Unbedingt lietuviškai
unbedi̇́ngt (būdvardis) - besą́lyginis, besą́lygiškas, būtinai̇̃
Pvz.:
Tarimas: [ˈʊnbəˌdɪŋt]
Pvz.:
du musst di̇́eses Buch ~ lésen - tù būtinai̇̃ turi̇̀ paskaitýti šią̃ knýgą
Vokiečių lietuvių žodynas
Vertėjas