Koda reikšmė

Koda - (it. coda - uodega < lot. cauda - uodega): 1. muz. muzikinės kompozicijos (soneto, simfonijos) baigiamoji dalis, kurioje glaustai pakartojamos pagrindinės (paprastai šokių) temos; 2. lit. pridėtinė eilutė, pvz., penkioliktoji eilutė sonete arba kituose eiliuotuose posmuose, kurių eilučių skaičių nustato taisyklės; k. tarsi pabaigia eilėraštį: Mylimieji, Atsižadėkite nuo viso to, kas buvo Ir įgimta, ir įsisavinta grandim, Ir nesakykit to, kas gimsta ant liežuvio, Ir žodį piktąjį, neištartą, sukąskite dantim. Patogų apavą nusiaukit, apsivilkę Naujais drabužiais, juosta gi nauja Sujuoskit strėnas, ir nuplakit dilgėm, Kas į paviršių išplaukė, per naktį virę nenumirę viduje.Ir atsitolinkit nuo nešvaraus kaimyno, Ir nebendradarbiaukite su ciesoriaus draugais, Kurie, kas šventa jum, kaip mynė, taip ir vėl į purvą mina, Kad net užmigus šiurpas eina pagaugais. Nebetamaukit, kam slapta už pinigą tarnavot, Ir nebeneškit prievartos viešų aukų, Gana melų prigėrėt ir gana tiesos badavot! Sunku? Su Jėzum Nazariečiu niekas nesunku.

Koda latviškai
Kirčiavimas:
1. Kodà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Kodà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Kòda (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)