Arti
Arti reikšmė
Žiūrėti žodį "suarti"su arklu, plūgu dirbti, purenti žemęardyti, raustilaikyti savo valioj, spausti, engtinesutikti, rietisgriuvinėti, klupinėtiarklu ar plūgu išdirbti, suartiapversti žemėmis ariantbaigti artiantrą kartą, iš naujo artiišversti į viršų ariantatversti ariantapkauptiligi kur ateiti ariantatskirti išariant vagąatiduoti, grąžinti perartą dirvąatsiimti perartą dirvąpakankamai prisiartiatsilyginti arimugalėti, pajėgti artiįrausti, apversti ariantįdirbti ariantįprasti artiįlįsti kur ariantišdirbti, išpurenti ariantišrausti, išversti į viršų ariantišknisti, išdraskytisumuštiaparti, nuskusti paviršių arklu, plūgunuversti ariantišvaryti (ariant)išarti, išversti į viršų ariantariant nupjaustytiariant pasiimtinueiti ariantsunkiai nueitinudildyti ariantnuvarginti ariantkiek, nedaug artiužtektinai, ilgai artinuarti (bulves kasant)galėti, pajėgti artiiš apačios išversti žemes ariantapversti žemėmis ariantvisa, daug apartipareiti, sugrįžti ariantsunkiai pareitinuvarginti ariantdar kartą, iš naujo artiužimti, pereiti ariantperskrosti arianttam tikrą laiką išartipervargti ariantpradirbti kiek ariant, šiek tiek išartikiek išversti, išraustipradėti artipakankamai, daug išartipakankamai, daug išversti, išrausti į viršų ariantįrausti ariantpridėti žemės ariantišarti skersaipakankamai prisidirbti ariantprieiti, prisiartinti kur ariantišdirbti ariant (žemę), baigti artisudilinti ariantsumušti, sudaužytiariant panaikintiužversti, užrausti ariantnudilinti ariantnuvarginti, užkamuoti ariantuždirbti ariantužeiti kur ariantpradėti artiužkirsti, užduotinetoli (vietai žymėti)netoli, greitai (laikui žymėti)būdui žymėtibeveiknetoli, prie (žymi vietą, kurios artumoje kas nors yra ar vyksta)žymi apytikrį laikąžymi apytikrį matą, kiekįžymi apytikrę ko nors būseną
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: árti
Arti sinonimai
apartiatartiįartiišartinuartipaartipapaartiparartiperartipraartipriartisuartiužartiariamaiartinaiapartinai
Arti frazeologizmai
(su) nósimi (snukiù) árti [žẽmę] griuvinėti, klupinėti (ppr. apie girtą): Eina su nose žemę ardama. Plonis ėjęs namo iš smuklės, snukiu ardamas. Ein nose ardamas. Sau akis užpylę, eina nose ardamisu žąselè árti; rašyti, iš rašymo gyventi: Kurs kytras gimęs, su žąsele mok arti1 apárti, àparia, àparė (apórė) arklu ar plūgu išdirbti, suarti: Roputieną àpariau, dabar arsiu dobilieną. Anas vienas visą lauką apórė.apartinai̇̃ Apartinai̇̃ sėjau, t. y. tiek, kiek šiandien užarsiu.Šiemet pūdymas sausai apsi̇̀arė, tai mažiau žolės. Kažin ar apsiársime su vienu arkliu?apversti žemėmis ariant: Mėšlus àpariau.Viso svieto vargą vargužėlį žagrele aparčiau.Kad taũ apar̃t po sierąj[a] žemyna (kad tu pastiptum)!.Lubinai gražiai neapsiaria1 atárti, àtaria, àtarė (atórė) baigti arti: Dirva atartà. Àtariau lauką, dabar galėsiu pasilsėtiantrą kartą, iš naujo arti: Niekai lysves anksti suarti, paskui jas vis reikia prieš sėją atárti. Iš šių kviečių nieko nebus, geriau atárk ir užsėk miežiais. Kai kur teks rugiai atárt. Prapuolusius rugius atãręs, pasėk miežiusišversti į viršų ariant: Roputieną ardamas, daug ropučių àtariau.Kartojant vietom mėšlas atsiaria.atversti ariant: Eisme, padėsme po atarta velėna, ir niekas te jo nerasapkaupti: Buliavas (bulves) àtariauligi kur ateiti ariant: Ar atársi šiandien pakluonėn?.Jau pagal pakluonę atsi̇̀arėatskirti išariant vagą: Nuo rugių atárk, kad būtų tarplysis vandeniui nubėgt. Atárk vagą – išvesim rubežiųatiduoti, grąžinti perartą dirvą: Kitas perardavo mano lauką, tai dabar norėjo atárt!.atsiimti perartą