Bėgti
Bėgti reikšmė
greitais žingsniais, šuoliais judėti kuria nors kryptimi, lėktilenktyniautigreitai eiti, skubėtiapsukriai darbuotis, triūstigreitai slinktigreitai važiuotigelbėtis bėgimu, spruktidezertyruotivengti, šalintis kotekėti, sroventilietis, tekėti, sunktisbūti kiauram, leisti vandenįlietis per kraštą verdanteiti, slinkti (apie laiką)plaukti (apie laivą, valtį)plaukti (laivu, valtimi)tirpti, nyktimažėti, baigtisirti (apie nėrinio akis)lakstytis, kergtis (apie gyvulius)kauptis, koncentruotistęstis kuria nors kryptimiblukti, šertisužbėgti ant kopavyti; sutiktiužbėgti (apie vandenį)užeiti (apie laiką, madą)bėgti aplinkgreitai apeiti ką atliekant, apsiruoštipralenktiapsilieti, aplašėti, apvarvėtikiek nusekti, nuslūgtiapvaisinti (gyvulius)supūliuotibėgomis atskubėti, atlėktigreitai ateiti, atskubėtiatskristi, atlėktigreitai atslinktiateitigimti, atsirastitraukiantis atvykti iš kuratitekėtiateiti (apie laiką)atplauktipasišalinti, pasitrauktipribėgti ką, ligi kobėgomis įsigauti kur, įlėktigreitai įeitiįsileisti, imti greičiau bėgtiįsibėgėtilenktyniautiįtekėtiįlašėti, įsisunktiįplauktisudaryti tam tikrą kiekį (apie siūlus, audimą)išlėkti, iššuoliuotipajėgti greitai bėgtigreitai atliktipalenktyniautigreitai išeitipasitraukti, pasprukti norint ko nors išvengtiišvarvėti, ištekėtiišsilieti per kraštus beverdantišsiveržtipraeiti (apie laiką, terminą)išplaukti (apie laivą)išplaukti (laivu)pranyktilabai išaugti, į aukštį ištįstiišaugti (iš kokios padėties)išaugti (drabužius)išeiti (apie laikrodį)be laiko gimtibėgomis nusigauti, nulėktigreitai nueitibėgant nudėvėti, nunešiotipavargti greitai vaikštant, triūsiantnuvarginti bėgantnuslinktigreitai nuvažiuotinuvykti kur, pasitraukus nuo konutekėtinusilieti, nuvarvėtinusilieti per kraštą beverdantnuplauktinutirptipranyktiužskubėtipasileisti, prairti (apie nėrinio akis)nudiltinusinerti, nukristinusitęsti kuria nors kryptiminublukti, nusišertipalėkti, nubėgus pasislėpti po kuo norsbėgomis nutolti, nulėktišiek tiek bėgtigalėti bėgtigreitai netoli nueitipasišalinti bėgimu, paspruktipasitraukti, paslapčia išeitipaplūsti, pasilietipasilieti per kraštus verdantpatekėti po kuopraeiti (apie laiką)nutirptiišnykti, dingtiišaugtipasvirti, pakryptipasektipasilakstyti, pasivaikyti (apie gyvulius)atšipti, nudiltinubluktibėgomis sugrįžti, parlėktigreitai pareitiateitiparvykti pabėgus, pasprukusatitekėtiparplaukti (apie laivą)parplaukti (laivu)bėgomis persigauti per ką nors, perlėktigreitai pereitigreitai perslinktislapta pereitipertekėtipraeiti, nustoti tekėtipermerkti, perlytidaug nuplūsti, nutekėtinusilieti per kraštus beverdantpraeiti (apie laiką)bėgimu išvarginti, pervargtipersimesti, išklyptibėgti pro kur, pralėktipralenktigreitai