Sistema reikšmė

Sistema - (gr. systema - sandara; junginys): 1. reiškinių sąsaja, išskirianti juos iš aplinkos kaip vientisą, santykiškai savarankišką vienetą; fizikinė s. - materialūs objektai, sąlygiškai izoliuoti nuo aplinkos; invariantinė s. - s., kurios būsenos parametrus galima pakeisti tik pakeitus fazių skaičių; izoliuotoji s. - s., tarp kurios ir išorės nevyksta medžiagos ir energijos mainai; kubinė s. - kristalografinė s., kuriai būdingos keturios trečiosios eilės simetrijos ašys; mechaninė s. - ilgio, masės ir laiko vienetais nusakoma s.; 2. darinys, sudarytas pagal tikslą, paskirtį, veikimą, nagrinėjimo požiūrį ir pan., pvz., žemdirbystės s., sausinimo s., auklėjimo s.; 3. tvarka, santvarka, pvz., rinkimų s., ūkio s.; 4. organizaciniu atžvilgiu susietų įstaigų ar ūkinių vienetų visuma, pvz., aukštojo mokslo s.; 5. sudarymo principas, pvz., vienalytė s., hierarchinė s.; 6. komp.: a) tiksline funkcija susietų materialių arba abstrakčių objektų ir jų sąryšių visybė; b) tam tikros žinijos srities principų, priemonių, pažiūrų visybė; c) susietų bendram tikslui siekti techninių priemonių visuma.

Sistema angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Sistemà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Sistemà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Sistèma (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)