Tantalas reikšmė

I Tantalas - (gr. Tántalos) - Frygijos karalius, Jupiterio sūnus, Pelopo ir Niobės tėvas; už Dievų paslapties paskelbimą ir savo sūnaus Pelopo nužudymą, Olimpo paslapčių atskleidimą žmonėms ir kitus nusikaltimus buvęs pasmerktas kentėti amžinas alkio ir troškulio kančias požemio karalystėje; pasak Homero (Homerus; VIII a.pr.m.e.) Odisėjos 11. 582, T. stovėjo iki kaklo vandenyje, bet troškulio kamuojamas, negalėjo atsigerti, nes vanduo tuoj pat atsitraukdavęs; negalėdavęs ir vaisių pasiskinti - kai tik jų siekdavo, šakos nukrypdavo nuo jo; ~o kančios - kančios, kai trokštamas tikslas arti, bet jo negalima pasiekti.,

II tantalas - (lot. tantalum < angl. tantalize - suteikti kam nors Tantalo kančių, parodant geidžiamą, bet nepasiekiamą daiktą; taip pavadintas todėl, kad sunku šį elementą rasti) - sutr. Ta, cheminis elementas, periodinėje elementų lentelėje Nr. 73, sidabriškai pilkas, kietas, sunkiai tirpstantis, atsparus rūgštims, vartojamas kaip plieno priedas, įrankiams gaminti, elektroninėms lempoms.

Tantalas angliškai
Kirčiavimas:
1. Tantãlas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)