Kremacija reikšmė

Kremacija - (lot. crematio - sudeginimas) - laidojimo apeigos: mirusiojo palaikų sudeginimas; pelenai supilami į indą (urną) ir dedami į kapą, senovėje - kartu su maisto produktais, puošmenomis, ginklais; taip laidodavo jau III tūkstantmetyje pr.m.e. pirmiausia Mesopotamijoje, vėliau Indijoje, Graikijoje, Romoje, taip pat laidodavo slavai, baltai; katalikų bažnyčia 1886 pasmerkė ~ą, iki 1965 ją draudė Kanonų teisės kodeksas, nes mirusieji prisikelti turi su kūnu; nuo XIX a. vidurio paplito pasaulietinė k.; Lietuvoje palaikai buvo deginami V a.pr.m.e. - XIV a.m.e.

Kremacija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Kremãcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Kremãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Kremãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)