Dėjimas
Dėjimas reikšmė
Žiūrėti žodį "dėti"Žiūrėti žodį "antdėti"Žiūrėti žodį "apdėti"Žiūrėti žodį "atidėti"Žiūrėti žodį "įdėti"Žiūrėti žodį "išdėti"Žiūrėti žodį "nudėti"Žiūrėti žodį "padėti"Žiūrėti žodį "perdėti"Žiūrėti žodį "pradėti"Žiūrėti žodį "pridėti"Žiūrėti žodį "sudėti"Žiūrėti žodį "uždėti"(kiaušinių) dedamas laikaslyginimasapsimetimas, nudavimasrūpestingumasžygis, kartasįtręšimasskiriamos kam lėšosį kelionę imamas maistas ar pašarasįsikalbėjimas, nuomonėprietaraspadėtis, būklėnėštumasūkis, gyvenimasaplinka, apylinkėvardas, pavadinimaspakalimasskirsnis, perskyrimasiš naujo sudėjimasvertimas (iš kalbos į kalbą)daikto pradmuoprijungimasdėjimas į vieną vietąsudėstymassuėjimas kartu gyventi be santuokossutaupymasišvaizda, figūrabūdas, charakterisvieta kam nors padėtiaprašymas, išdėstymasžolių užpilasišsigalvojimaspažintysreikalai, santykiai
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: dėji̇̀mas
Dėjimas sinonimai
antdėjimasapdėjimasatidėjimasįdėjimasišdėjimasnudėjimaspadėjimasperdėjimaspradėjimaspridėjimassudėjimasuždėjimas
Dėjimas frazeologizmai
dėji̇̀masis į gálvą įsidėmėjimas, įsiminimas: Koks to vaiko nesidėji̇̀mas į gálvą – viską užmirštaantdėji̇̀mas (2) → antdėti 1: Paskuo pašventė ožį antdėjimu rankųapdėji̇̀mas (2); → apdėti 1.atidėji̇̀mas (2) → atidėti 2: Posėdžio atidėjimas. Vis atidėji̇̀mai ir atidėji̇̀mai, kada gi nuvažiuosim→ atidėti 5: Kaip daug darbo ir atsidėjimo reikalauja vynuogynai. Greit negali padaryt, reik atsidėji̇̀mo.Neturiu atsidėji̇̀mo taisytis dantis. Gal praeiti, bet su geru atsidėjimu (kad šunys neužpultų).rūpestingumas: Žvejai su atsidėjimu užtaiso visus tinklo trūkimusžygis, kartas: Kada pradėjau tau kalbėti, pasakysiu tuomi atsidėjimu dar daugesniaiįdėji̇̀mas (2) → įdėti.Čionai keblus įdėji̇̀masUž langų įdėji̇̀mą reikė užmokėt. Toks, matyti, tų virbalų [į gardes] įdė́jimas tebuvo, ka tujau išbiroįtręšimas: Augimas priklauso nuo žemės išdirbimo ir įdėjimoskiriamos kam lėšos: Kapitaliniai įdėjimai į pramonę. Numatyta atlikti stambius pelkių nusausinimo darbus, žymiai didinant kapitalo įdėjimusį kelionę imamas maistas ar pašaras: Kad nors insdėji̇̀mo būt neužmiršęįsikalbėjimas, nuomonė: Didysta yra tai žmogaus įsidėjimas, jogei jis yra už kitus geresnis, protingesnis ar galingesnis. Įsidėjimas, jog toj ar kitoj vietoj yra geresniai, ir geidimas permainų ne vieną apgavoprietaras: Senos gadynės įsidėjimai čia dar užlikoįsidėji̇̀mas į gálvą įsidėmėjimas, įsiminimas: Ir įsidėji̇̀mas į gálvą, – tiek metų vis neužmirštaįsidėji̇̀mas į ši̇̀rdį; įspūdis.išdėji̇̀mas (2) → išdėti 9: Išdėjimą gali apsunkinti per dideli arba per daug apskriti kiaušiniai→ išdėti 8: Pinigų užteko ant išdėjimo. Norėdamas bokštą pastatyt, skaito atsisėdęs pirma