praeitipamesti, paliktipratekėtipradėti plūsti, prasisunktipraeiti (apie laiką)praplauktipraaušti, pravėstibėgomis prisiartinti prie ko nors, prilėktipritekėti, prisilietipriplaukti (apie laivą)priplaukti (laivu, valtimi)bėgomis susirinkti į vieną vietą, sulėktidaugeliui įbėgti į ką norsdaugeliui sueiti, susirinktisuskristisusilieti, susijungti; susitrauktisutekėti į vieną tėkmęsuplūsti, sutekėtisulytisusiteptipraeiti (apie laiką)įdubtibėgant privargtivisiems nusitęsiant sueitiblogai nusidažyti; įgauti kitą spalvądaugeliui subėgtibėgti ant ko, užlėktibėgant užtikti, užkluptibėgant pralenktibėgomis užeiti kam iš priešakioužeiti, užsukti kuružskubėti (apie laikrodį)užtekėtipavaduoti, padaryti už kitąuždirbti (bebėgant, betriūsiant)užlietiužplūsti, užslinktiužplauktisusinarplioti (apie siūlus)nuvaryti nuo kojų, nukamuotiatšipti, nudiltiatsirasti (apie pinigus, uždarbį)
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: bė́gti
Bėgti sinonimai
antbėgtiapibėgtiatbėgtidabėgtiįbėgtiišbėgtinubėgtipabėgtiparbėgtiperbėgtiprabėgtipribėgtisubėgtipasubėgtiužbėgtibėgtinaipabėgtinaiprabėgtinaisubėgusiai
Bėgti frazeologizmai
iš kū́no bė́gti liesėti, blogti: Iš jo gal nieko nebus, kad labai bė́ga iš kū́nonetoli̇̀ bė́gęs panašus į ką; nedaug tesiskiriantis: Netoli̇̀ to bė́gęs. Tėvas vagis, i sūnus netoli̇̀ bė́gęsantbė́gtiužbėgti ant ko: Aš ant to kalno bėgtinai antbė́gaupavyti; sutikti: Pagaliau žvirblis ir šuo antbėgusiu lapę.Nu vilko bėgo, ant meškos antbė́goužbėgti (apie vandenį): Raveliai sausiausi, nė iš kur neantbėgaužeiti (apie laiką, madą): Buvo antbėgę divonus austiapibė́gtibėgti aplink: Aplink ką apbė́gti. Su savo sveikata nė aplink pirkią neapibė́gsi. Apibė́k, vaikel, apie triobas, gal užtiksi kur žąsiukusgreitai apeiti ką atliekant, apsiruošti: Jis viską apibė́ga: kiaules pašeria, karves pamelža. Kol apibė́gi gyvulius, viską apdarai, nepajunti, kad jau vakaras.Iki visus trūsus viena apsieini, apsibė́gi, ir sutemstapralenkti: Jis … visus apibė́go.apsilieti, aplašėti, apvarvėti: Geležys apibė́go taukais, pasmirs gryčia. Kai smarkiai ima lyt, tai ant tvarto šieną apibė́ga. Mėlynai apbė́gęs (apsitraukęs).kiek nusekti, nuslūgti: Ir tas vandeniukas jau apibė́gęsapvaisinti (gyvulius): Tavo drigantas mano kumelę apibė́go.Jau mūsų visos karvės apsibėgosupūliuoti: Pirštas apibė́go, gal pradurtiakimi̇̀s (žvilgsniù) apibė́gti peržvelgti: Jis atsistojo, apibėgo akimis susirinkusius. Raulys šyptelėjo, apibėgdamas susirinkusius pasitikinčiu žvilgsniuatbė́gtibėgomis atskubėti, atlėkti: Atbė́go be dvasios. Atbė́go į stotį uždusęs. Atabėga stirna, kabaldai, kabaldai.Atbėgo kaip vilkų vejamas.greitai ateiti, atskubėti: Ana buvo atbėgusi vaikuo pieno. Vakar beatbėganti mergučė pasiskolyt žibalo.Jei ko trūksi, atbė́kis.atskristi, atlėkti: Gegužė atbė́go šiandie, paklegetavo (pakukavo). Atbėgo (atsirado pavasarį) gyviklė (pempė).greitai atslinkti: Šnarėdamas rugių viršūnėmis atbėgdavo vėjas. Iš jūros atbėga šniokšdama vilnis.ateiti (apie raštą, laišką): Tamstos raštas su žinėmis ir dainelėmis atbėgo. O ir atbėgo margoji gromatėlė.gimti, atsirasti: Pirmas mažiukas į antrus metus atbė́gotraukiantis atvykti iš kur: Jie per karę atbė́go ir čia apsiliko. Ypač daug lietuvių atbėgdavo į San Paulo miestąatitekėti: Tas upelis atbė́ga nuo giriosateiti (apie laiką): Dabar pats rudens darbymetis, o jau ir žiema atbė́gaatplaukti: Ir atbėga laivelis, tam laively bernelis. Ant aukštojo kalnelio stovėdama matau atbė́gantį laivelį.pasišalinti, pasitraukti: Atbėgs nuog tavę šalin.×dabė́gti pribėgti ką, ligi ko: O kap dabė́go rūtų darželį, nustoj bėgęs žirgelis . Dabėgau ligi namoįbė́gtibėgomis įsigauti kur, įlėkti: Kiškis įbėgo į krūmus. Vaikas įbė́go į trobągreitai įeiti: Palauk, aš dar įbėgsu [į parduotuvę] paimti silkių. Inbėgsiu in kambarį.Jei sušalsi, įbėkis į trobą pasišildytiįsileisti, imti greičiau bėgti: Tep įsibė́go, ka negali nė sustabdyt. Arklys iš karto nepaėjo, o paskui įsibė́go.įsibėgėti: Baronas insibė́gęs su ragais irgi ka duoslenktyniauti: Einam įsibė́gti – katras būsim greitesnisįtekėti: Minija įbė́ga į Kuršmarę. Šunija po Mažintais įbė́ga į Jūrąįlašėti, įsisunkti: Pro stogą jau vanduo įbė́gaįplaukti: O įbėg įbėg į Minės kiemą du jaunu šiporukai.sudaryti tam tikrą kiekį (apie siūlus, audimą): Mano bovelninio siūlo įbė́go dvidešimt keturi posmai. Užtiesiau aštuonias sienas ant dvyleka posmų, kaži ar įbė̃gs iš aštuonių kilogramų (ar užteks tiek siūlų)?išbė́gtiišlėkti, iššuoliuoti: Prašvitus vaikai išbėgo į kiemą. Kaip ugnies pagavęs išbėgo greitai.Kad tu laukais išbė́gtum (kad tu pasiustum)!.pajėgti greitai bėgti: Tas arklys gerai išbėga.greitai atlikti: Ji mislijo tą audimą kaip bėgte išbėgti.palenktyniauti: Einam vedu (mudu) išsibė́gti, matysiam, katras greitesnisgreitai išeiti: Išbė́go visi į vakarėlį, tik aš viena namie likaupasitraukti, pasprukti norint ko nors išvengti: Amerikon išbė́go nuo vaisko. Mes, seneliai diengalėliai, kur mes pasidėsma, tyko mumis maras grobti, kur mes beišbėgsma.Norint čia išbėgsi, kitur vargas atsitūpęs tavęs lauks.Aš išsibė́gau nu tos savo dėdinosišvarvėti, ištekėti: Paseno mūsų šunelis, akys išbė́gusios, dantų nebtura.išsilieti per kraštus beverdant: Nudenk puodą, kopūstai išbėgs. Pakūrė didelę ugnį, ir išbėgo visas puodas.išsiveržti (apie ugnį): Nuvirto nu kits kito tie pagaliai [pečiuje], ir išbėgo ugnispraeiti (apie laiką, terminą): Jau veik devyni metai buvo išbė́gę. Prabėg meteliai, išbėgs amželis, dar nesugrįžt