Bjaurinti
Bjaurinti reikšmė
daryti bjaurų, negražų, bjauroti, gadinti, darkyti, žemintibjurti, gesti (apie orą)teršti, purvinti, bjaurotidergti, koneveiktibjaurėtis, šlykštėtispadaryti bjaurų, apdarkyti, apgadinti, pažemintiapteršti, apipurvinti, apibjaurotigiliai suteršti, išteptipadaryti bjaurų, išdarkytiišgėdintiiškoneveikti, išdergtipasibjaurėti, pasišlykštėtipadaryti bjaurų, sudarkytipadaryti bjaurų, sudarkytipasibjaurėti, pasišlykštėtipriteršti, prišiukšlintipadaryti bjaurų, pagadinti, sudarkytisuteršti, suteptisupykti, susikeiktipadaryti bjaurų, apgadinti, sudarkyti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: bjaũrinti
Bjaurinti sinonimai
apibjaurintiįbjaurintiišbjaurintinubjaurintipabjaurintipribjaurintisubjaurintiužbjaurintiapbjaurinti
Bjaurinti frazeologizmai
širdi̇̀s bjaũrinasi šlykštu darosi: Širdis bjauri̇̀nasi prūsokaisapibjaũrinti apbjaũrintipadaryti bjaurų, apdarkyti, apgadinti, pažeminti: Tu apibjaurinai, t. y. bjauriu darei. Valgyt nepraustomis rankomis tatai neapbjaurina žmogų. Griekais didžiais aš apibjaurintas.apteršti, apipurvinti, apibjauroti: Apibjaũrino visą suolą. Apspjaudė, apibjáurino – baisu i pažiūrėt.Visas vaikas apsibjaũrinęsįbjaũrinti giliai suteršti, ištepti: Taip įbjaũrintas drabužis, kad negali išvalytiišbjaũrintipadaryti bjaurų, išdarkyti: Anys ižbjaurinę tavą paveikslą. Bjauriomis rankomis duonos nesilytėjo, širdį, sąžinę išbjaurintą turėjo. Kūnas … tapo nuog mėlynių, nuog žaizdų ir nuog kraujo ižbjaurintas.išgėdinti: Ižgirdo Jokūbas, jog ižbjaurino dukterį jo.iškoneveikti, išdergti: Išbjaũrino mus visokiais žodžiais. Išbjaũrino, išdėjo į šuns dienas. Boba išbjaurino pijuką, t. y. iškoliojopasibjaurėti, pasišlykštėti: Buvo tada nekurie, kurie ižsibjaurino lavonu žmogaus. Ir tais ižsibjaurinsite: kas dasilytės stervą jų, nečystu bus iki vakarui.nubjaũrinti padaryti bjaurų, sudarkyti: Mano širdis po visam nubjaurinta ir pagadinta yra. Mus atgimdė gyvam nusitikėjimui ant nepragaištančios ir nenubjaurintos tėvonystėspabjaũrintipadaryti bjaurų, sudarkyti: Pabjaurinai ką dirbdamas.Vaikas krioka pasibjauri̇̀nęs (padaręs, kad būtų bjauresnis balsas) pasibjaurėti, pasišlykštėti: Aš to valgio tep pasibjáurinau, kad nė pamatyt nenoriu. Ir nepasibjaurykite jais, bjauriais save darydami.pribjaũrinti priteršti, prišiukšlinti: Visi užkampiai pribjaũryti. Išbraižė sienas ir taip pribjaurino vidųsubjaũrintipadaryti bjaurų, pagadinti, sudarkyti: Nupirko tokius mėlynus marškinius, net vaiką subjaũrino – visa burna pamėlynavus. Bėda man …, nes esmu vyras burnos subjaurintos. Vien tiktai patys galime subjaurinti savo gyvenimą, savo dorą.Nuo girtybės susibjaurina veidas, varva akyssuteršti, sutepti: Ir subjaurino brangius rūbelius an manęs.Kas kiša rankas pri smalos, tas turia susibjaurinti.Dėl niekų tik sau nagus susibjaũrinosupykti, susikeikti: Susibjauri̇̀nk ir pakelsi akmenįužbjaũrinti padaryti bjaurų, apgadinti, sudarkyti: Ta kalada čia užbjáuryta (užgriozdinta). Užbjaurinai, kad negraži varsa pasidarė.O labai užsibjaurina garbė Dievo.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas