Fonetika reikšmė

Fonetika - (pranc. phonetique < gr. phonetike) lingv.: 1. kalbotyros šaka, tirianti žmogaus kalbos garsų (balsių, dvibalsių, priebalsių) akustines ir fiziologines (artikuliacines) savybes, taip pat kirtį, priegaidę, sakinio intonaciją (sintaksinė f.), pvz., aprašomoji f. os šaka, kalbos garsus tirianti ir aprašanti iš klausos; eksperimentinė f. - ~os šaka, kalbos garsus tirianti specialiais prietaisais; ja remiasi fonologija; istorinė f. - ~os šaka, tirianti kurios nors kalbos fonetinės struktūros raidą; 2. kurios nors kalbos garsų tartis; 3. kurios nors kalbos garsų sistema.

Fonetika angliškai, lenkiškai, sinonimai
Kirčiavimas:
1. Fonètika (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Fonètika (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Fonètika (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)