išdėjimus, kurių reikia→ išdėti 13: Toks buvo aiškus išdėji̇̀mas, o jis nesuprato.Tave bliužnijimais ir išdėjimais sotino→ išdėti 1→ išdėti 10: Jai buvo duota ant iždėjimo.nudėji̇̀mas (2) → nudėti 6: Buvo nudė́jimas storastystėj, kiek reik rekrutų paimti. Juk anų yr nudė́jimas šioks toks→ nudėti 12: Pirmgimtinis nusidėjimas. Atleisk, meldžiams, tavo broliams šitą nusidėjimą. Nusidėjimus mūsų prašokusiuosius apraudokime.→ nudėti 14: Koks tada buvo nusidėjimas!padėji̇̀mas (2) → padėti.Ne savo padėjimù nerasi. Pranyko sulig padėjimù pirštinės. Nudaužysu nagus už nepadė́jimą į vietą. Kito padėjimą negali rasti.Blogas padėjimas ir geras akis pagadina.Ar čia šepečiui padėji̇̀mas?. Kai nėra gero padėji̇̀mo, tai viskas ir dingsta. Kamaraitėj visas padėji̇̀mas. Aš nežinau tavo padėji̇̀mo, kur kas padėta. Turėčia daug bul'bų, ale nėr padėji̇̀mo. Kam mums reik tiek padė́jimo. Kamine toks padėji̇̀mas būdavo.Reikia visko: ir siūlų, ir skudurėlių, ir jiems pasidėji̇̀mo reikiapadėtis, būklė: O toks žmonių padėjimas ir šiandien neatsimainė. Padėji̇̀mas [Lietuvos] terpu kitų žemių gan gražus ir patogus. Didžiojo kunigaikščio padėjimas valstybėje buvo dvejopas. Raulas pradėjo suprasti savo padėjimą, ir pikta darėsi jam ant širdies. Bet mano padėjimas neleido man rodyti savo rūstybės. Jo padėjimas nepavydėtinas. Man toks buvo padėji̇̀mas, kad aš negalėjau kitap sakyti. Aš tokiam padėjime kaip šuo, į šulinį įkritęs: nei išlipt, nei išlakt!. Sunkus mažo padėjimas: kas jį nori, tas ir plaka.nėštumas: Jei moteris, būdama padėjime, vogs, tai ir vaikas bus vagilius.ūkis, gyvenimas: Ano pati iš gero padė́jimo yr atejusiaplinka, apylinkė: Ant Šaukėnų kalnuotas ir miškuotas padėji̇̀mas. Pirmąsyk šiais padėji̇̀mais keliaujuvardas, pavadinimas: Mano tėviškės padėjimas vadinasi Vijurkai. Koks tos knygos padėji̇̀mas?. Nebeatmenu, koks čia padė́jimas (kaimas) pakalimas: Vienų puspadžių padėji̇̀mas kiek dabar kaštuoja!→ padėti 12: „Rods“, tarė Slunkius, „vėl bensyk su padė́jimu Dievo išmiegot ir sąnarius atgaivinti galėjom“. Kas man iš to tavo padėjimo?. Duosti pakankantį padėjimą savo kiekvienam. Jeib tavo gautų padėjimą, kaip tu pats gavai.Ateit žmonių padėjimas (išgelbėjimas), o dangaus viso palinksminimas.→ padėti 6: Užlaikydavo visus religijos padėjimus. Kur dėsi svieto atkaklybę, kuri visados verta laukan visų doriausią padėjimą. Dabar kiti laikai, kiti padėji̇̀maiskirsnis, perskyrimas: Kožnos knygos yra padalytos ant padėjimų, o padėjimai ant eilučiųpérdėjimas (1) → perdėti.iš naujo sudėjimas: Pérdėjimas grindų neilgai truks→ perdėti 6: Ir turėsime pagaliaus laikraštį, kuriame be perdėjimų ir be užslėpimų bus parodomas tautinis Prūsų lietuvių gyvenimas. Nebuvo tame daikte nė jokio perdėjimo, bet tikra tiesavertimas (iš kalbos į kalbą): Ar yra nusidavęs man tas perdėjimas, apie tai sūdyti negaliu.