sūnelis. Vekselio čėsas jau išbė́gęs.Laikas ir duris uždarius išbė́gaišplaukti (apie laivą): Ui ir išbėgo iš Minės kiemo geltons, puikus laivelis.išplaukti (laivu): Į kitą šėpį nuvedė, ir vėl į jūres išbėgo. Išbėg išbėgo iš Rusnės kiemo du jaunu žvejytėliu. Žėgliais paleistais akrūtu išbėgmi.pranykti: Mano visi miežiai išbė́go; jis vėliau sėjo, jo neišbė́go.Tenai ižbėgs gailėjimas ir nuliūdimas. Visos giesmės išbė́go (užmiršau) labai išaugti, į aukštį ištįsti: Jis da jaunas, tik toks išbė́gęs. Ta vyšnikė tokia išbė́gusi, laiba. Pušelės išbėgę kap meldos. Po medžiais javai tik išbėga, o grūdų nebūna. Runkeliai tik į lapus išbė́go. Bulbos pavėny labai išbė́ga.Laibučiai, dangun išbėgę kuoreliai.išaugti (iš kokios padėties): Sūnus buvo tik iš piemenio išbėgęs, bet nebuvo dar bernas.Didžių nepavijom, mažų išbėgom. Tikrai geri nėr, o iš piktų išbėgę.išaugti (drabužius): Vaikas neturi kuo apsirengti, išbėgęs iš visų drabužiųišeiti (apie laikrodį): Ale tai išbėgęs laikrodis, suku suku ir vis neprisukube laiko gimti: Du sūnūs išsibė́go dėl sumušimoiš kū́no (véido) išbė́gti sunykti, suliesėti: Aš šiais metais labai iš kū́no išbė́gau ir sveikatos daug nustojau. Per tas dienas visiškai išbė́gau iš véidonubė́gtibėgomis nusigauti, nulėkti: Vaikas viena koja basa nubė́go. Ar nubėgsi, žirgeli, į pusantro stundelio šimtą mylelių?.Kad tu nubė́gtai laukais (kad tu pasiustum)!.Viernai nusibėgs jop.greitai nueiti: Nubė́k į mišką šluotų. Nubė́k į klėtį pažiūrėti, kas ten bilda.bėgant nudėvėti, nunešioti: Jis savo kurpes nubė́gęs.pavargti greitai vaikštant, triūsiant: Šiandien labai nusibė́gom. Per visą dieną nusibėgus, gerai vakare pailsėti.nuvarginti bėgant: Marė Galcikienė gali kojas nusibėgti bebėgdama ir bedirbdama.nuslinkti: Saulės spindulys, pragręžęs tamsą, nubėgo drėgnais pasėlio laukais.Mokytojui net šiurpulys nubėgo per kūną.greitai nuvažiuoti (apie traukinį, automobilį): Laikas namo! jau paskutinis traukinys nubėgsnuvykti kur, pasitraukus nuo ko: Per karę mes nebėgom – nebuvo kur nubė́gtinutekėti: Pragalvỹs nubė́ga į Eglesį. Šitas ežeras yra nubėgąs (iš jo išteka upė). Prakasiau tą griovelį, kad būtų kur vandeniui nubė́gti. Nubė́go nuo laukų sutirpęs sniegasnusilieti, nuvarvėti: Kraujas jo visai nubėgęs buvo. Alaus ten nubėgo biškis, man beleidžiant. Kad miegota saldžiai, net seilės nubė́gta.Reikia pastatyti kur tas bulbes, kad nusibė́gtų (nuplovus nuvarvėtų).nusilieti per kraštą beverdant: Taukai nubėgo, ir paliko liesi kopūstai. Nubėgusi putra paliekta be skonionuplaukti: Taip nubėgę netoli nuo krašto inkarą išleido.nutirpti: Sniegas urduliais nubėgo. Kad šitaip tik porą dienelių pašildytų, tai bematant kelias nubė́gtų (nutirptų sniegas nuo kelio). Kelias nubė́go, ir