Ikonoklazmas reikšmė

Ikonoklazmas - (gr. eikon - paveikslas + klasis - laužymas) - religinis visuomeninis sąjūdis VIII- IX a. Bizantijoje, reikalavęs panaikinti paveikslų kultą; ~o šalininkai (ikonoklastai) traktavo jį kaip stabmeldystę; rėmėsi Biblija, bažnyčios tėvais (Klemensu Aleksandriečiu; apie 150 - tarp 211- 216 ir kt.); jam turėjo įtaką judaizmo, islamo tradicijos; ~ą palaikė Bizantijos pasaulietinė administracija; imperatorius Leonas III 730 uždraudė paveikslų garbinimą; Jerėjos bažnytinis susirinkimas 754 paskelbė paveikslų garbinimą erezija, bet Konstantinopolio susirinkimas 843 atkūrė paveikslų kultą; ~o idėjos vėl buvo populiarios XVI a. Reformacijos metu.
Kirčiavimas:
1. Ikonoklãzmas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)