lietuviuzodynas.lt
Žodynas
Vertėjas

Kulminacinis reikšmė

Kulminacinis - (plg. kulminacija) - pasiekęs didžiausią pakilimą, įtampą, viršūnę; ~i a i p o t y r i a i -psichol. didelio įkvėpimo, aiškaus supratimo, susižavėjimo, ekstazės būsenos.

Kulminacinis angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Kulminãcinis (bdvr. vyr.gim. vnsk. V. neįvardž.)
Sinonimų žodynas
Frazeologizmų žodynas