nebatvažiuo[ja]pranykti: Saulė kyla, tuoj nubėgs rasa.Trumpų sijonų mada nubė́goužskubėti: Mano laikrodis nubė́gopasileisti, prairti (apie nėrinio akis): Nubė́go akis par visą marškinių nugarą. Nerdama nepaleisk akelės, kad nenubė́gtųnudilti: Žagrė biskį nubė́go – sunku arti. Noragas ėmė ir nubė́go tuojau – buvo labai kieta artinusinerti, nukristi: Kumelė antmynė vedekliuo koją, ir nubėgo pirštų nagainusitęsti kuria nors kryptimi: Kelias nubėga kairėnnublukti, nusišerti: Tik išskalbiau, ir nubė́go spalva. Parvas skalbiant nubė́gęs.pabė́gtipalėkti, nubėgus pasislėpti po kuo nors: Po stogu pabė́go. Aš pabėgčiau … po berželiu.Ataūžia smarkus lietus; pasibėgsim po ąžuolubėgomis nutolti, nulėkti: Tan pasakiusi pabė́go šalin.Darbas ne zuikis, nepabėgs.Ji tekina pasibė́go namošiek tiek bėgti: Žmogus ėjo pabėgdamas po keletą žingsniųgalėti bėgti: Pailsau bėgdamas, nebepabėgu. Reik būti pabėgančiam.Vaikas tada jo buvo ant piemeniuko padabnas, pabėgamas (pasisiunčiamas) greitai netoli nueiti: Pabė́k į mišką pažiūrėt arklių. Kad netingi, pabė́k ir pamesk karvei žolėspasišalinti bėgimu, pasprukti: Išgirdo, kad ateina, ir vagis pabė́go. Vai kad žinočia, kad tai tiesa, ėjus paėjėčia, bėgus pabė́gčia. Ir tavo visus neprietelius duosiu pabėgti.Bailus ir nuo zuikio pabėga. Nedžiaukis lig nesugavęs, dar gal pabėgti.Pasibė́kie, dukrele, pasibė́kie, širdele, nuog pijoko bernelio.pasitraukti, paslapčia išeiti: Sako, ans esąs iš kalėjimo pabė́gęs. Pabė́kig nuog jos, neturėk su ja nė vieno darbo. Nori gražios, bagotos, tai tokios jam pabė́ga (už kitų išteka).pabėgtinai̇̃ Pabėgau pabėgtinai̇̃, nebgrįšiupaplūsti, pasilieti: Ašarų versmė pabė́go.Kraujais pasibė́gęs.pasilieti per kraštus verdant: Dabok, kad viralas nepabė́gtų.patekėti po kuo: Atkelk vatą, bo pabė̃gs vanduopraeiti (apie laiką): Gadynė šio čėso jau pabėgonutirpti: Ledas pabė́ga. Važiuok į girią, pabė̃gs kelias (suges nutirpus sniegui). Jei rogių kelias pabėgs, ratais važiuosimišnykti, dingti: Sėk nesėjęs tokius miežius, jei jie pabė́ga (neišdygsta arba išdygę nunyksta)!. Nėra mėsos, paisykit, kad nepabė́gtų ir duona. Jau kiaušiniai irgi pabė́go. Miegai pabėgo. Žiema pabėga. Plaukai pabėgo (nuslinko) išaugti:Iš piemenų pabė́gęs, vaikių nepaginęspasvirti, pakrypti: Šitas tvarto galas biskį ant tę pabėgęs.pasekti: Jis lenku pasibėgęspasilakstyti, pasivaikyti (apie gyvulius): Ganykloje antrametės telyčaitės dažnai pasibėgdavo. Kad va ta mūsų kumelė vis kaip nepasibėga, taip nepasibėgaatšipti, nudilti: Jau mano žagrė pabė́gonublukti: Pabėgusi kvarbaparbė́gtibėgomis sugrįžti, parlėkti: Aš bėgina parbė́gau namo. Parbė́ga žirgelis žvengdamas. Žirgužėli, juodbėrėli, o kaip parbėgai tokį kelelį?.greitai pareiti: Katra nors parbė́kitav pietų