Anabiozė reikšmė

Anabiozė - (gr. anabiösis - atgijimas; sk. anabijozė): 1 .biol. gyvūnų ir augalų būsena, panaši į kietą miegą, gyvybės požymiai sunkiai pastebimi, medžiagų apykaita beveik nutrūksta; a. būdingiausia bestuburiams - virusams, bakterijoms, mikroskopiniams grybams, kerpėms, augalų sėkloms, sporoms ir daugumai žemesniųjų gyvūnų; tai jų prisitaikymas išgyventi sunkiomis sąlygomis; 2. kul. maisto produktų konservavimo būdas - mikroorganizmų ir fermentų veikla silpninama šaldymu, druska, cukrumi ir cheminėmis medžiagomis.
Kirčiavimas:
1. Anabiòzė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)