Titanas reikšmė

I titanas - (gr. Titan): 1. fiziškai ir morališkai labai tvirtas žmogus; 2. graikų mitologijoje: kiekvienas dangaus Dievo Urano ir Žemės deivės Gėjos sūnus milžinas; ~ai, pradėję kovą su Dzeusu dėl valdžios, buvę nutremti į Tartarą.,

II titanas - (pranc. titane (pavartotas 1791) < gr. titanos - mergelis, kreida) - chem. sutr. Ti, cheminis elementas, periodinėje elementų lentelėje Nr. 22; sidabriškai baltas metalas, lengvas, kietas, sunkiai lydosi, labai atsparus mechaniniam poveikiui, taip pat atsparus korozijai; vartojamas lydiniuose, iš kurių gaminami laivai, lėktuvai, cheminė aparatūra ir chirurginiai instrumentai.,

III Titanas - (gr. Titan) - astr. didžiausias Saturno palydovas, turintis atmosferą, susidedančią iš azoto (85%), argono (12%), metano, etano, acetileno, etileno, ciano ir kitų organinių junginių; paviršių nuolat dengia debesys, kurių temperatūra apie 70 K (kelvinų); atrastas 1655 K. Heigenso.

Titanas angliškai, sinonimai
Kirčiavimas:
1. Titãnas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)