virti.Judvi parbė́kiatos atsinešti pietų.ateiti (apie laišką, žinią): Parbė́go gromata. Parbėgo slapta žinelėparvykti pabėgus, pasprukus: Jis buvo išvežtas, paskui parbėgo iš Vokietijos. Atidavėm jiem šunį, tas į antrądie parbė́goatitekėti: Nemunėli, vandenėli, Lietuvos grožybe, kur parbėgi, kur nubėgi su dide linksmybe?.parplaukti (apie laivą): Parbėg laivužėlis jūrėms maružėlėms. Ir parbėgo žals laivelis mėlynu žėgleliu.parplaukti (laivu): Parbėga ventiškiaipérbėgtibėgomis persigauti per ką nors, perlėkti: Pérbėk per tiltą. Jau per pirkią pérbėga. Mačiau vilko párbėgtas pėdas. Arkliai pérbėgo per rugius. Kai juoda katė kelią pérbėga – bus bėda .Dar pelė neperbėgo – jau pyksta.greitai pereiti: Pérbėgau, pérbėgau per pievas ir pilną kiocį grybų parsinešiau.greitai perslinkti: Kartais nuo rytų perbėgo koks debesėlis.Karti šypsena perbėga jo veidu. Noreika perbėgo mintimis, kas galėtų išspręsti šį klausimą. Visokių madų yr párbėgę. Rimtas, susikaupęs jis perbėgo (peržvelgė) laiškąslapta pereiti: Vagis per sieną pérbėgopertekėti: Mūsų upeliukas, pérbėgęs per lauką, nueina į plynias. Párbėgąs yra anų prūdas (per jį teka upelis).praeiti, nustoti tekėti: Tvanai būs párbėgę, galės nueiti į miestalį. Ligi pérbėga vanduo, par brastelį nebepravažiuosi. Vanduo pérbėgo, ir sausapermerkti, perlyti: Toks didelis lytus buvo, o mūsų šieną nepérbėgodaug nuplūsti, nutekėti: Kraujo daug pérbėgo.nusilieti per kraštus beverdant: Jei tik puodas pérbėga, sriuba negardipraeiti (apie laiką): Kaip ta vasara greitai párbėgo. Visas žiemos laikas perbėgo jam rūpestingaibėgimu išvarginti, pervargti: Párbėgtas arklys – ir kojos sukumpusios. Párbėgtas arklys įgauna klupikus.Persibėgsi taip bebėgdamas. Pársibėgusių kojų arklys. Kai tu, tai jau nepérsibėgsi (nepersidirbsi) niekurpersimesti, išklypti: Grindys buvo párbėgusios, ir ejo šaltis.Pérsibėgusios durys iš senumovil̃kas kẽlią pérbėgo pasisekė: Jam vilkas kelią perbėgo.prabė́gtibėgti pro kur, pralėkti: Kas čia prabė́go pro langą?. Prabė́go zuikys pro pat sodąpralenkti: Ana mane prabė́g. Aš kaip jauna buvau, niekas manęs neprabė́go.prabėgtinai̇̃ Prabėgtinai̇̃ važiuoti (pralenkdami kits kitą). Lenkia prabėgtinai̇̃greitai praeiti: Prabėgdamà paklausk, kada jie kirs rugiuspamesti, palikti: Paukštis savo lizdą prabė́go. Jau višta prabė́go kiaušiniuspratekėti: Pavasaris pradėjo rodytis, vanduo visur baigia prabėgtipradėti plūsti, prasisunkti: Kap tik akmenį atėmė, tuo prabėgo gyvas vanduo. Užkiuro koštuvis, pienas neprabė́ga. Viedrai seni – prabė́gapraeiti (apie laiką): Kai žiema prabė́ga, tai ir genam. Greitai prabė́go jaunos dienelės. Prabė́ga kaip vanduo gyvenimaspraplaukti: Savo laivu su didžiu vėju pro anuos prabėgo.praaušti, pravėsti: Ką