Daužti
Daužti reikšmė
smogti, norint suskaldyti, sutrupintitrenkti, suduotiužmušti, žudytiskirstyti (šieno pradalgį)pliekstitarti, šnekėtiskleisti kvapąveržtis, važiuoti, vyktiužlietismūgiu atskelti, atlaužtismogti, kirsti atgalatmušti, atblokštiatitrenktisutikti kliūtį, būti sulaikytamatsimušti (apie balsą),ataidėtisu vargu ateiti ar atvažiuoti, atsivilktismūgiu įskelti, įlaužtisuduoti, sutrenktiuždirbtisu triukšmu įeitiįeiti (žymint amžių)smūgiu ištrupinti, suskaldytiištrenkti, išmuštiištartiišsiveržti, ištrūktiišsidanginti, išsitrenktismūgiu nuskelti, nulaužtismūgiu numušti, nutrauktipertrauktinutraukti, nustoti duotinutrenkti, užmuštiprisitrenkti, nusibrozdintiuždirbtipavogtisudainuotinusidanginti, nusitrenktipasisuktidėtis, dingti, užsiimti (kuo)sumušti, sutrenktiparmušti, partrenktiatmušti, paveržti, paviliotipavogti, pagrobtiparmušti, partrenktismūgiu perskeltisutrenkti, sumuštinutrauktiperrėktismūgiu praskeltiprasilaužti, prasiveržtipasakyti, ištartipritrenkti, primuštitrenkiant uždaryti, prispaustišiek tiek priakėtipritartisuduoti į kortų malką, užuot perkėlus, kad būtų dalijama po visą reikiamą kiekįpamačius pasislėpusį (žaidžiant tokį žaidimą), suduoti lazda į sutartą vietąsutrenkti, suduotisumušti, sugurintimušant suglausti, suspaustimušant padaryti, sukaltipasirungti daužant kiaušiniaissuduoti vieną į kitą (taures) prieš geriantsutikti, sutartisudaryti, uždirbtiišdrožti, išrėžti, pasektisusikirstisulėkti, susimestisukirsti, suduotiužtrenktiužmuštisudaužius užlietiužrėktismarkiai uždainuotiužimti, sulaikytišėlsta, niršta
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: daũžti
Daužti sinonimai
antdaužtiatidaužtiįdaužtiišdaužtinudaužtipadaužtipardaužtiperdaužtipradaužtipridaužtisudaužtiuždaužtisudaužtai
Daužti frazeologizmai
į gálvą daũžti svaiginti: Pro išgaišusį arklį neseka (negalima) praeiti – smarvė daũžia galvõnkai̇̃p į gálvą daũžtas kaip pamišęs, be nuovokos: Lėkdavo kai galvõn daũžtas.1 antdaũžti, -ia, añtdaužė užlieti: Vilnis ančdaũžia, t. y. ančlieja1 atidaũžti, -ia, ati̇̀daužėsmūgiu atskelti, atlaužti: Jis atdaužė akmenies gabaląsmogti, kirsti atgal: Kaip anas man kirto per ausį, tai aš jam kai atàdaužiau, net pargriuvoatmušti, atblokšti: Anas àtdaužė neprietelių, aš až jo dukterį duosiuatitrenkti: Mėsa atadaužtà nuo kaulo.Lipiau ant aukšto ir atsi̇̀daužiau į gegnę galvą – net žaibai iš akių išėjo. Gaidienės stiklas atsidaužia į jo stiklą.Kartą atsidauši.sutikti kliūtį, būti sulaikytam: Užtvėrėm tvorą, tai jau vis gal kiek gyvuliai atsidaũš, neis daržanatsimušti (apie balsą), ataidėti: Balsas atsi̇̀dauža į mūrus. Jo gerklė net girioj atsidaũžia, kai surėkiasu vargu ateiti ar atvažiuoti, atsivilkti: Ko jis čia atsi̇̀daužė?. Kaip čia ir atsi̇̀daužėt tokiam kely?1 įdaũžti, -ia, į̇̃daužėsmūgiu įskelti, įlaužti: Įdaũžk su kirviu biškį, spėriau paluš. Čia į̇̃daužtas puodas, duok man sveikąsuduoti, sutrenkti: Į̃daužė kaktą į staktą.