Sonetas reikšmė

Sonetas - (it. sonetto) - lit. keturiolikos eilučių eilėraštis, sudarytas: a) iš dviejų ketureilių ir dviejų trieilių posmų (strofų) arba b) iš trijų ketureilių ir vieno dvieilio posmo; kiekvienas posmas yra išbaigtas vienetas; s. susiformavo XIII a. italų poezijoje Sicilijoje (Sicilia); manoma, kad jam susikurti turėjo įtaką arabų ir provansalų poezijos žanrai; s. buvo sunykęs XVIII a., bet vėl atgijo romantizmo epochoje, pvz.: a) Mieloji, dangiškų glamonių atmintis Nuodingą antspaudą man sieloje uždėjo. Nejaugi širdį tau, kuri tiek iškentėjo, Dabar ims deginti juodoji graužatis? Kas kaltas, kad karšta tavų akių ugnis, Kad lūpos taip mielai šypsojos ir kuždėjo Ir kad kūrėjas mums ugnies nepagailėjo, Ir kad žmogaus tokia aistringa prigimtis? Kovojome ilgai, bet aistros nenurimo, Mes buvome jauni, vieni ir artimi, Išvarginti baisaus, kankinančio laukimo. Ak, verksiu ašarų šventuoju lietumi, Bet neisiu elgetaut sau kaltės atleidimo, - O dieve, tik nebausk tava graužatimi! sonetas (A. Mickevičius (A. Mickievvicz), vertė Just. Marcinkevičius)). b) Gal gyvenime būna lengvučių takų. O mane - neišmindžioti traukia. Ir jei darosi kartais labai sunku, - Aš remiuos į tave, mano drauge. Tavimi tarsi sąžine savo tikiu. Ir į raumenis - jėgos renkas: Su manim - ne tik žvilgsnis tavų aidų, Bet ir dvejos mylinčios rankos. Niekad žemėje meilės nebus per daug. Jos - kiekvieną akimirką reikia. Daug takų neišmindžiotų teks ir tau - Eiki, būsiu šalia aš. Eiki! Aš nenoriu gyvent ir trumpiausios dienos Be tavęs, be tavęs vienos... (E. Selelionis).

Sonetas angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Sonètas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)