Tritonas reikšmė

I Tritonas - (gr. Triton; Poseidono, jūrų Dievo, ir Amfitritės sūnus): 1. senovės graikų mitologijoje: jūrų dievybė - pusė vyriškio, pusė žalčio arba žuvies; vaizduojamas tapyboje ir raižiniuose baroko laikotarpiu kaip fontanų puošmena; vėlesniuose mituose yra jau daugybė ~ų, pučiančių kriaukles; 2. astr. didžiausias Neptūno palydovas, orbita skriejantis priešinga kryptimi negu Neptūnas, sukasi apie savo ašį, turi azoto atmosferą, kurios slėgis maždaug 10 kartų mažesnis negu Žemės atmosferos slėgis; paviršių dengia skysto azoto vandenynas su kieto metano salomis; paviršiaus temperatūra 55 K (kelvinai); atrado 1846 anglų astronomas Viljamas Laselis (Lassel; 1799- 1880).,

II tritonas - (pagal graikų jūrų Dievo Tritono (Tritón) pavadinimą): zool.: 1. uodegotasis varliagyvis Triturus; kol jaunas, gyvena vandenyje, o užaugęs išlipa į krantą; šaltakraujis; paplitęs Europoje ir gretimuose Azijos rajonuose; ~ai dažnai grįžta padėti kiaušinių į tas pačias kūdras; patinėliai negali kurkti, todėl, norėdami prisivilioti pateles, žaidžia tuoktuvių žaidimus; ~ai ant vandens augalų deda po vieną kiaušinį; po dviejų savaičių išsirita buožgalviai, kurie uodegų niekada nenusimeta; 2. jūrų sraigės Charonia, gyvenančios šiltuosiuose vandenyse, rago pavidalo kiaukutas (~o ragas) siekia iki 35 cm ilgio; jų kiaukutus senovės romėnai naudojo kaip signalizacinį trimitą, jį naudoja ir Sicilijos žvejai, taip pat japonų sintoistai, šventyklos dvasininkai.,

III tritonas - Chem. radioaktyvus vandenilio izotopas, kurio branduolys sudarytas iš vieno protono ir dviejų neutronų; naudojamas termobranduolinėse reakcijose.

Tritonas angliškai
Kirčiavimas:
1. Tritònas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)