Ironija reikšmė

Ironija - (gr. eironeia - apsimestinis nežinojimas; terminas, vartojamas Platono (Plato; 427-347 pr.m.e.)): 1. komiškumo forma - estetinis vertinimas, kuriam būdinga tyčinis prieštaravimas tarp to, kas vaizduojama, ir tikrosios prasmės; lengva, slapta pašaipa, humoro rūšis, pvz., gyrimas, norint išpeikti: tai protinga galvelė (= kvaila galvelė); 2. paslėpta, sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas; 3. stilistikos priemonė žodžių prasmės atžvilgiu - tropas, posakis, žodis, kontekste įgyjantis reikšmę, visiškai priešingą tiesioginei, pvz.:Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo, Žemės išmintį gilią suprato.(Maironis).

Ironija angliškai, latviškai, lenkiškai, sinonimai
Kirčiavimas:
1. Irònija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Irònija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Irònija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)