Arsis reikšmė

Arsis - (gr. arsis - pakėlimas): 1. lit. antikinėje eilėdaroje - skiemuo, ant kurio krinta kirtis, dar vadinamas akcentu, iktu (lot. ictus); tai stiprioji pėdos dalis; jambo u — a. yra antrasis skiemuo, pvz.: Užtrauk/sme nau/ją gies/mę, bro/liai, Ku/rią / jauni/mas te/supras. (Maironis); daktilio — uu a. - pirmasis skiemuo, pvz.: Ežero / skaisčios / bangos liū/liavo Žaliu / smaragdu. (Maironis); čia pirmoje eilutėje daktilis jungiamas su chorėju, antroje - jambas su anapestu; 2. muz. silpnoji muzikos kūrinio takto dalis (prieštaktis)
Kirčiavimas:
1. Ársis (vksm. būs.l. IIIasm. vnsk. sngr.)
2. Ársis (vksm. būs.l. IIIasm. dgsk. sngr.)
3. Ársis (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)