Kometa reikšmė

Kometa - (lot. cometa < gr. kometes (aster)> pažodžiui: (žvaigždė) su ilgais plaukais < komė - ilgi plaukai), uodegotoji žvaigždė - mažos masės ir mažo tankio Saulės sistemos kosminis kūnas, skriejantis aplink Saulę elipsei arba parabole; jos išvaizda priklauso nuo atstumo iki Saulės; ~ą sudaro branduolys, skraistė ir uodega; ~os branduolys, kurio skersmuo siekiai 1-10 km, susideda iš sušalusių dujų, dulkių ir teoroidų; ~os branduoliui priartėjus prie Saulės sušalusios dujos (metanas, cianas, amoniakai, vanduo ir kt.) smarkiai garuoja, branduolys apsisiaučia dujų skraiste; branduolys ir skraistė sudaro ~os galvą, kurios skersmuo būna apie 150 000 km; tuomet k. matoma; Saulės vėjas ir trumpabangiai spinduliai išstumia iš ~os skraistes dalį dujų ir dulkių; jos sudaro vieną ar kelias ~ai uodegas, kurios ištįsta per milijonus km; taip ~0S medžiaga pamažu sklaidosi tarpplanetinėje erdvėje; pirmųjų žinių apie ~ų pasirodymą; Senovės Kinijos metraščiuose; geriausiai ištirti anglų mokslininko Edmundo Halio (Halley; 1656-1742) jo vardu pavadinta k., kurios orbitą jis apskaičiavo 1682; šiuo metu į katalogą įtraukti apie 700 ~ų; kasmet jų pasirodo 5-12.

Kometa angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Kometà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Kometà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Komèta (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)