dirvą: Kad jis perarė skersinę, tai kodėl aš negaliu atsiártpakankamai prisiarti: Nenorėk, kad tėvas artų – jau àtarė.Aš jau atsi̇̀ariau, dabar vaikai tegul ariaatsilyginti arimu: Aš tau až rugius ore atársiu1 įárti, į̇̃aria, į̇̃arė (įórė) galėti, pajėgti arti: Lietaus nėra, pūdymas įdžiūvo, nebegalim įárti. Neįársi tu to pabalioįrausti, apversti ariant: Įárk gerai mėšlus, kad nebūtų paviršium.Sausa žemė, stumiasi, nesiverčia, ir mėšlas neįsi̇̀aria gerai, daug lieka neįartoįdirbti ariant: Neį̇̃arė žemės kaip reikiant, ir javai dabar menki.Ar jau įsi̇̀arėt lauką vasarojui?. Ne tik įsi̇̀arėm, jau ir įsisėjomįprasti arti: Pradžioj buvo sunku, o kai įsi̇̀ariau, tai net smagu paskui arklą vaikščiotiįlįsti kur ariant: Neįárk į kito pusę.Jis mūs žemėn jau per kokias tris vagas įsiarė1 išárti, i̇̀šaria, i̇̀šarė (išórė) išdirbti, išpurenti ariant: Turi išárt, išekėt ir rugius pasėt. Šiais metais išóriau visus raistus. Aš šiemet daug i̇̀šariau pievų. Išarta dirva.Gerai išarsi, išakėsi, gerą ir derlių turėsi.Išsiársiu šiemet dirvoną ir pasisėsiu linųišrausti, išversti į viršų ariant: Ar daug bulbų i̇̀šarei bulbienoj?. Puodą su pinigais i̇̀šarė. Slyvelę i̇̀šarė, vyšnelę i̇̀šarė, pykau, rėkiau, bet nieko nepadariau.Beariant išsi̇̀arė senai pamestas peilisišknisti, išdraskyti: Kiaulės visą kiemą i̇̀šarė.Nagais žandą išarė.sumušti: Su plyta visą burną išórė. Aš tau kap išársiu nugarą, tai tu žinosi!1 nuárti, nùaria, nùarė (nuórė) aparti, nuskusti paviršių arklu, plūgu: Dabar dobilieną plonai nuársim, kad geriau dirbtųsi. Jie tą kalną iš palengvo ir nùarėnuversti ariant: Kai su traktoriais pradė[jo] árt, visus kapčius nùarė. Jei ūkininkas kelio pakraštį nùaria, tai jis paskutinį metą gyvenaišvaryti (ariant): Netiesią vagą nùarėišarti, išversti į viršų ariant: Kai tas (nuartas) bulbas nukaste, daugiau nuársiu. Tiek daug nuóriau bulbų, ir visas nukasat.Ar nukasi vienas, kad tiek daug bulbių nusi̇̀arei?.ariant nupjaustyti: Ark giliau, kad bulbų nenuartumariant pasiimti: Jureliai turi nusiãrę Subačių̃ laukonueiti ariant: Diedas nùarė ir nùarė net kitan galan lauko.Radau jį nusiãrusį į pačią galulaukęsunkiai nueiti: Senė šiap tep nusi̇̀arė pas dukterįnudildyti ariant: Nùariau plūgą par vienus metus, reiks kaldinti kitus noragus.Nusi̇̀arė mano noragasnuvarginti ariant: Arkliai buvo nuarti̇̀, nukamuoti.Atejau namo nusiãręs, nusivargęs, ė valgyt nėr konuárti nósimi nugriūti kniūbsčiam: Nabagyną kad stvėrė žu krūtų, kad streigė žemėn, tai tas ir nùarė nósianuárti (kieno) pečiai̇̃s nuskriausti, nuengti ką: Nėr sunkesnės buitelės kap našlelės – kas atejo, tas pamynė, kas atejo, tas nùarė tavo pečiai̇̃s1 paárti, pàaria, pàarė (paórė) kiek, nedaug arti: Pàaria kiek, ir stovi, ilsisi. Eik, dar lig pietų paárk, paskum eisim prie kito darbo!užtektinai, ilgai arti: Tai pasi̇̀ariau šiandien – visą dieną!nuarti (bulves kasant): Jau bulbes pàarė, galiam eiti kastigalėti, pajėgti arti: Sūnus jau nebemažas, jau paaria ir paakėja. Jų jaučiai nepaariami.Kinkąs jautį su veršiu nepaar̃s; vedęs senis jauną nesugyvens. Geras artojas ir su žąsinu paaria.Jūs taip paskumbat užmesti (bulves sodinant), kad aš nepasiariuiš apačios išversti žemes ariant: Obelės šaknis pàarė, ir pradėjo džiūt.Pasiarė akmuo ir nuvirto nuo ančežioapversti žemėmis ariant.Botago neberandu, gal pasi̇̀arė, jei prie vagos buvo1 papaárti, papàaria, papàarė visa, daug aparti: Laukus papàarė1 parárti, par̃aria, par̃arėpareiti, sugrįžti ariant: Laukas lig namų, gali į namus parártisunkiai pareiti: Tokis vėjas, bet parsi̇̀ariau namonuvarginti ariant: Jautį par̃arė, tai ant mėsos1 pérartidar kartą, iš naujo arti: Rudenyje po nuėmimo apynių, reikia iš naujo žemę perartiužimti, pereiti ariant: Mano ežę páraręs, neką jis čia pasikelsperskrosti ariant: Žiūrėk, kiek bulbų pérarei.