bedarysim, kaip duoną beiškepsim, kad pečius prabėgo. Prabė́go putra. Bulbienę ką tik įpyliau, palaukit, kol prabėgs. Valgysu valgysu – teprabė̃gie biškį karštis (tegu ataušta) daũgel vandenų̃ prabė́go praėjo daug laiko: Daũgel vandenų̃ prabė́go, daugel ko mačiaupribė́gtibėgomis prisiartinti prie ko nors, prilėkti: Jis pribė́go prie manęs. Katras pirmas pribė́gsiva, tatram ir teks lazda. Bėgdamas vis pribė́gsi galą. Kai pribėgsi žalią lankelę, ten tave ganysiu.Taip užsiėmęs darbais, kad tik pribė́gdamas (priešokiais) galiu sodą prižiūrėti.Vaikai prisibėgdami prašo bobelępritekėti, prisilieti: Duobė pribė́go pilna vandenio. Šitoj pievoj vis priželia, matai, jon iš visur pribė́ga. Kur ji miegojo, rado pribėgusio kraujo iki keliųpriplaukti (apie laivą): O kaip pribėgsi tėvo dvaružėlį, sustok, juodas laivužėli.priplaukti (laivu, valtimi): O ir pribėgau Gilijos kiemą, o ir pragydo raibi gaidaičiai. Akrūtu prisiiriu, pribėgmi prie kranto, krašto.subė́gtibėgomis susirinkti į vieną vietą, sulėkti: Kas tik galėjo, subė́go ugnies gesinti.Susibė́gę šunes ir pjaujasi. Vilkai gaujoms susibė́go. Niekas nesusibėgo stebuklu pasistebėti.daugeliui įbėgti į ką nors: Avys jau subė́go į tvartą. Keleiviai subė́go miškandaugeliui sueiti, susirinkti: Į kuopą vyrai subė́go (sugarmėjo).Susibė́gdavo pas ją. Visi vaikai prie jo susibėgs. Didžiais pulkais susibėgo jop.suskristi: Paukšteliai mano, mano mylimieji! Tai jūs subėgot šiltam pavasarėly iš svetimos šalelės.susilieti, susijungti; susitraukti: Nebematau skaityti, raidės subė́ga į krūvą. Iš tolo tas raštas visai subė́ga. Subė́go (vienur sutankėjo, kitur praretėjo) sietas – nešvariai skiria [grūdus]. Mūsų audeklas mazgojant labai subė́go (susitraukė, sušoko). Drobė buvo reta, bet kai išvelėjau, tai ir subė́go. Šiai metais nebuvo lytaus – dobilai kuokštais subė́gę. Antakiai tankūs, kažkaip į vieną subėgo. Pienas subėgo (sukrekėjo). Nesubėgęs (nesusilydęs) gerai dalgis būs plovotas.Per rugiapjūtę subė́go daugiau darbų.subė́gusiai Subė́gusiai parašyta, negal párskaityti.Skietas buvo susibėgęs, dėl to milas išėjo probrūkšmėtas. Mazgojau suknelę, ir susibėgo (susitraukė). Tos durys susibėga (susiveria), nestova vieto[je]. Lapūnas su kotu susibėgąs (susieinąs), nuogas. Daugnoros laukai susibėgo (ribojosi) su klebono sklypais. Kaip žemė, taip ir manta (kapitalas) susibėga į nedaugelio rankas.sutekėti į vieną tėkmę: Ir subė́go dvi upelės, suskalbėjo dvi sesulės .Ties jais susibė́ga du upeliai.suplūsti, sutekėti: Iš diendaržio vanduo subė́go į namą (tvartą).Ant pievos daug vandens susibė́go.sulyti: Smarkiai ėmė lyt, o stogas retas, tai ir subė́go šienas.susitepti: Su duona (duonos tešla) subė́gęs drabužispraeiti (apie laiką): Nesubėgo kelios dienos, iškūlė visus javus.