Tonika reikšmė

Tonika - (gr. tonos - įtempimas) muz. : 1. diatoninės dermės pagrindinis garsas; 2. juo pagrįstas trigarsis; 3. lit. kirčių skaičiaus paskirstymas kalbos vienetuose (frazėse, sakiniuose, perioduose), eiliuotoje kalboje - eilutėse, strofose, kitaip toninė eilėdara.

Tonika angliškai
Kirčiavimas:
1. Tònika (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Tònika (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Tònika (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)