Žaibas įstrižai perarė juodą debesį.Ark giliau, teip daug bulbų pérsiariatam tikrą laiką išarti: Ligi pietų pérarspervargti ariant: Beardamas pérsiarė ir apsirgo1 praárti, pràaria, pràarė (praórė) pradirbti kiek ariant, šiek tiek išarti: Reikia praárti žemės bulvėms sodinti. Turi kiek žemės praãręs miške. Praarta pieva (išplėšta).Prasi̇̀ariau linam dirvonokiek išversti, išrausti: Praárk daugiau bulbų, jau tas nukasėm.Prasiaręs bulbų ir kasa. Išėjo bulvių artinai prasiartipradėti arti: Žemė tiek buvo kieta, kad nė vagos negalėjo praarti1 priárti, pri̇̀aria, pri̇̀arė (priórė) pakankamai, daug išarti: Yra priartos žemės, tik sėt reikiapakankamai, daug išversti, išrausti į viršų ariant: Kam taip daug pri̇̀arei [bulbų], šiandien nenukasme.Prisiariau bulbų visai dienai [kasti]įrausti ariant: Šlapiai priartas mėšlas eina niekaispridėti žemės ariant: Žiūri, kad nebūtų priárta kokia vaga.išarti skersai: Priart skersinę (sumetus sumetimą). Kerčių priárti su plūgais nemokėjopakankamai prisidirbti ariant: Gana priariau lygų laukelį, prisikilnojau sunkią žagrelę.Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiojau palšų jautelių.prieiti, prisiartinti kur ariant: Kam taip priarei prie pat trobos1 suárti, sùaria, sùarė (suórė) išdirbti ariant (žemę), baigti arti: Laukai vasarojui suarti juodavo. Tavo dirvos jau suártos, tavo pievos jau nupjautos. Jis savo rėžį sùarė į lysves. Šitą barą sùariau rugiams. Arti tai arti, bet ką suãręs darysi, jei sėklos nebėr?. Rogėm sùarė (prastai) – vietom arta, vietom ne.Jų kakta iš rūpesčio suarta, o širdis sopuliais suspausta. Per seną, raukšlių suartą veidą ašaros tekėjo.Ans sako: „Susiárkit visos dirvos, ir susi̇̀arė. Kiek susiársiu, tiek pasisėsiusudilinti ariant.Jau mano plūgas suvis sùsarėsumušti, sudaužyti: Kad kas gerai suart snukį, tai nereikt blevyzgot. Suarsiu kaukolę! – perspėjo Šlėvė, vis tebesišypsodamas.Kai griuvo burna ant gruodo, tai visą burną susi̇̀arė1 užárti, ùžaria, ùžarė (užórė) suarti 1: Kaip mes pareisim … laukus užársim, šienus nupjausim. Pūrą sėjimo rugių ùžariau ling pusryčių. Tas kelias, kur medžius veždavo, jau užártas. Tada ažùariam vieną dirvą ir einam in kitą.Kuomi užar[ia] lauką? (varsnomis).Kaip užsiar̃s rugienos, tada galėsit gint žąsis!. A jau viską užsi̇̀arėt?ariant panaikinti: Tas kelias, kur medžius veždavo, jau užártasužversti, užrausti ariant: Bernas ardamas nukirto jam galvą ir užarė vagoj.Giliau leisk, kad mėšlas užsiar̃tų. Botagas vagoj kur užsi̇̀arė, nebėrnudilinti ariant: Jau užártas plūgasnuvarginti, užkamuoti ariant: Pašaro nedaug ir blogas, ė sėt reikia, tai ùžarė arklelį lig kaulam. Mane užársi (užvarginsi).Žusiariau žuvargau, kad rankos į darbą nekeliauždirbti ariant: Sakyk, kur tu ùžarei tiek pinigų?. Aš šį vakarą vakarienę ir ùžariau.Apiariau daržą, ir užsi̇̀ariau (gavau) pinigųužeiti kur ariant: Kad tu vis ùžari ant keliopradėti arti: Pirmąkart užaręs, duok arkliui kiškio duonos – neils darbuidamasužkirsti, užduoti: Užárti į ausį. Nenustok nenustok, kad užársi (gausi lupti), tuokart nezurnyk.Nelįsk, užsiársi (gausi mušti) arti̇̀ mirkõs tuojau, bematant: Tai šitiek čia kelio – arti̇̀ mirkõs ir būsiu namie!arti̇̀ pil̃nio kone pilnas: Buvo arti̇̀ pilnio (artipilnis, kuone pilnas). Arti̇̀ pilnė̃lio prilašino marmalų (vaistų)
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas