Anizotropija reikšmė

Anizotropija - (gr. anisos- nelygus + tropos- kryptis, posūkis): l.fiz. kristalų nevienodų fizinių savybių (mechaninių, šiluminių, elektrinių, magnetinių, optinių) priklausomybė nuo krypties kristalo viduje - kristalų ~ą sukelia nevienodas atomų ir molekulių išsidėstymas įvairiomis kristalografinėmis kryptimis; a. būdingiausia monokristalų, taip pat gyvūnų ir augalų audinių savybė, pvz., žėručio plokštelė lengvai skyla į plonus lapelius tik pagal tam tikrą plokštumą; mėsą lengviau pjaustyti išilgai raumens, medvilninis audinys lengviau plyšta išilgai siūlo ir t.t.; 2. biol. : a) ląstelės sienelių, krakmolo grūdelių ir kai kurių chloroplastų savybė dvigubai laužti šviesos spindulius; b) nevienodas įvairių augalo organų padėties pakitimas dėl to paties aplinkos faktoriaus poveikio, pvz., iš vienos pusės apšviesto augalo ūgliai linksta į šviesą, o lapai tiesiasi statmenai šviesos spinduliams; 3. med. laužiamosios gebos nevienodumas.

Anizotropija angliškai
Kirčiavimas:
1. Anizotròpija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Anizotròpija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Anizotròpija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)