Tora reikšmė

Tora - (hebr. Tora - mokslas, teisė), Penkiaknygė: 1. Pirmosios penkios Senojo Testamento knygos: Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo, imtos užrašinėti nuo IX a.pr.m.e.; žydų teologai V-IV a.pr.m.e. jas galutinai apdorojo ir sujungė į vieną rinkinį; pagal krikščioniškąją ir judaizmo tradiciją ~os autoriumi laikomas pranašas Mozė, nors vėliau jo autoryste imta abejoti: Benediktas Spinoza (Spinoza; tikr. Baruchas; 1632-1677), olandų filosofas, teigė, jog ~os autoriumi galėjęs būti Ezdras; 2. religinė ir socialinė judaizmo teisė, kurią sudaro priesakai, surašyti Biblijoje ir Talmude.
Kirčiavimas:
1. Torà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Torà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Tòra (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)