Psichika reikšmė

Psichika - (gr. psyché - gyvenimas, psychikos - siela) - ypatingu būdu organizuotos materijos gebėjimas atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ta aplinka; būdinga gyvoms būtybėms, turinčioms centrinę nervų sistemą, smegenis; p. yra subjektyvus, priklausantis nuo vidinių subjekto savybių, objektyvaus pasaulio atspindėjimas (pažinimas), turintis savo dėsnius; kuo sudėtingesnė organizmo nervų sistema, tuo sudėtingesnė ir jo p.; ~os defektas - ilgalaikis ir nepataisomas asmenybės pokytis (intelekto susilpnėjimas, jausmų atbukimas, interesų susiaurėjimas), dėl kurio sutrinka žmogaus adaptacija; ~os raida - dėsningi kiekybiniai, kokybiniai ir struktūriniai psichikos procesų pokyčiai filogenezėje ir ontogenezėje; ~os degradacija - ~os funkcijų nykimas, asmenybės smukimas; ~os ligos - ligos, kuriomis sergant dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo liguistai pakinta p.; ~os testai - testai, kuriais tikrinamas tarnybinių šunų piktumas, savitvarda bei pasitikėjimas savimi, reakcija į šūvį ir dresavimo rankovę.

Psichika angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Psìchika (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Psìchika (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Psìchika (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)