Koplyčia reikšmė

Koplyčia - (lenk. kaplica < lot. capella - koplyčia): 1. nedidelis katalikų ir anglikonų kulto pastatas, savarankiškas arba sujungtas su kitu didesniu architektūriniu ansambliu, bažnyčia ar vienuolynu; 2. atskira nedidelė patalpa su altoriumi kulto apeigoms atlikti; dažniausi ~ios tipai: bažnyčios, vienuolyno, kapinių, kalvarijų, pilies, rūmų, ligoninės, mokyklos k.; ~ios statomos nuo ankstyvosios krikščionybės.

Koplyčia angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Koplyčià (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Koplyčià (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Koplỹčia (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)