Įsidaužiù galvą. Krisdamas baisiai įsidaužiau ir žegterėjau. Šėpis (laivas) į uolą įsi̇̀daužė.uždirbti: Aš pernai, važinėdamas miestan, gerai andaužiausu triukšmu įeiti: Bernas įsi̇̀daužė pirkionįeiti (žymint amžių): Jau ir mano sūnus bernas: dvidešimtuosan metuosan insidaužėši̇̀rdį įdaũžti įskaudinti, įžeisti: Žodžiu tu savo įdaužei labai man širdį tankiai1 išdaũžti, -ia, i̇̀šdaužėsmūgiu ištrupinti, suskaldyti: Berniokai langą i̇̀šdaužėištrenkti, išmušti: Ìšdaužė iš nagų pieštuką. Iždaužiu, ižkrečiu iš rankų.Skatiko iš nagų jam neišdauši.Krisdamas iš arklio, koją iš kulšės išdaužėsištarti: Per ašaras, per širdies skausmą nė žodžio nebegaliu išdaužtiišsiveržti, ištrūkti: Mūsis arklys nor išsidaũžti šalin. Švitrė (karvės vardas) išsi̇̀daužė iš rankų ir pargyliavo į laidarąišsidanginti, išsitrenkti: Pavalgęs vė kaži kur išsi̇̀daužė. Brolis in Ameriką išsidáužėiš galvõs išsidaũžti pasimiršti: Jau mano senysta, jau visos dainos ir pasakos iš galvõs išsi̇̀daužė1 nudaũžti, -ia, nùdaužėsmūgiu nuskelti, nulaužti: Puodeliui ąselė nudaužtà. Džinkt ir nudaužė pjūklą.Jis ragus nusidaũžęs. Striungas nusidaužė, kaip užkliuvo ašis, o staiga patraukė arklyssmūgiu numušti, nutraukti: Strypu nùdaužė obuolį nuo šakos. Jam nudaužė nuo galvos kepurę.Nusi̇̀daužė jautis nu sieto. Avys nusi̇̀daužė ir išpuolė iš degančios kūtalės.pertraukti: Norėjau pasakyt, ale ponas nùdaužei.nutraukti, nustoti duoti: Kas toms karvėms pasidarė – sykiu pieną kaip daužtè nùdaužėnutrenkti, užmušti: Vaikiną beakėjantį [perkūnas] paukšt nudaužė. Ana nùdaužė gaidį. Sūnus to kiškį nudaužia, to antį atnešaprisitrenkti, nusibrozdinti: Aš vakar ka nusi̇̀daužiau alkūnę.Nenusidaužk kaip avinas į smilgą! (sakoma labai skubančiam) uždirbti: Šiemet retai kur nudaužiù pinigųpavogti: Kur jau pinigų nùdaužei?. Nùdaužiau iš vežimo porą obulųsudainuoti: Jei išmesčia čėrkelę, ne vieną nudaũžčia giesmelęnusidanginti, nusitrenkti: Matai, kur ji nusidaužė!. Kad ir nusidáužė tep toli!.pasisukti: Upė nùsdaužė tada į kitą pusędėtis, dingti, užsiimti (kuo): Nėr jaunimuo kur nusidaũžti. Darbo nėra, nežinau nė kur nusidaũžt, nė ką pradėt. Šventą dieną be laikraščio nėra nė kur nusidaũžti. Kai vienas pasilieki, ilgu, neturi kur nusidaũžtnuo sylõs nusidaũžti netekti jėgų, nusilpti: Vilkas prašo kiaulaitę koc vieną blyną: – Duok, nuog sylos nùsdaužiau, negaliu, nuslobau1 padaũžti, -ia, pàdaužėsumušti, sutrenkti: Jo ranka iš peties padaužta.Vilkuo kojos nepadaužęs, netark, kad raišas. Kritau nu šieno galo, ir padaužė muno balsą, nebpagiedu.Ėjau basa, tai kad pasidaužiau kojasparmušti, partrenkti: Kapš su koja arklys, ir pàdaužė šunį po savimatmušti, paveržti, pavilioti: Mes anam pàdaužėm tą mergaitępavogti, pagrobti: Man iš po akių piningus padaužė. Tas nelabukas būs jau muno peilį padaũžęs. Galimas dalykas, kad jis ir dar daugiau pinigų padaužęs (pasisavinęs) yra1 pardaũžti, -ia, par̃daužė parmušti, partrenkti: Kap davė krūtinėn, tep ir par̃daužė. Pardaužk stipra ranka visus prieš žodį tavo stovinčius. Jie yra pardaužti ir parpuolę, bet mes statūs stovim.1 pérdaužtismūgiu perskelti: Dangtį pusiau pérdaužė.Dėl pečioko pagalių perdaužk (praskaldyk) sutrenkti, sumušti: Pérdaužė su pagaliu kojąnutraukti: Senis pérdaužė jo kalbąperrėkti: Kap ims rėkt, vis tiek mūsiškius pérdaužiakai̇̃p galvõs (gálvą) pérdaužtas kaip pamišęs, be nuovokos: Lėkė kaip galvos (galvą) perdaužtas. Tėvai paliko kaip galvos perdaužti. Leka kai̇̃p galvõs párdaužtas1 pradaũžti, -ia, pràdaužėsmūgiu praskelti: Kas tau galvą pràdaužė?. Pradaũžk riešutą, rasi kanduolą.Privirei kopūstų, kap pradaužt (vos