Konvergencija reikšmė

Konvergencija - (angl., pranc. convergence - susieinantis; suartėjantis): 1. biol. negiminingų organizmų grupių išorinių požymių ir sandaros supanašėjimas jų evoliucijos metu dėl panašių gyvenimo sąlygų; 2. etn. savaiminis panašių materialinės ir dvasinės kultūros elementų, reikšmių susiformavimas įvairių tautų gyvenime dėl vienodų geografinių sąlygų; 3. lingv.: a) kurios nors kalbos garsų panašėjimas arba visiškas sutapimas, pvz., progermaniškasis th švedų kalboje sutapo su t: švedų tom, plg. anglų thorn - spyglys; b) panašių struktūrinių ypatybių atsiradimas tolimos giminystės ar negiminiškose kalbose dėl gretimos teritorijos ar ilgų kontaktų, pvz., karaimų kalboje, kaip ir kitose tiurkų kalbose, nėra gramatinės giminės kategorijos, bet Lietuvos karaimų tarmėje yra atsiradęs formantas šiai kategorijai reikšti, pvz., bij - karalius ir bijčia - karalienė; 4. amt. akių optinių ašių suartėjimas dėl akių obuolių pasisukimo vienas prieš kitą, žiūrint į arti esančius daiktus; 5. geofizikoje - oro masių suartėjimas.

Konvergencija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Konvergeñcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Konvergeñcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Konvergeñcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)