→ perdėti 9: Užteko to pérdėjimo – nebelenda šuva į vidųpradėji̇̀mas (2) → pradėti 2: Visi gailėjosi kvailo pradėjimo.Pradėjimas ir užgimimas jo nuog angelo … yra apsakytas.Apie Dievo nekaltą prasidėjimą yra padavimų ir Meksikos indėnų religijojedaikto pradmuo: Prilipino korio pradėjimątuõ [pačiù] (vi̇́enu) pradėjimù be sustojimo, nepertraukiant: Lyja tuõ pradė́jimu. Ana vi̇́enu pradėjimù teip tarška. Jeigu sumušei sviestą, tai ir išplausk tuõ pradėjimù. Tuo pačiù pradėjimù išpjauk ir griovįpridėji̇̀mas (2);→ pridėti 6.prijungimas.Prisidėjimas moterų suteikė pilnumą visam draugijos darbui→ pridėti 5: Už ąsos pridėjimą neverta tris litus mokėt→ pridėti 15: Tų vaikų ir pridėjimas visų pašaliųsudėji̇̀mas (2);dėjimas į vieną vietą: Tę bus baltų rankų sudė́jimas, aukso žiedų sumainymas.Visą kaltę suvertė ant nelemto aplinkybių susidėjimo. Nusikalstamųjų darbų susidėjimo atveju taikomos šios taisyklės.sudėstymas: Vaikelis neišmoko ani sudėjimo litarų.→ sudėti→ sudėti 3: Prastas langų sudė́jimas, kad vė[ja]s kiaurai švilpasuėjimas kartu gyventi be santuokos: Nuodingai dabar žmonės gyvena su tais susidė́jimais. Toks susidėjimas su brolio žmona buvo uždraustas įstatymosutaupymas:Skūpo sudėji̇̀mas – biesui pragėrimasišvaizda, figūra: Stambaus sudėji̇̀mo vyras. Kieman išėjo aukštas, gražaus sudėjimo, šviesiaplaukis vyras. Prastas labai sudėji̇̀mas ano. Obuoliai tos pačios obelies, o nevienokio sudėji̇̀mobūdas, charakteris: Jo nė neprašyk vežimo, vis tiek nepaskolins: jau jo tokis sudėji̇̀masvieta kam nors padėti: Jis visus sudėjimus žino: kame pinigai ir viskas.Nedideliame sudė́jime (būste) tebuvom, o septyni po vienu stoguaprašymas, išdėstymas: Parašysiu sudėjimą aplink savo apsiėjimą, kaip aš gyvenu ant svieto. Sudėjimas provų ir prisakymų. Bylojame … kredą, arba sudėjimą apaštalų.žolių užpilas: Aš turiu sudė́jimo nuo pilvo skaudėjimo→ sudėti 1Šič nėr jokio sudė́jimo (gryna tiesa). Visokio sudėjimo yr piršlio dekreteuždėji̇̀mas (2);→ uždėti 1: Kabinos stogo uždėjimas. Mokslą apie krikštą ir apie uždėjimą rankų.→ uždėti 4: Puspadžių uždėjimas brangsta→ uždėti 7: Blogas buvo uždėjimas tie lažai. Tokios pabaudos uždėjimas esąs tik pasityčiojimas. Seimui priderėjo įstatymų leidimas, mokesčių uždėjimas→ uždėti 11: Nuo uždėji̇̀mo seniūnu jis labai pasikėlė→ uždėti 15: Čia nesunku, tik reikia užsidėji̇̀mo. Darė tikrą ir tvirtą užsidėjimą pasitaisytiišsigalvojimas: Kas jo do uždėjimas: vis meluoja ir meluojapažintys: Kai mažiau kur išeini, uždė́jimo neturi, tai ne tep ir įsikreipireikalai, santykiai: Neturėjau užsidėjimo su jąja
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas