Tabu reikšmė

Tabu - Nkt. (pranc. tabou < angl. taboo < polinez. tapu - uždrausta, šventa): 1. pirmykštėse religijose paplitęs kultinis draudimas kontaktuoti su daiktais, vietomis, asmenimis, kurie laikomi turinčiais maną; taip pat patys to draudimo objektai - daiktai, vietos, asmenys, veiksmai, pvz., kurių ne kurių žodžių vartojimas; draudimu paprastai siekiama apsaugoti kontaktuojantįjį nuo uždrausto objekto kenksmingo poveikio - bausmės, ligos, nelaimės arba apsaugoti turintį maną nuo jos praradimo; pirmąjį t. užfiksavo anglų keliautojas jūrininkas Džeimsas Kukas (Cook; 1728—1779) Polinezijoje 1771 per pirmąją kelionę aplink pasaulį; 2. neliečiama šventenybė (daiktas, asmuo, veiksmas); 3. lingv. draudžiamas ar vengiamas vartoti žodis bei posakis dėl dorovinės, religinės nuostatos arba dėl cenzūros, pvz., sakoma pamatinė užuot sakius rupūžė, prūsiukas - vietoje velnias ir t.t.

Tabu angliškai, latviškai, lenkiškai
Ar žinai ką reiškia Gilzė?
Sekite mus