galima riebalus pramušti, labai riebūs)!. Malda … dangus pramuša arba pradaũžia. Su kakta sienos nepradauši.Laivas prasi̇̀daužė ir nuskendoprasilaužti, prasiveržti: Prasidaužia ugnies stulpas iš vulkanopasakyti, ištarti: Mergelė pradeda po kokį žodelį pradaũžtigalvà pradaužtà (kam, ant ko) labai nori (ko), užsidegęs (kuo): Jam galvà pradaužtà važiuot. An mokslo jo ir galvà pradaužtà1 pridaũžti, -ia, pri̇̀daužėpritrenkti, primušti: Kaip balkis luš, ir pridauš visus. Lai beateita, aš aną pridaušiu. Truputį pridaužtà, ale da gyva.Diedas kap griuvo pakaušiu pie akmenį, ir prisdaužė.trenkiant uždaryti, prispausti: Smarkiai bėgdamas pridaužė duris.šiek tiek priakėti: Čianaikos nereikia gerai akėt, tik truputį pridaũžtpritarti: Ans irgi man pri̇̀daužasuduoti į kortų malką, užuot perkėlus, kad būtų dalijama po visą reikiamą kiekį: Pridaužti kortaspamačius pasislėpusį (žaidžiant tokį žaidimą), suduoti lazda į sutartą vietą: Aš tave pirmoji pridaužiau, tu dabar i kniauskismaišù pri̇̀daužtas puskvailis: Ana drūtai maišu pridaužta1 sudaũžti, -ia, sùdaužėsutrenkti, suduoti: Sudaũžk par mietą, ir įlįs. Sùdaužė per ausį. Kur sùdaužtas kūnas, ten kraujas pasruvęs ir pažlėgtuo[ja].Juodu kaktomis susi̇̀daužė. Garo akrūtas … susidaužė su garlaiviu.sumušti, sugurinti: Žvirbliai užmatė vyną iš sudaužto boso betekantmušant suglausti, suspausti: Sudauža laives į krūvą ir iškela vedinį.sudaužtai̇̃ Sudaužtai̇̃ išaustas audeklas.mušant padaryti, sukalti: Sùdaužė lovąpasirungti daužant kiaušiniais: Per Velykas sudauždavome margučiaissuduoti vieną į kitą (taures) prieš geriant: Sudaũžkiam į sveikatą. Pirmas sudaužė taurėmis su ministeriu.Susidaũžkim da po kokią stiklinėlę [alaus] – bus smagiau. Juodu susidaužė du tris kartussutikti, sutarti: Jie nuo seniai gerai sudaũžiasudaryti, uždirbti: Ir tų dviejų auksinų niekap negaliu sudaũžtišdrožti, išrėžti, pasekti: Bautry, sudaũžk pasaką!.Kad mes sùdaužėm, kad sugiedojom!susikirsti: Nuomonėms susidaužus, ir buvo vartojamos panašios išraiškossulėkti, susimesti: Žvirbliai pamatė vanagą, visi susi̇̀daužė šakosan ir tupirankàs sudaũžtisulygti: Anuodu yr sudaužę rankassuploti nustebus: Sùdaužė rankàs, kaip išvydo tėvą nebegyvą. Senis rankas sudaužėsudaužtà širdi̇̀s apie labai nusiminusį, nusivylusį žmogų: Jis mano širdį palinksmino, kaip ji sudaužta vaitojo. Diena pagalbos aušta, išgis širdis sudaužta1 uždaũžti, -ia, ùždaužėsukirsti, suduoti: Ùždaužė motyna vaikuo par sprandą. Tai pasakęs, uždaužė per vandenį su lazdaužtrenkti: Tvykst duris uždaužė.Su trenksmu užsidaužė priemenės durys, sutarškėjo langų stiklaiužmušti: Ùždaužė žmogų. Nuejęs sako: – Ažùdaužiau vilką. Ažùdaužė kalę.Kad tave griausmas aždaužtų negriaudęs!.Užsi̇̀daužė vaikassudaužius užlieti: Lašinių papjaustysiu, kiaušinių uždaũšiu, ir bus pietūsužrėkti: Kad jis uždaũžia, kitam nė išsižiot nėra kada.An susirinkimo kap ima rėkt, vis tiek aždaũžia (perrėkia, nustelbia).smarkiai uždainuoti: Mes plonu balsu, ė vyrai kad aždauš storu – net laukai skambaužimti, sulaikyti: Labai macnas: tik kyšt in nosį, tai teip ir uždaužia kvapą. Nuo vežimo krintant, ùždaužė jam žadąnors (koc) užsidaũžk daug yra: Malkos – kiek nori, kūrink, akmenų – koc ažusdaũžk
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas