Fortūna reikšmė

I Fortūna - (lot. Fortūna) - pradžioje romėnų vaisingumo ir derliaus, vėliau laimės ir sėkmės deivė; ~os atributai - ratas, irklas, gausybės ragas; oficialiai jos kultą įvedė arba Ankas Marcijus (Ancus Martius, IV-asis Romos karalius; 640-616 pr.m.e.), arba Servijus Tulijus (Servius Tullius, Vl-asis Romos karalius; 578-534 pr.m. e.), kuris, kaip vergės sūnus, tik ~ai padedant, tapo karaliumi; jis pastatė ~ai vieną šventyklą ant Kapitolijaus kalvos, o kitą - prie Tibro upės.,

II fortūna - (lot. fortūna - lemtis, likimas) - sėkmė, laimingas likimas.
Kirčiavimas:
1. Fortūnà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Fortūnà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Fortū̃na (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)