įdubti: Dantys išbyrėję, veidai vidun subėgębėgant privargti: Parvažiuotas, subėgęs arklysvisiems nusitęsiant sueiti: Kaimas stovi pakalnėje, kur subėga du keliai.Į Pamarių kaimą veda daug kelių. Bet visi pagaliau susibėga į vienąblogai nusidažyti; įgauti kitą spalvą: Kad subėgta skarelės dažant – kai kur tamsu, kai kur šviesu. Nedėkiat į žlugtį su tais antvalkiais baltų drabužių – subė́gs. Vilnonis džiūdamas subė́ga (spalva pasidaro nelygi) pasubė́gti daugeliui subėgti: Visi pasubė́go in ūlyčiosužbė́gti;bėgti ant ko, užlėkti: Užbėk ant kalno, ir matysis, kur dega. Javai čion galvijų užbė́gami.Bebėgdami ir nežinodami vietos užsibėgo ant baisios pelkės.bėgant užtikti, užklupti:Greitasai [nelaimę] pats užbė́ga, tykajam vėjas užpučia. Vilkas bėgiodamas bile ką užbėga. Nuo vilko bėgsi, ant meškos užbė́gsi.bėgant pralenkti: Karalius uždavė su jo bėgikais lenkty bėgti. Kas užbėgsiąs, laimėsiąs.bėgomis užeiti kam iš priešakio: Kad karvės gyliuodamos pasileida kur, tai jau neužbė́gsi atsukti. Mum beeinant toliau, tas katinas pavijo, ažbėgo priekin ir neleidžia.užeiti, užsukti kur: Pro šalį eidamas užbė́k ir pasakyk anam, kad ateitų. Užbė́k rytoj, būs padaryta. Grįždamas iš darbo, jis užbė́go į krautuvęužskubėti (apie laikrodį): Mūs laikrodis biskį užbė́ga.užtekėti (apie saulę): Šiandie saulė užbėgo ankstipavaduoti, padaryti už kitą: Žentas … buvo labai paklusnus ir storojos kožno[je] vieto[je] užbėgt tėvą.uždirbti (bebėgant, betriūsiant): Nei ką jis ten užbė́ga, nei nieko. Kai bėgi, užbėgi da ką.Bėga bėga ir nieko iš to neužsibė́gaužlieti: Katilai atvirė ir užbėgo ugnį.Čia žmogui užsikirto balsas, rodos, ašaros jį užbėgo.užplūsti, užslinkti: Kraujas užbėgo, ir nebematyti rakšties. Čia ne guma, neužbė́ga – įdūrei, ir laikosi skylėužplaukti: Garlaivis užbėgo ant uolos ir nugrimzdosusinarplioti (apie siūlus): Kas čia yra, kad špulia ažbė́ga ir ažbė́ganuvaryti nuo kojų, nukamuoti: Užbė́gtas arklys. Neužbė́k arklio, toli nenuvažiuosiatšipti, nudilti: Kietumoj tuojau noragų galai užbė́gaatsirasti (apie pinigus, uždarbį): Tai už šį, tai už tą namuose vis užbė́ga koks šimtelisant kójų užbė́gti užaugti: Jis po ūsu, o ji dar jauna, tik ant kójų užbė́gus – argi tai pora?užbė́gti tãką užeiti kam iš priešakio: Abromas užbėgo jiems taką. Siuntinys, taką užbėgęs, tarė, jog lietuviai vienu trūkiu eituž akių̃ užbė́gtiužeiti kam iš priešakio: Užbė́k jam už akių̃ ir paklausk. Prisivijo, užbėgo už akių ir vėl savo kalbapadaryti ką pirma kito: Kam už akių užbėgi, duok pirma pačiam pasisakyti. Šiandien saulei už akių užbėgau (atsikėliau prieš saulės tekėjimą) pertraukti kalbą: Neturėk mados ažbėgt až akių, kai kitas šneka
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas