Dėti
Dėti reikšmė
Žiūrėti žodį "uždėti"guldyti, statytimautiduoti ar imti išvykstantžengtiįmaišyti, ištirpintiskirti (pinigus), mokėtisodinti (į kalėjimą)trauktis kuo, darytis paviršiuje (ledui, plutai ir kt.)dengtirasti kam tinkamą vietą, patalpintiturėti kur padėjus, laikytirasti kam paskirtį, pritaikytikeltidingtistatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietojetaisyti (austi)įrašyti ar įspausti (kokį ženklą)spausdinti (kame)krautitaupytigrupuoti, tvarkytinustatyti, skirtisuteikti (vardą)didinti kiekį, daugintikelti į vėlesnį laikąleisti, eikvoti, vartoti (pinigus, sveikatą, laiką…)gaminti (kai kuriuos valgius)išskirti iš savęs (kiaušinį) (ppr. apie paukščių ir vabzdžių pateles)sodinti, sėtiperintiskirti (kuo)laikyti (kuo)lyginti (su kuo), gretinti (prie ko)bičiuliautis, jungtis, vienytisapsimesti, nuduotidarytis, atsitikti, vyktirodytisverstis, manytislažytissmarkiai ką daryti; trenkti, smogtismarkiai griūti, kristivirsti (gulantis miegoti)godžiai valgyti, kirstibjauroti, terštismarkiai pasakoti, aiškintiapkalbėtisakyti ką nemalonausužsimautiapsitrauktiuždengti (stogą)duoti priedosudrožti, sukirstiapkrauti (kuo) aplink ar iš viršausapsimautiapsitraukti, aptektiapaugtiaplenkti (knygą)nustatyti (kam) kokią prievolępaskirti (kuo)pasiversti, apsimestisuvalgytiapgautiapterštipadėti (atgal į buvusią vietą)padėti (į šalį)atmatuotipaskirti (kuriam tikslui)sutaupytivėl paskirti, grąžinti (į eitas pareigas)nukelti (į vėlesnį laiką)pridėti kiaušinių (už nedėtą laiką)pasitikėti, pasikliauti (kuo)atsiduoti, imtis kokio darboprisiruoštidėti viršaus, pridėtiįkišti, įstatyti, įguldyti (į vidų)įmaišytiįduoti ar pasiimti išvykstantatiduoti laikyti (pinigus)imti laikyti patalpojepasodinti (į kalėjimą)surištiįstatyti, įtvirtinti (tam skirtoje vietoje)įtaisyti (austi)padaryti (kokį ženklą, žymę)išspausdinti (kame)įrašytipanaudoti, paskirtisuteikti, duoti ką naujaįsileisti dėti (kiaušinius)įsėtiįkirsti, įmuštipaskirti (kuo)įskųstiįsidėmėtisusirūpintiapsimesti, nuduotipasiryžti, nuspręstisusilažytiįgristiviską išimti (iš ko)išmestiišstatyti, išdėlioti atviroje vietojeiškloti (kuo)(daugeliui) surasti paskirtį, panaudoti (kam)iškrautiišskirstyti, nukeliant vėlesniam laikui (mokėti)uždėtiužmautisunaudoti, išeikvotidėti (kiaušinius) kurį nors laikągalėti dėti (kiaušinius)bededant (kiaušinius) išsieikvotipaslėpti, laikytipalaidotismarkiai ką padaryti; išmušti, išdaužytiišpjautiišminti, išniokotigodžiai išvalgytipasakyti, papasakotiišdėstytipasakyti ką nemalonaus, išdrožti, išrėžtiapkalbėti, išplūsti, suniekintiišromyti, iškastruotinuimti (nuo ko), nukrautinuvilkti, nurengtidaug pridėti (ko), nukrauti (kuo)išdėliotisurasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtįišleisti, nuduoti (už vyro)nukišti, prapuldytisukrautidedant, kraunant nukreivintipaskirti, nustatyti (kokią prievolę, tvarką)nukelti į vėlesnį laiką, atidėtiišsieikvoti dedant (kiaušinius)užmušti, nužudytinustipti, padvėstinupjauti (pievą)pašalinti iš pareigų, atleistiapkalbėti, apšmeižti, suniekintinukalbėti niekussuversti (kalbant)padaryti ką bloga, nusižengti, nusikalstiapsimesti, nuduotiatsitikti, įvyktipasitikėti, pasikliautiprarasti viltįnuteršti, apterštipaguldyti, pakloti, pastatyti kurbūti, užimti vietąnusiimti nuo savęs, nusivilktiatiduoti laikyti (pinigus)palikti (kam)surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtįdingti, prapultiįstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietojeįrašyti ar įspausti (kokį ženklą)pateikti tekstenustatyti, paskirtipaskirti, lemtiišleisti, sunaudotipagadintisutašyti, išvalgytiišskirti iš savęs (kiaušinį)neilgai dėti (kiaušinius)pasodintiužmušti, nužudytinugalėti, įveiktiišniokotimirtipargriūtipaskirti (kuo)laikyti (kuo)pagelbėti, suteikti pagalbosnustoti ką daryti, mestiprileisti, tartiatsiduotiįsitikėtiapsimesti, nuduotipriterštiuž pagalbą atsilyginti pagalbapagelbėtipagelbėti, suteikti pagalbosįtartilaimėti, pelnytiatsidėti (kam), labai rūpintis (kuo)susirasti sau tinkamą vietąišsieikvoti bededant (kiaušinius)parmesti, partrenkti, parmuštiperkelti (iš vienos vietos į kitą)įdėti kitą, pakeistidėti į tarpąperkelti (per ką)padėti skersaiper daug įdėti, įkrautipermokėtipadidinti ką vaizduojant, per daug pasakytinustatytipaskirtiišsieikvoti dedant (kiaušinius)primuštipapasakoti, išdėstytidėti pro šalįimti daryti, duoti pradžiąužmegzti gemaląimti augti, rastisturėti reikalų (su kuo), užsiimti (su kuo)pajėgti padėti (kiaušinį)imti ką darytipriglausti (prie ko)prikrautiįmaišyti, ištirpintiduoti, suteiktipriskirtiįstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietojepadidinti kiekį, padaugintiduoti papildomaisusumuotisuteikti dar ką nors gerapridurti kalbojeįterpti kalboje ką išgalvota, pameluotipanaudoti, išleisti (kam)daug prigaminti (kai kurių valgių)daug padėti (kiaušinių)imti ką daryti, pradėtisušerti, sukirsti, užduoti kamsulyginti su kuoprisijungti, pritapti (prie ko)atsirasti jaunikliuipriterštisukrauti, sudėtisuglaustisulankstyti, suklostytisunarstytisudaryti, sujungiant dalissurasti skaičių sumą, atlikti sudėties veiksmąįstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietojesužymėtisukrautisutaupytisurinkti pinigų (kam)susiklostyti (aplinkybėms), susidarytisukurtinustatyti, paskirtisutartisuteikti ką naujasunaudotiišleisti, paskirtipagaminti (kai kuriuos valgius)padėti (kiaušinių)sušerti, sukirstisulyginti (su kuo)sujungti, suvienytidraugauti, susidraugautisutuoktisueiti kartu gyventi be santuokossugalvotipramanyti, išgalvotipasirodytipastatyti, užkrauti (ant ko)užmautiaptraukti (kuo) paviršiųpatiekti valgytiprikimšti, užkišti (už ko)užmokėti į skoląįstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietojeužsitaisyti (austi)įrašyti ar įspausti (kokį ženklą)užtverti, užstatyti (kuo)užimti vietą, užkrautiužkišti, užsklęstipaskirti, nustatytisuteikti (vardą)padidinti kiekį, pridėtipridėti priedoapsėti, užsėtiužkirsti, užduotinemandagiai, šiurkščiai pasakyti, uždrėbtipaskirti (kuo), išrinktipradėtiužkeiktiimti bendrauti (su kuo), prasidėtiužsiimtipasiryžti, apsispręstiįsteigti, įkurti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: dė́ti
Dėti sinonimai
antdėtiapdėtiatidėtidadėtiįdėtiišdėtinudėtipadėtiatpadėtidapadėtipripadėtiužpadėtipardėtiperdėtipradėtiišpradėtipridėtirazdėtisudėtiuždėtiatsidėjusiaiišdėtaiperdėtaisudėtai
Dėti frazeologizmai
akių̃ nedė́ti neužmigti: Visą tą naktelę nė akių̃ nedė́joant juõko dė́ti laikyti pajuokai: Ką čia save dedi̇̀ ant juõko su tais nėkais!gálvą dė́tižūti: Kad ir patys žūsim, galvas jaunas dėsim, bet už mergelę savo atkeršysimtvirtai užtikrinti, garantuoti: Jis už jį gálvą dẽda, kad nekaltas. Gálvą dedù, jei nenušausiu zuikiokovoti iki galo: Mes turime parodyti, kad tiesa yra mūsų pusėje ir kad dėl jos mes visi kaip vienas dedame galvą. Vienas iš jų atsirado, už vainiką gálvą dẽdaatsigulti numigti: Pasisėdu į patvorį – pradėm turu dė́ti gálvąį ãkį dė́ti miegoti: Buvau nuvargęs – dė́jau į ãkį mažne lig pietų. Jis dar in ãkį dẽda. Atsiguliau, užmigau ir kad dė́jau į ãkį, tai dė́jau. Po pietų dė́jo į ãkį iki pat vakaroį añtį nedė́k negirk (nepagrįstai): Nedė́k į ãntį, per rankovę iškrisį bùrną dė́ti valgyti: Da nieko burnon nedėjau. Jau patys nei burnelėn nedėjom [mėsos]į dãbą dė́ti (dė́tis) pažiūrėti; domėtis.į gálvą dė́ti (dė́tis) dėmėtis: Algirdas daugiau klausydavo senų žmonių ir į galvą dėdavo. Nedė́k į gálvą visų niekų (nesirūpink). Ką jam pasakai, viską dẽdas į gálvą. Nedė́jaus tų dainų į gálvąrūpintis, jaudintis: Nedė́k į gálvą, pro pirštus leisk. Verkia, kremtasi, dẽdasi į gálvą, dar apsirgsį gálvą dė́tis dingtelėti: Tada jam dėjos į galvą: juk man įsakė uždėti prieskoniųį griñdį dė́ti šokti: Duokiam į būgną, dėkiam į grindįį kešẽnę nedė́k negirk (nepagrįstai): Ir jo nedė́k į kešẽnę. Nei šito nedė́k kešẽnėn. Kad ir geras, ale kešeniun nedėk (per daug nepasitikėk) į kùpą dė́ti dėmėtis: Tuos žodžius idant kas sau dėtų gerai kupon.į padùs dė́tieiti: Nuo ryto pakilęs deda į padus.šokti: Ka užgrajys, dėsim į padusį rãgą dė́ti atsigulti, užmigti: Pavalgęs kad dėjau ragan, tai ben dvi valandas išmiegojauį ragùs dė́tis ginčytis: Ar tu dė́sies su manim raguosen!.į smer̃tį (smerčióp) dė́ti pražudyti: Po tam piktasis sviets nekurius iš jūsų smerčiop dės.į stáibius dė́ti išbėgti: Aš nebsėdėjau, dė́jau į stáibiusį ši̇̀rdį dė́ti (dė́tis) dėmėtis: Šitai dėkite širdin savo. Dėkit į savo širdis kožną žodįB išgyventi, jaudintis: Tik tas ėmė jai dėtis į širdį, kad namiškės moterys, pamačiusios ar pasitikusios ją, šnibždėjosikai̇̃p dẽdam (dẽdama) kaip bebuvę: Ryt tai da kap dẽdam, bet poryt turi ateit!. Dabar pavalgysim pusryčius, o toliau kap dẽdama. Dar kap dẽdama (ant dvejo) – ateis ar ne, tikrai nepasakėkai̇̃p dẽdamas kas nereaguoja, yra abejingas: Juk ans žmogus ir yr kai̇̃p dẽdamas (ką nori jam daryk, nieko nesakys) kàs dė̃s (dė́jo) sakoma norint ką paneigti: Ar bernas namie? – Kàs tau jį dė̃s, po sodžių laksto!. Ar turtingą žentą gavo? – Kàs dė̃s turtus (kàs dė̃s turtingą)!. Ar yra speigo? – Kàs tau dė́s!. Ar daug šį metą obulų? – Kàs dė́s daug!. Kàs tau dė́s brangius javus – pusdykiai pardaviau!. Ar bus garų? – Kas bedė̃s garų. Kàs čia vestuves dė́jo (nėra jokių vestuvių)!. Kàs jiems dė́jo tuos turtus – kokie buvo driskiai, tokie ir liko!kortàs dė́ti burti: Cigonė dẽda kortàsnė̃ pir̃što nedė́tivisai nepaliesti: Tu be mano žinios nedėk nei piršto an mano vaikąnė kiek nepagelbėti: Vyras prie jos nė pir̃što nèdeda, reikėjo vaistus leisti – gydytoją kvietėnė̃ pirštù pir̃što nedė́ti nieko nedaryti, nepadėti: Ant manęs nesitikėkit, aš nė̃ pirštù pir̃što nedė́siunėrà kur̃ dė́ti labai daug: Kad priaugo burokų – nėr kur dėt!nežinóti (neturė́ti) kur̃ aki̇̀s (akių̃) dė́ti sakoma, jaučiant gėdą: Iš gėdos neži̇̀no kur̃ aki̇̀s dė́ti. Iš sarmatos nežinojau kur akis dėti. Senis Burba nežinojo kur akių dėti. Iš gėdos neturia kur̃ akių̃ dė́ti. Iš sarmatos netùri akių̃ kur̃ dė́t. Kur̃ dė́sim akis žu sarmatos?niẽkur dẽdamas (dė́tinas) netikęs, blogas: Vaikas nė̃kur dẽdamas – nei gulia, nei nešiojamas (didelis rėksnys). Nė̃kur dẽdamas nebliko, kaip apsiženijo. Iš pat mažo nė̃kur dedamà. Nėkur dėtina merga – slinka, o dar nevaleikanórs į aũsį (į sópulį, prie žaizdõs) dė́k sakoma apie labai švelnų, mandagų žmogų: Kas jos šnekumas, meilumas – nórs į aũsį dė́k. Tokia jau lipšnutė – nors i prie žaizdõs dė́k. Tat tik prie žmonių ji tokia, o namie ją nors į sopulį dėkprie žaizdõs dė́tinas malonus, mandagus: Rodos, prie žaizdõs dė́tini žmonėstõ dė́tas tam skirtas: Ta diena tõ dė́ta – važiuokiam, kad ir lynaantdė́ti, añtdeda, antdė́jouždėti 1: Šis kailinius antdėjęs ant arklio, apžargu apžergęs ir išjojęs. Oi kad pašersi bėrą žirgelį, antdėk tymo balnelį. Ant to sluoksnio žemės vėl reik antdėti mėšlų. Antdė́jau sviesto ant ropučių, vaikas apsilaižydamas sukirto. Gardes tas ančdedam, pridedam šieno vežimą i priveržam su karte. Pabalnojo asilą, ančdėjo naštą medžių ir iškeliavo.Avies panešti negaliu, o jautį antdedat. Anos galva velniuo žadėta, tik neančdėtà.Antsidėjęs ant sprando nešiau pintinę. Čia reik taukų antsidė́ti.užsimauti: Rūtų vainiką kaip vėdarą antsidė́jusi.apsitraukti: Rasa buvo antsidė́jusi tą naktį.uždengti (stogą): Antdė́jo skardos stogą ant trobesioduoti priedo: Atsiskaitė kaip žmogus ir pūrą rugių antdė́josudrožti, sukirsti: Aš tai ir añtdedu arkliui votegą, bet muštinos nemušuant liežùvio gãlo antdė́ti paragauti: Tik ant liežùvio gãlo antdė́su – neskanėjos munkakliniñką antdė́ti ant sprándo prispausti: Kakliniñką žmoguo andė́jo an sprándoapdė́ti, àpdeda, apdė́joapkrauti (kuo) aplink ar iš viršaus: Rūsį apdė́k šiaudais. Kapai gražiai apdėti̇̀ (aptaisyti).Kad aš taũ būtau mažą dernele apdė́jus (pakasus po žeme)!.Apsidėję apsibuvę visus pašalius – nesusitvarkot. Kad apsidėjęs knygom – kada ir beperskaito!.Esu vaikais apsidėjusi (turiu daug vaikų), negaliu eiti pri darbo.apsimauti: Apsdėk kepure. Palčiuku apsivilkęs, kepkele apsdė́jęs.apsitraukti, aptekti: Jau gal vėl mala, kad upėj vanduo taukais apsidė́jęs. Apipylė (nubėrė) lūpas, paskui šašais apsdė́jo.Man skaniausias tik apsidė́jęs (vos pradėjęs virti) [kiaušinis].apaugti: Stogas kerpe apsidė́jo. Gerai šerama kiaulė veikiai apsideda lašiniaisaplenkti (knygą): Mano visos knygos apdė́tos. Neapdė́tos knygos greit plyštanustatyti (kam) kokią prievolę: Žemę apdė́jo dideliais mokesčiais. Ir mokesčiais ta vieta ne teip buvo apdėtà.Knygos siunčiamos tik už gyvus pinigus ir apdėtu mokesčiu (užmokama per paštą) paskirti (kuo): Katras patikdavo, tuoj apdėdavo vyresniuojupasiversti, apsimesti: Kam da durnium apsi̇̀dedi, manai, kad niekas nesupranta?suvalgyti: Visą bandelę duonos apdė́jau. Dviejuose bliūdą apdė́jomapgauti: Kad apdė́jo čigonas su arkliu!.Tiek apsidė́jau, bepirkdamas šitą žemę, kad nereikia geriauapteršti: Paukščiai apdė́jo pradalgesatidė́ti, ati̇̀deda, atidė́jopadėti (atgal į buvusią vietą): Atidė́k atgal, ką iš ten paėmei. Atidėk kalaviją tavo ing vietą savo.Jis bylojo: „Atdėk ją (ranką) vėl antina (į antį)“.padėti (į šalį): Nepastebėjau, kada tėvas pastūmė knygą ir atidėjo į šalį plunksnakotį. Atdėk (atmesk) (viršuje išvilk) tavo greikštumą nuog savęs.Atsidė́k sau blynų, bo neliks.atmatuoti: Atidėkime ant AB į abi šalis nuo duotojo taško C lygias atkarpas.paskirti (kuriam tikslui): Pinigus atidė́ti kelionei. Atidė́sim porą dienų ir užarsim.sutaupyti: Po kiek vis atidė́siu ir išsimokėsiu.Pinigų atsidė́jęs neturėjau.vėl paskirti, grąžinti (į eitas pareigas): Farao tavo galvą paaukštins (pakels) ir atdės tave ingi tavo urėdą.nukelti (į vėlesnį laiką): Atidė́k rytojui savo darbą. Ar nebūtų galima tą susirinkimą kuriam laikui atidėti?. Bylą atidė́ti. Šalčiui jautresnes kriaušaites atidėti pavasariui (pavasarį sodinti) pridėti kiaušinių (už nedėtą laiką): Višta ati̇̀deda dabar ir nedėtą tarpąpasitikėti, pasikliauti (kuo): Aš vis ant jūsų atsi̇̀dedu: kada jūs keliatės, tada ir aš. Jis visada ant manęs atsi̇̀deda. Ar reikė man juo atsidėt.Ant Dievo atsidėk, bet ir duonos krepšy turėk.atsiduoti, imtis kokio darbo: Kai turėsiu daugiau laiko, atsidėsiu kurią dieną ir paieškosiu. Aš šiandien atsidėjau laiškus rašyt. Nutarė atsidėti vien mokslui. Traidenis ėmė atsidėjęs tiektis į karę. Atsidėjęs (rūpestingai) žmogus dirba.atsidė́jusiai stropiai: Atsidė́jusiai atlikti darbą. Atsidė́jusiai patikrinti ligonio sveikatą.prisiruošti: Aš kada atsidė́jęs imsiu ir iškasiu šulinį. Vis nėr kada ateit pas tave, vis neatsidedu×dadė́ti, dàdeda, dadė́jo dėti viršaus, pridėti: Mažu geresnį [dviratį] nusipirks dadė́jęs. Kad galėtume daržinę užbaigti statyti, reikia dar gerokai pri tų trijų šimtų dadė́ti.Ka truks kelių kapeikų, pats dasidė́kįdė́ti, į̇̃deda, įdė́joįkišti, įstatyti, įguldyti (į vidų): Visuos aviliuos įdė́sme naujų korių. Ton gromaton indė́jo rublį pinigų. Įdė́jom žalajai gromulį. Bulves į rūsį įdė́jom. Indėjo ranką kišeniun. Įdėk jam dar kokį virtinį į torielką. Bei indėk ing pintinį, bei pintinyje atnešk.Ten nereikia galvoti, ką rytoj įdėsi į puodą (išvirsi).Kad rašysit laišką, prašom ir nuo manęs labų dienų įdė́ti (įrašyti).Ką piktas įdės, to ir geras neišims. Kam trūksta, neįdė́si (apie protą). Ką į dūšią įdedi, nei penki neišims.Džiaukis, kad gauni, o burnon tai jau pats įsidė́k.įmaišyti: Įdė́k druskos į bulves. Įdėjau gerai mielių – kels ragaišį!.Daugiau įsidė́k cukraus [į arbatą] – bus saldžiau.įduoti ar pasiimti išvykstant: Įdėk sūrio su sviestu kelionėn. Įdė́k priešpiečių.Valgyk viežlybai, ką sau pietums įsidė́jai. Įsidė́k duonos, sūrį, peilį ant kelio (kelionei).atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi pinigų bankoj įsidė́jęs.imti laikyti patalpoje: Karvė į kūtę įsidėjo, nebėr nė parūgų pradaruo.pasodinti (į kalėjimą): Jį į kalėjimą dabar deda, įdėjo.surišti: Arkliai į geležinius pančius įdėti. Indėk kojas tavo pančiuosna jos. Jonas … saituose … buvo indėtas. Įdemi į pančias.įstatyti, įtvirtinti (tam skirtoje vietoje): Kam įdėjai žemus langus?. Įdė́k stalui naują koją. Iškirmijo lubos pirtelei, reiks naujų įdėti. Įdė́jau kirviui kotą. Dirbdins grėblužį, įdės kotužį.Kai indės kas kitus dantis (iron. išmuš), tada priturės liežuvį.Tavo liežuvis šunie žadėtas, o tau įdėtas.Įsidė́jo naujus dančius ir valgo.įtaisyti (austi): Dabar mat įdė́jo, tik nėr kada aust.Audeklą įsidėjo, tik neturi kada austi. Įsidėjau trečią pastovą austipadaryti (kokį ženklą, žymę): Pielai taką reikia įdė́t.Įdė́jo kakton guzą. Kai rėžiau su statiniu par ranką, tai dešrą juodą įdė́jau.Griuvau nu lovos, guzą įsidė́jauišspausdinti (kame): Jo straipsnio redakcija neįdėjo, netiko. Aš tave į laikraštį įdėsiu.įrašyti: Aš ten kelius sakinius įdėjaupanaudoti, paskirti: Meistrai visą didį meną savo statulon įdėjo. Būtų gerai išarti tą kelmyną, bet gaila tiek darbo įdė́ti. Nuo kiekvieno įdėto darbo priklausys pasisekimas.suteikti, duoti ką nauja: Įdėjo vaikuo Jono vardą. Ji žmogų tik užžvelgs ir pravardę įdės.Aprašyti visa, ką yra įdėjęs savo gramatika Jaunius į mūsų kalbos mokslą, čia, žinoma, būtų per sunkuįsileisti dėti (kiaušinius): Kad įsidė́jo mūsų vištos, tai kasdien deda ir dedaįsėti: Ar vasarojų jau įdė́jai?. Palauk, kol žiemkenčius įdė̃s.Malkų iš girios, vasarojų įsidė́jęs, gali parvežtiįkirsti, įmušti: Kai įdė́s tau į kailį, tai ir nebnorėsi išdykauti. Kad įdė́siu tau į užpakalį!. Palauk tu man, aš tau įdė́siu!. Aš tau įdė́siu „neturiu laiko“! (vaikui, sakančiam „neturiu laiko“). Kad aš tau įdė́siu vakarėlį, tai žinosi! (besiprašančiai į vakarėlį dukteriai) paskirti (kuo): Aš jį indėjau abieščiku. Pilies vyru ir rėdytoju Skirmantą įdėjo.Neklausykis, paskui įdė́siu (įrašysiu) į svietkus!.Ir buvo toks mandagumas pas juos, kad nei viens neįsidėjos į karalių.įskųsti: Indė́jo žmogų suvis nekaltą. Ant visų sakysiu, visus skųsiu, visus įdė́siu. Neįdė́k kito, pats būdamas kaltas.Nieks jo neskundė, jis pats save įsidė́[jo]įsidėmėti: Įsidė́k gerai, ką tau sakau, kad neužmirštum. Įsidė́k gerai, kad beatsektum sugrįžti. Perskaitytus dalykus gerai įsidėkit. Aš kelio ilgai neįsi̇̀dedu. Aš tų jo žodži̇̀ų neįsidė́jau. Aš buvau įsidė́jęs jo veidą.susirūpinti: Neįsidė́k taip, liga pareis: esi dikto apgimimo. Neįsidė́k, neįsipilk – vedu nepražūsivaapsimesti, nuduoti: Įsidė́jo miegančiu. Neišprast, ar ji durna, ar ji insidė́jus. Jis tik insidėjęs tep dejuoja, o visai neserga. Insi̇̀deda aklas.Jis tyčia insidėjo ligon. Laumė liepė mergaitei insidėt ligonpasiryžti, nuspręsti: Motiejus įsidėjo mergaitėms klioštorių įsteigtisusilažyti: Įsidė́kim, kaip išeis, kaip busįgristi: Jau kap mumi šitie antukai šįmet įsidė́jo: tik miežiuose ir miežiuose!aki̇̀s įdė́ti išmokyti: Juos visus išmokslino – aki̇̀s įdė́jobùrną įdė́ti išgerti: Gerai burną liuob įdėsį gálvą įdė́ti (įsidė́ti) padaryti, kad įsidėmėtų, įsidėmėti: Sunku jam įdė́t į gálvą: sakai nesakai, vis užmiršta. Įsidėk tu man tas pasakas į galvą!. Aš pasakų daug girdėjau, visas galvon insidėjau. Įsidė́jo man galvon, kad kultuvas tai spragilasį grõmulį įdė́ti pavalgyti: Eikim į grõmulį įdė́tiį kuõdą įdė́ti įsigerti: Motriškės, truputį į kuodą įdėjusios, pradėjo kožna vyrą savo peiktiį pil̃vą įdė́ti pavalgyti, suvalgyti: Ką į pilvą įdė́si, niekas atskleidęs neskaitys. Ką te apstaisysi tokioj šeimynoj, kai reikia žiūrėt, kad pilvan būt kas indeda. Pilvas – ne drapana: ką įdėjai, tas gerai – nesimatoį ši̇̀rdį įsidė́ti įsidėmėti: Visi žmonės, pagirdėkit ir į širdis įsidė́kit . Atsitikimai visiems į širdį įsidėjo. Indemi, įspaudžiu širdin.sukramtýti ir̃ į bùrną įdė́ti; duoti gatavą.ši̇̀rdį įdė́ti (į ką) labai rūpintis (kuo): Į vaiką visą širdį įdė́jo, o dabar tas skersom einaišdė́ti, i̇̀šdeda, išdė́joviską išimti (iš ko): Iš to indo, sūdo išdėk sviestą. Išdėk, Onute, uogas į bliūdą – tas puodas man bus reikalingas. Iš skrynios visus daiktus išdė́site į aslą.Viską iš terbelės išsidė́jo ir valgo.išmesti: O tą išdėtą ėmė duktė faraono ir išlaikė jį už sūnų savo.išstatyti, išdėlioti atviroje vietoje: Stalai išdė́ti kieme svečiams. Obuolius išdėjo pasieniais.išdė́taiIš čia visas mūsų gyvenimas matyti kaip išdė́tai (aiškiai).Išsidė́jo visą tavorą ant staloiškloti (kuo): Suolai buvo lentoms išdė́ti. Tais maigais reikia paklodą išdė́ti. Sienos buvo balto alebastro, žalsvais ir žydrais kokliais išdėtos. Raištais išdėtas.(daugeliui) surasti paskirtį, panaudoti (kam): Kur jūs tuos bliūdus išdedat?iškrauti: Sušilau, kol vežimą išdė́jau.Jis sau gražiai išsikrovė, išsidė́jo vežimą ir vėl išvažiavoišskirstyti, nukeliant vėlesniam laikui (mokėti): Išdė́jo [mokesčius] an keturių ratųuždėti: Diedule, diedule, išdė́k mane in ratų.užmauti: Žmuoj išdėj[o] ratą ir vėl važiuoja.Nuimk nuog ma[no] piršto žiedą ir an sa[vo] išsidėksunaudoti, išeikvoti: Nemaža pinigo išdė́jau. Greitai penkis šimtus išdė́si: reikia mielių, reikia cukraus, reikia kito ko. Visą sveikatą išdė́jau, jam dirbdama, o dabar išvarė. Išdė́kit visą šalimą, išsivanokit: niekas daugiau nebeis į pirtį. Taryba nemaža turėjo išdėti pastangų kovai su ta politikadėti (kiaušinius) kurį nors laiką: Kai pradėjo nuo rudenio, tai ligi šiol išdėjo (apie vištą).galėti dėti (kiaušinius): Višta neišdė́jo – turėjo papjauti.bededant (kiaušinius) išsieikvoti: Išsidė́jo vištos, nebededa. Višta išsidė́jus, lengvytė kai pūkas. Kai vištos išsi̇̀deda, eina perėtipaslėpti, laikyti: Išdėk šitą vyrą. Atgydė, idant jam pasakytų, kur iždėjo tatai, kas jai buvo duota ant iždėjimo.palaidoti: Jau norim kūną išdėti. Buvo nukryžiavotas, numiręs ir iždė́tas. Pakasu, iždemi numirusį. Įvyniojo jį ing aną gražią drobę ir iždėjo jį grabe. 1smarkiai ką padaryti; išmušti, išdaužyti: Išdė́jo visus langus.išpjauti: Išdė́jo šunes visas antis.išminti, išniokoti: Nutrūkę karvės visus daržus išdė́jo. Pusę valandos vaikė daržuose kiaulę, kuri jam visą užuoganą bulbių išdėjo, nukniso.godžiai išvalgyti: Visą bliūdą išdė́jopasakyti, papasakoti: Išdė́k tu dabar man, ką anas kalbėjo. Kaip man vienas senolis pasakojo, taip ir aš jums išdėjau. Kolei vargus išdėjau, tai ir vakaras. Tą tiesą pasakėčia išdėsim.išdėstyti: Pačioje romano pradžioje autorius išdeda visas savo tezes. Pamėginsiu bent kiek pateisinti čia išdėtą savo nuomonę.pasakyti ką nemalonaus, išdrožti, išrėžti: Nueisiu ir viską jam išdė́siu akyse. Drąsiai viską išdėjau išdėjau – o ką jis man padarys. Aš jam viską išdė́jau, ką tik turėjau.apkalbėti, išplūsti, suniekinti: Kai negirdi, ans tave visokiais žodžiais išdeda. Išdė́jo blogiausiais žodžiais. Taip išdė́jo, taip išdirbo, kad šuva mėsos neėstų. Truputį kuo neįtiksi, tai tave išdės paskutiniais žodžiais. Barėsi, vis vienas antrąjį per šykštuolį ir begėdį išdėdams.išromyti, iškastruoti: Atejo, išdė́jo kumeliusį šuñs dienàs (į kójos aũtą) išdė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Pala, aš ją išdė́siu į šuñs dienàs. Ji užpuolusi išlojoja, į šunies dienas išdeda. Išdė́ti ką į kojos autą.kortàs išdė́ti paburti: Ar moki kortas išdė́ti?širdyjè išdė́ti įsidėmėti: Eš išdemi tavo žodį mano širdyje. Sena giesmė apie septynis žodžius …, kuriuos kožnas krikščionis savo širdy kaip didį ir brangų lobį tur išdėti.nudė́ti, nùdeda, nudė́jonuimti (nuo ko), nukrauti: Kas yra ant stalo, viską nudė́kit ant suolo. Karūną karališką nùdest, o ašutine ir maišu apsivelka.Užsidėjęs vaikas koją ant kaklo ir nebegali nusidė́ti.nuvilkti, nurengti: Nudėjo tada nuog savęs rūbus našlystės savo.daug pridėti (ko), nukrauti (kuo): Visus stalus valgymais nudė́jo. Prieš jo akis buvo didelis žemės plotas, kupstais nudėtas. O ir privažiavo pilnas dvaras svetelių, dėjo nudėjo visas klėtis balnelių. Šįmet mes daržą storai mėšlu nudė́jom.išdėlioti: Takeliai gražiomis plytelėmis nudėtisurasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Kur nudė́stava turtą mirus. Kur anus nudė́tum, jei ne mokykla.O kur nusidėjo sesulės, niekas man nepasakė. Kur anas nusidė̃s nedarbujęs, gatavi karveliai neskraidys.išleisti, nuduoti (už vyro): Rūpinosi sengalvėlė, kur nudės dukrelę.nukišti, prapuldyti: Pati nežinau, kur peilį nudė́jau. Kur nudėjai mano skarelę?. Oi žirge, žirge, žirgeli šyvas, kur tu nudėjai mūsų brolelį!.Kur mano raktai nusidė́jo (dingo)?. Kur tas bernaitis nusidė́j[o]?sukrauti: Jis taip gražiai nùdeda stirtas, kad išrodo kaip nukirstos.dedant, kraunant nukreivinti: Na ir nudė́jai vežimą – visai ant šono!. Tas vežimo šonas nudė́tas (didesnis, išleistas) paskirti, nustatyti (kokią prievolę, tvarką): Nudėjo pagalvinį mokėti po septynis rublius nu žmogaus. Toks disciplynas nudė́tas, ir turi klausytinukelti į vėlesnį laiką, atidėti: Veseilią mielai nudė́tų ant pavasarioišsieikvoti dedant (kiaušinius): Anksti pradėjo vištos dėti, tai greit nusdė́jo. Po žiemai [bičių] motinos silpnos, anos greit nusi̇̀dedaužmušti, nužudyti: Gailėdavosi, kad jo ten kaip šuns nenudėjo. Su akmeniu vištą ant vietos nudė́jo. Vieną užpuoliką nudė́jo ant vietos. Nudemi, nužudau.Guli kaip nudė́tas. Nusidžiaugė kaip mešką nudėjęs. Vienu šūviu, taip sakyt, tris zuikius nudėjai.nustipti, padvėsti: Jų šįmet nusidė́j[o], o tokia gera karvė. Du paršiukai auga gerai, o vienas nusidė́jo. Kad nebūt nusidė́jęs arklys, tai mes kitap gyventum.nupjauti (pievą): Ir nudėjau gražiai su samanom [pievą]!pašalinti iš pareigų, atleisti: Būsiu nudėtas nuog urėdystės.apkalbėti, apšmeižti, suniekinti: Kam tu jį, žmogelį, taip nùdedi, kam apkalbi?. Jis geras, tik žmonės jį nùdeda. Davatkos ir geriausią žmogų nùdeda. Visaip jūs mane nudė́jot (visokių kaltybių išradote).nukalbėti niekus: Kad vis kalbėdamas nùdeda.suversti (kalbant): Ant to nudeda, kad kningų nėr, ir nemokos, neit į klesą. Tu pati vyrelį nutrotijai, o ant perkūno bėdą nudėjaipadaryti ką bloga, nusižengti, nusikalsti: Nusdė́jai tu man, vaike!. Jis tur būti nusidė́jęs, kad toks liūdnas rymo. Ir mes … nusidėję slapomės ar kartais šen bei ten bėginėjam. Bijau motinėlei senai nusidėti. Žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti. Kas nusidẽst, atleidžia … nusidė́jusiam.Kas nusidėjo, bijos ir vėjo.apsimesti, nuduoti: Nusidėjo nieko nežinąs. Jis nusidėtų nežiniom, ale mato, kad visi supranta. Nusidemi papykęs, nuliūdęs, linksmas.atsitikti, įvykti: Nežinia, kap čia nusidė̃s. Pažiūrėsiu, kas čia nusidė̃s. Kažin kap jum vestuvės nusidė̃spasitikėti, pasikliauti: Žmogus ant Dievo nusi̇̀dedaprarasti viltį: Nereikia nusidė́ti, tai ir pasveiksinuteršti, apteršti: Langai [musių] nudėti baltais taškeliaisjuokai̇̃s nudė́ti nepažiūrėti rimtai: Jo pykčio nesuprasi, anas visa juokai̇̃s nùdeda. Protingas juokais nudeda [priekabes]. Jis viską juokai̇̃s nudė́jokortàs nudė́ti išburti: Ale nenudė́jo kortų!nuo kójų nudė́ti parmušti: Nudė́jau gražiai nuo kójųpadė́ti, pàdeda, padė́jopaguldyti, pakloti, pastatyti kur: Maišus padėjau ant aruodo. Padėk peilį, kur radai. Padė́k daugiau šiaudų po pasoste. Padė́k duonos, sviesto, ir tevalgo. Ir padeda ana valgyti vyrui. Padė́k antim gert. Esat po nosia padėti, ir valgykit. Prietelius mano iš kelio atėjo pas mane, o neturiu ką jam padėti (ko duoti valgyti).Per upę padė́jo ąžuolinį tiltą. Kur labiau purvynas, padė́k kokią lentą (kad geriau būtų vaikščioti). Kirvis jau padėtas yra prieg šaknių medžio.Kaip padė́si, taip ir atrasi. Nepadėjęs neieškok.Kur pasidė́jai šeivas, ten ir ieškok. Aš paėmiau tavo duoną, kur buvai girioj pasidėjęs. Nėr kas pasi̇̀deda [vežime, po pasėstu].Plaukai pasidėję an pečių (ilgi). Nu obulių šakos ant žemės pasidėjusios (nulinkusios).būti, užimti vietą: Visa Azija padėta žiemių pusrutulyje.nusiimti nuo savęs, nusivilkti: Gulbė sparnelius padėdavusi, sūnų nuprausdavusi, papenėdavusi ir vėl išskrisdavusi.Pasidė́k sermėgelę, juo našiai galėsi dirbti. Pasidė́k nuo pečių pavakarius!.atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi bankoj pasidė́jęs tūkstantį.palikti (kam): Padė́k žiemai rūtų.Tuos pinigus skarelei pasidėk. Kitiem metam tik baranką galiam pasidė́tsurasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Nežinau, kur reiks arkliai padėt. Geri šiemet linai, kur ir bepadėsim!. Tėvas neturė[jo], kur jį padėti.Peludėn pelus pasi̇̀deda. Kur aš josiu, kur sustosiu, kur aš jaunas pasidėsiu?. Iš nuobodumo nežinojau kur pasidėti.Nori įsigyti ben kokią palaikę trobelę, kurioj galėtų pasidėti (gyventi).dingti, prapulti: Kur pasidėjo tavo turtas?. Kur avytė pasidė́jo, tai nežinia, tik lenciūgą rado. Kur toja puikybė jūsų pasidėjo?įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Padė́k pamušalą – bus drūtesnis. Vatos reikėjo storiau padė́t po pamušalu. Mūrų tavų fundamentai padė́ti buvo.Naujus puspadžius pasidė́jo. Grindai pasidė̃s (bus grindys įdėtos) įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Mano draugai kaip vienas padėjo parašus po Stokholmo atsišaukimu. Jonai, eikš čia, padė́k parašą. Antspaudą padėti. Ponas padavė pasą ir paprašė konsulo padėti vizą. Balsė i, padėta pirm a, e, o, u, yra minkštinančiu ženklupateikti tekste: Bet kuomet jo brolis Gimbutas bus miręs, to nėra raštuose padėta. Idant malonus skaitytojas žinotų, kas gromatoje buvo rašyta, aš čia ją padėsiu visąnustatyti, paskirti: Prancūzų žemė padėjo muitą nuo svaro [tabokos] po aštuonis muštus mokėti. Padėjo jam ant meto algos 150 auksinių. Ant to žirgo kainą aš padė́siu – šimtą raudonųjų užmokėsiu. Ištarnavęs metus padėtus. Kaip valdžios padėta, taip ir pildyk. Kaip didei buvo gerbamos bitės mūsų krašte, rodo mums įstatymai, apei jas padėti.paskirti, lemti: Jau man tep ir padėta – tik darbuik ir darbuik kap juodas jautisišleisti, sunaudoti: Daug padė́jo pinigų, kol pastatė namus. Nepirkit tos baidarės, tik pinigus padė́sit. Visą savo uždarbį padėjau tiems reikalams. Padė̃s ir jis sveikatą, taip dirbdamas. Daug darbo padė́si, kol mokslą išeisi. Daug vargo padė́jo, kol visus ant kojų pastatė. Daug laiko an korių padė́m. Visą dieną padė́jau, miežius veždamas.pagadinti: Padė́jai čeverykus šitam purvyne.sutašyti, išvalgyti: Ka reiktų į darbą eiti, lėkštelę košės padė́tumi kad nuišskirti iš savęs (kiaušinį): Višta kiaušinį padė́jo. Viena [musės] patelė gali padėti keletą šimtų kiaušinėlių.Pirma negu katė kiaušinį padės.Kregždės pasidėjo po penkis kiaušinius.neilgai dėti (kiaušinius): Kiek padėjo ir vėl nustojopasodinti: Kiek pūrų padė́jo bulvių?. Jei mažesnis plotelis, ans i su lopeta bulves padedaužmušti, nužudyti: Šaudyklė gera, užu šimto žingsnių vietoje padeda. Šernus, vilkus eiguliai pàdeda: tie yra iškadingi.nugalėti, įveikti: Tu jautį padėtum.išniokoti: Arkliai kai šoko daržan, tai čystai gražiai padėjo kopūstus. Pulkas žąsų visas avižas padė́jo.mirti: Eik greičiau namo: jau tėvas pasidė́jo. Amtsrots …, pačioj drūtumoj nuoglai pasidėdams, ašarų mums per daug ir raudą didę padarė.Jau pasdė́jo pats save (nusižudė).pargriūti: Tai kerėpla – lygioj vietoj pasidėjopaskirti (kuo): Kitą pirmininką padė́jo jau daba metai. Jį ir padėjo į mano vietą. Karalius jį da didesniu padėjo ir labai apdovanojo. Ant to tatai padė́tas!.Patys pasi̇̀deda ponais, mes nerenkam. Pasidėjo sau karalių.laikyti (kuo): Du iš jų visi vadino išmintingais, trečiasis buvo visų kvailiu padėtaspagelbėti, suteikti pagalbos: Mes turim padėti vienas kitam. Ką gi dirbsi, kad nėra, kas pàdeda. Kitam padė́si, ir tau kiti padė̃s. Gerai būtų, kad man padė́tumbi. Padėsiu aš tamstai šienelio grėbti. Jo patarimas padėjo. Miškas … neprietelių mušti griūdamas padėjęs. Studentas ne lavinamas, bet padedamas lavintis. Kietelių arbata pàdeda galvai. Dabar nėra, kas padedąs (nėra žmogaus padėti). Ką nes tei padės žmogui, noris cielą svietą įgytų. 1Pagidėk ir mums, pakarnai prašome.Vieni neišsikulia, reik pasidė́t. Pasidėkime kits kitam susidaryti kuo patogiausias gyvenimo sąlygasnustoti ką daryti, mesti: Padėk, broli, rašyti, imk grėblelį taisyti. Par tau gi gal svečiai, tai padė́k darbąprileisti, tarti: Padė́kim, kad anas savaip padarys. Mūsų linų, padėkime, fabrikai visiškai nebeperkaatsiduoti: Aš jau jam pasdė́jus pataikaut. An jo pasdė́jus buvau visą gyvenimą. Ka an to esi pasidė́jęs, gali i pri to senio nueiti.įsitikėti: Par daug ankstie, bobel, an vaikų pasidė́jaiapsimesti, nuduoti: Jam pritariau, kvailiu pasidėjęs. Čionai gul, badu pasidėjępriteršti: Vaikai čia jau padė́joaki̇̀s padė́ti imti smalsiai žiūrėti: Visi į jį aki̇̀s padė́ję. Kur gražus daiktas, tę visų akys padė́tosant juõko padė́ti išjuokti: Pàdeda žmogų ant juõko, rodos, kad taip ir reikia. Kam reik žmogų ant juoko padėti!ant savę̃s pasidė́ti imti gyventi savarankiškai: Ant savęs ans lig šiol dar nėr pasidėjęs.padė́k Diẽve sakoma sveikinant dirbantį.Diẽve padė́k sakoma atsisveikinant su išvykstančiais.dū̃šią padė́ti žūti: Dū̃šią savą padẽst už prietelius savus.gálvą padė́tižūti: Mylimasis už tėvynę galvą ten padėjo. Žinau, jog čia reiks ma[n] padėt galvelę.atsigulti, išmiegoti: Žmogaus sūnus netur kur savo galvą padėtų.gyvýbę (gývastį, gyvãtą) padė́ti žūti: Nejau tu nežinojai, kad galiu gyvybę padėti. Kiekvieną valandą gyvastį už ją padėtų. Padėsiu gyvatą maną del pasaulio.į šãlį padė́ti nė nelyginti: Prieš naminį visus padė́k į šãlį (daug prastesni) į šuñs dienàs padė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Reikėjo tau jį į šuñs dienàs padė́t, kad nė į akis daugiau nesirodytųkáilinius padė́ti imti smarkiai dirbti: Čia, brolau, teks káilinius padė́ti, jei nenorėsi priš kitus apsijuoktikaip padė́ta daug, gausu: An kitos vasaros bus kaip padėta obuoliųliežùvį pa(si)dė́jus įdėmiai (klausyti): Kai pasaką sako, visi padė́ję liežuvius klauso. Ir klauso, liežuvį pasidėjęspo kójų padė́ti padaryti nugalėtoju.rañką padė́ti (po kuo) pasirašyti: Padė́k savo rañką po šituo dokumenturankàs padė́ti mesti darbą, nustoti dirbus: Padeda rankas i klausos tų žodžiųrañką padė́jus ant širdiẽs nuoširdžiai: Padėję ranką ant širdies paklauskime savęsšáukštą padė́ti mirti: Ta jau padė́jo šáukštąvi̇̀ltį padė́ti pasitikėti, pasikliauti: Tavimp viltį padėjom.atpadė́ti už pagalbą atsilyginti pagalba: Dėkui, kūmule, kad man padėjai rugelių pjauti, ir aš tau atpadė́siu×dapadė́ti pagelbėti: Ką tu man padėsi – nedapadėsipripadė́ti pagelbėti, suteikti pagalbos: Susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, pėstieji anai pripadėjo. Ka vyrs pripadė́tų, o aš viena nėko. Misliau eit padėt grėbt, ale ką aš te pripadėsiuužpadė́tiįtarti: Gal jinai neužpadės mane, kad aš baltus siūlus užturėjau slaptalaimėti, pelnyti: Skūpumu nedaug užsipadė́si. Kam tu užsipadė́si, kad tris obalius pavogsi, t. y. kam atsigausi. Ką tę papjovęs [gaidį] užsipadė́sipardė́ti, par̃deda, pardė́joatsidėti (kam), labai rūpintis (kuo): Ans amžinai parsidė́jęs ant vaikų. Parsidė́jęs ant darbo, ką jis gera gali matyt. Tėvelis vis parsidėjęs ant tų didelių pelnųsusirasti sau tinkamą vietą: Niekur neparsi̇̀dedi, taip ir eini kai eržilas per tvorasišsieikvoti bededant (kiaušinius): Višta parsidėjusi mažai vertaparmesti, partrenkti, parmušti: Toks piemuo – vyrą pardė́jo ant žemės!.Misli, baronas negali žmogų parsidėt?pérdėtiperkelti (iš vienos vietos į kitą): Pérdeda iš rankos rankon. Tėvas su vyresniu sūnum pérdėjo skrynią kampan. Visų batvinių nepárdėsi, liks ir rytojuo.Pérsidėk rietimus savo kuparan. Pérsidėk ant kito peties, jei tas pavargęs.įdėti kitą, pakeisti: Pérdėk kirvakotį, ką čia baksėsi sulūžusiudėti į tarpą: Perdorius pérdėk tarp diegųperkelti (per ką): Nespėji žmogus kojos per slenkstį pérdėt, ir vėl bėk, kap akis iššutęs, darbanpadėti skersai: Per upę yra pérdėtas lieptas.Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoj nešiaus strėlasper daug įdėti, įkrauti: Pérdėjo druskos (persūdė). Sunkiai nepérdėkit rąstų (kad arkliams nebūtų per sunku).Negerai, kai druskos pérsideda.permokėti: Mokėdamas už karvę, perdėjo penkis lituspadidinti ką vaizduojant, per daug pasakyti: Marti párdeda, motina nekalta. Kalbėk, bet neperdėk. Anas visur pérdeda, ne tik kalboj, bet ir darbe. Pérdėtas pavojus.pérdėtai Jis perdėtai kalbėjonustatyti: Įstatymus protingus perdėjo.paskirti: Ant kiekvienos perdėjo vyresnį, džekonu vadinamąišsieikvoti dedant (kiaušinius): Višta pérsidėjo (kiaušių) ir pastipoprimušti: Naktims nevaikščiok, o kas nors tave párdėspapasakoti, išdėstyti: Nueik, tu jam viską gražiai pérdėk. Párdėk reikaląpradė́ti, pràdeda (pradẽda ), pradė́jodėti pro šalį: Patamsy dėjo ir pradė́jo pro šalįimti daryti, duoti pradžią: Vaikas pradėjo lankyti mokyklą šešerių metų. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija pradėjo naują erą žmonijos istorijoje . Širdis pradėjo magstytis iš blogų kalbų. Dėti pradėjo, bet kana kaip bebengs. Jau tuoj lapai pradės kristi. Gal po pietų vėl pradė̃s lyt. Pradė̃s braižytis žmonės ankstainiais. Rytais pràdeda pašalti. Ką tu čia vienas pradė́si (ką vienas padarysi). Nue[jo] akėt – nemoka pradė́t. Aust – nei pradė́t (visai nemoka)!. Meluoti nemoku, o tiesos – nė pradėt. Tas bernas jau iš baimės nežino ką pradėti. Ar užteks to sūrio, gal kitą pradė́t?. Pradedantiems rašytojams nebuvo įmanoma rasti savo kūriniams leidėjų. Ana lietuviškai pràdema giedot. Pradema eit darban. Prademi kariaut. Tamęjag varde prademę visus veikalus mūsų. Kūnas mano pradest drebėti.Ger[iau] est nepradėjus, neng nepabaigus. Ne tas vyras, kurs pradeda, bet tas, kurs pabaigia.Rudenio kūlimas prasi̇̀deda. Tada šilas nubunda, visa yra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla. Jau prasidė́jom šieną pjauti. Nemoku su plūgu nė prasidė́t [arti]. Prasidės tuoj linai mint. Pradestisi suguldymas sąbalsinių pirm balsinių.Kiek mun vargo buvo: prasidė́jau kaip pempė ant kęselio.užmegzti gemalą: Juk mane nuodėmėj motina pradėjo. Ir aš visą svietą pradėjau, alba pagimdžiau.Aš griekuosu prasidėjau, ir griekuosu pagimdė mane augyvė mano. Tasai, kurs užgimdamas būru prasidė́jo, gėdėtis vyželių būriškų neprivalo. Visos žmonės nuodžiose pradẽstis.imti augti, rastis: Kai prasidės dilgynės, mažiau kiaulėm miltų reikės. Šįmet anksti prasidė́jo uogos.Pradedamųjų mokyklų bus dabar daug daugiauturėti reikalų (su kuo), užsiimti (su kuo): Su juo neprasidė́k: jis sumezga ir atmezga. Su tokiais nereik prasidė́ti, vaikali. Neprasidė́k su vaikais. Mes su šnapše neprasi̇̀dedam (negaminame), bijom.Su juomi prasidėk, pupų rėtį pasidėkpajėgti padėti (kiaušinį): Kolgi mūsų višta visa diena deda ir nepràdedaišpradė́ti imti ką daryti: Neišpradė́siu sakyt, ba ašaros byra užsiminuspridė́ti, pri̇̀deda, pridė́jopriglausti (prie ko): Tik pridė́jai peilį, ir nupjauja. Nespėjo galvos prie paduškos pridė́t – ir miega. Pridė́jo ausį prie durų (klauso). Ausis prie žemės pridėjęs klausė. Medum pridėkie, greičiau prisuks [votis]. Pridė́ti ranką prie kepurės (sveikinantis).Merga, nosinę prie lūpų prisidė́jusi, ir švaipos, žiūrėdama ant vaikiukų. Anys prisdė́[jo] [šautuvą] kiškį šautprikrauti: Pridė́jai pilną bliūdelį košės. Jis pilnus dubenis pridė́jo mėsos. Ryšulys sunkus, lyg būtų akmenų pridė́tas. Pilną daržinę vasarojaus pridė́jom. Kad mes pridėtum nor vieną šalinę šieno. Prikrauju, pridemi eldiją.Dėk grūdą prie grūdo – pridėsi aruodą.Avilio važiuojant, reikia prisidė́t daug šiaudų. Laivui reikėjo prisidėti anglių. Medžių naštą prisidė́k ir nešk. Prisidė́jai kišenes obuolių.įmaišyti, ištirpinti: Druskos pridėjus, gal srėbti.Prisidė́jo tiek cukraus, ka jau per salduduoti, suteikti: Rūpesčiai sveikatos nepri̇̀deda. Baimės tadang mumus pridẽst.priskirti: Mus pridė́jo pri Plungės. Daba Kazariezas pridė́jo pri Šerpaičių.Erdvilą karvedžiu pakėlė, kuriam padėtojus pridėjoįstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Pridė́k mano sijonui padalką. Tik pridė́jo puspadžius, ir vėl skylės. Pridėjo alkūnėje lopą. Tas žmogus su pridėtõm kojom (medžiakojis) padidinti kiekį, padauginti: Nor jau nemažas vežimas, ale da pridė́k kelias gabanas.Kai pri̇̀dedi – mažiau, kai atimi – daugiau (duobė).Prisidėjo dienos. Dar viena burna prisidė́jo (naujas valgytojas atsirado).duoti papildomai: Algos pridė́ti. Kad jau įdavei pinigus, tai gal dar pridė́si kokį litą viršaus.Kad pavogė arklį, pridėk ir balną.susumuoti: Prie dramblio kainos pridėk vežimo išlaidas, tai susidarys tokia suma.suteikti dar ką nors gera: Ką ten bepridė̃s veizdėti į lavoną. Ką pridės anims visa ta iškilmė?.Kas man prisidė̃s, kad aš ten važiuodamas peršalsiu.pridurti kalboje: Tu vieną žodį pasakei, o kits dešimt pridėjo.įterpti kalboje ką išgalvota, pameluoti: Jis kalbėdamas daug pri̇̀deda. Vis anas pri̇̀deda, nepasakys nepagražinęs.Mokslas apie pridedamąją vertę (vertės dalį, kurią pagamina samdomasis darbininkas ir kuri viršija darbo jėgos vertę) yra kertinis Markso ekonominės teorijos akmuopanaudoti, išleisti (kam): Prie tų namų dar daug reikės pridė́ti [pinigų], kol jie atsistos. Kol pabaigėm, pridė́jom daug darbo. Nepridėjus darbo, vos erškėčiai su usnėmis težels. O jau sveikatą esi pridė́jęs (netekęs sveikatos) su tais vaikaisdaug prigaminti (kai kurių valgių): Tris statines kopūstų pridė́jom (priraugėme).Daug kilbasų prisidė́jomdaug padėti (kiaušinių): Kad pridėjo vištos kiaušinių, tai tik valgyk!. Bičių motinėlė per dieną gali pridėti apie 1500 kiaušinėlių.Parduok tuos kiaušinius, perėt da prisidė̃simti ką daryti, pradėti: Mažas, o jau prisdė́jo art. Po nedaugį, po nedaugį, bernėkas maž prisidės art. Po nedaugį prisidė́jau ūtaryt lietuviškaisušerti, sukirsti, užduoti kam: Aš tau kai pridė́siu, tai daugiau nenorėsi!. Pridėjo jam lig ligos. Sūnus papykęs išgriuvo ant žemės, rėkia, o tėvas priėjęs dar jam pagaliu pridė́josulyginti su kuo: Šito arklio nepridė́si prie ano!. Pridė́si mat, – kur ta karvė, kur ana. An ją nepridė́t nė vienos – nei gražumu, nei rimtumu. Šiandien daug šilčiau, nepridė́si prie vakar. Visa žemė …, pridė́ta platausp dangausp, yra kaip mažiausias punktelis.Prisidės mat jis prie Antano!. Da ir geras pjovėjas į jį neprisdė̃s: taip papjaut reikia arklio sveikatosprisijungti, pritapti (prie ko): Prie jo prisidėjo ir kiti valstiečiai. Neprisidė́k prie tokių išdykėlių. Prisidėsiu ir aš: jūs arklys ir vežimas, mano arklys. Prie dainos prisidėjo Anskis ir Naujokytės.Prie gripo vaikam dar ir plaučių uždegimas prisidė́jo. Ši aplinkybė prisidė́jo, kad jis buvo išteisintas.atsirasti jaunikliui: Laukiame by dieną atsivedant. Jau turėjo praeitą savaitę prisidėti. Iš nakties radom prisdėjusį teliukąpriteršti: Lovą pridė́jęs ir išėjęsgrãšį pridė́ti įsikišti (į kalbą): Mat ir jis savo grašį pridėjogálvą (gyvýbę) pridė́ti žūti: Turėtų galvą savo pridėti. Kiti visi tą naktį gyvybę savo pridėjokáilio pridė́ti gauti mušti: Reikėjo káilio pridė́tinei̇̃ pridė́ti, nei̇̃ atim̃ti kaip tik, tiksliai: Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi. Pasakė, kad nė atim̃t, nė pridė́tnei̇̃ (nė̃) pir̃što nepridė́tinieko neveikti: Sėdi be darbo, nei piršto nepridedanepaliesti: Žiūrėk, nė pir̃što prie jo nepridė́kpir̃štą pridė́ti kiek padirbėti: Kad būtų nonts pir̃štą pridė́jus!prãkaito pridė́ti pasidarbuoti: Prakaito nepridėjęs, gero nepadarysirañką pridė́tipasirašyti (po kuo): Prie to rašto ranką savo pridėjo Žemaičių storasta ir daugel kitųkepštelėti, suduoti: Vos rañką pridė́jau, ir pradėjo krioktirankàs pridė́ti bent kiek padirbti: Nė rañkų nepridė́jo, o nori, kad pasidarytų. Pridėjai nepridėjai rankas prie darbo ir jau sakai, kad nusdarbujęs. Ar tai vienas muilas skalbia, reik rankàs pridė́t (trinti) šùniui kójas pridė́ti veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šùn[iui] kójas pri̇̀dedaúodegą pridė́ti pakliūti į nemalonią padėtį: Neik, pridėsi kaip katinas uodegą.žỹgių pridė́ti privaikščioti: Kiek aš žỹgių pridė́jau, kol tas popieras gavau×razdė́ti, ràzdeda, razdė́jo sukrauti, sudėti: Biržyne razdė́[jo] ugniakurį i svilina meitelįsudė́ti, sùdeda, sudė́josuglausti: Taip meilingai galvas sudė́ję sėdi. Verkiat, rankeles sudė́ję, rytas vakarėlis. Jis koją ištiesė, pasukinėjo, kaulus į vietą sudėjo. Sudė́k nagines, ar lygios. Ar ištarsi „pupų“, nesudėjęs lūpų?.Vaikščiojo, rankas užpakalyje susidėjęs. Tada atsilsėsiu, kap an krūtinės rankas susdėsiu (mirsiu).sulankstyti, suklostyti: Sudė́k gerai, skarytės kertelių nesumainyk. Aš sudė́siu kelnes, o tu išprosyk.Ana visuomet nešioja plaukus susidė́jusi (susisukusi) į kuodą.sunarstyti: Po vakarienės ji paklojo Elenai ant sofos, o savo dukteriai įnešė sudedamą lovelę.Mano centrafūga senobinė, ne teip susi̇̀deda.sudaryti, sujungiant dalis: Kiekviena sluoksnis yra sudėta iš sriuogų. Žmogus … yra iž tūlų dalių sudė́tas. Pagrindinė medvilnės sudedamoji dalis yra celiuliozė. Iš atidės dirbk, sudėk dėtą prie dėto, kas prie ko priguli. Varpelės iš dvilyčių žiedelių sudėtos šluotele, varpa arba keke. Akmenų sudėta tvora.Vaikinas buvo gražiai sudėtas (nuaugęs).Toks ir skaitytojas – žodžio niekaip nesudeda (neperskaito).Sudedamasis sujungimas.Metalai susideda iš daugybės kristalųsurasti skaičių sumą, atlikti sudėties veiksmą: Du skaičius sudė́tiįstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Nelygius dantis grėbliui sudė́jai. Sudė́jau virbalus į kardis, ir vėl kaip naujos.Kiti skubėjo prieš šalčius susidėti langus naujose trobose. Auksinius dančius susidė́josužymėti: Ir sudėjo numarus į liežuvius ir į galvas.sukrauti: Sudė́jau vežimą kap trobą. Sudė́k šieną į kiauges, kad nesulytų. Į daržinę da galėsim sudė́ti tris vežimus [dobilų]. Mano visas šienas jau sudė́tas [kupečiuos].Sudė́jau į skrynelę visus daiktus.Prikalbėjo ligonį, idant skolą savo sudėtų (perkeltų) ant sūnų. Pilną bliūdą kruopų sudėjo kaip už ausies (išvalgė godžiai).Karves į dobilus sùdeda (riša, gano).Jų susidėta daiktai ir išvažiuota.Pamergavo ilgai, tai ir kraitį susidė́jo. Visą turtą savo rankom susdė́jo (užsidirbo).Aš tai nesusi̇̀dedu (nedrįstu) eit kieman, babkos nepasikepus.Kumelėms susidės šiokie (pavargs lytotą dieną).Viską susidėjo į savo nepaprastą atmintį.sutaupyti: Išleisti visuomet lengviau kaip sudė́ti.Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis praleido klykaudamas.Susidėjo truputį skatikėlio, nusipirko trobalę. Vaikas buvo susidė́jęs jau ligi tūkstančio. Tokias algas ėmei, reikėjo susidė́t ant senatvės.surinkti pinigų (kam): Sudėjo jo draugai jam an kelio šeštoką. Visa draugija jį šelpdavo sudėtais pinigais.susiklostyti (aplinkybėms), susidaryti: Gyvenimo aplinkybės taip buvo susidėję, kad neleido man pažinti. Juodu galvojo apie savo taip susidėjusį gyvenimą. Ką padarysi, kad teip susidė́josukurti: Ir apie laisvę bus daug dainų sudėta. Mokyti gražesnių dainų sùdeda, ką čia tos mūsų. Kam sudėjot daug dainelių, – kas dainuos be manęs?. Sudėki mums giesmę, kuria mūsų širdys gyvens. Gražių sùdeda dabar vaikam knygų. Ėmė galvoti, kokią turėtų sudėti pasaką. Susėdus visai šeimynai aplink stalą, pasisekė sudėti šiek tiek globingą laišką. Gražiai sudė́jo melą (pamelavo).Priesaiką sudėjau (prisiekiau) nustatyti, paskirti: Sudėjo kareivius šerti. Anie sudėjo terminą, lig kol reiks tarnauti.sutarti: Mes nesudė́jom, kada atvežti. Sudė́jom veseilią. Jie sudėjo laižybas (susilažino).suteikti ką nauja: Sudė́jo vardus kaimam pagal šunis, pagal žąsinussunaudoti: Senus raiščius sudėjom į pamušus.išleisti, paskirti: Visi pinigai į namus sudėti. Visas savo pajėgas ir talentą sudeda jie bendrajam reikalui. Sudė́jo daug pinigėlio, kol išsistatėpagaminti (kai kuriuos valgius): Dabar nesudedu didelių sūrių. Sūris sudėtas. Šiandien reikės dešras sudė́ti. Porą kelbasų sudė́jau.Nebuvo žarnų, tik kelias kilbasėles susidė́jau. Žiemai kopūstų susidė́jom. Kažin gal susidė́jo sūris?padėti (kiaušinių): Erelis … lizdą pataisė, sudėjo kiaušinius, pradėjo perėti. Drugelis sudeda kelias dešimtis kiaušinėlių.Tuomet pamatysi, kai gaidys kiaušinį sudės.Pempelė susidėjo kiaušinėlius šlakuotussušerti, sukirsti: Sudė́jau arkliui gerai botagu ir išmoviau pro vartus.Šunes susidė́jo (susipjovė), tai mažiukas didžiulį nuėmėsulyginti (su kuo): Kap sùdedi, tai toki vasariniai [rugiai], toki žieminiai. Nei nesudė́t, kap jis valgo (daug mažiau už kitus)!. Sudė́jai tu – kur mūsų žmogaus gyvenimas, kur pono!. Kur tu sudė́si mūsų daržus su klebono!.Aš su juo bėgt nesusi̇̀dedu (jis greitesnis). Tu su juom nė kokiame darbe nesusdė́si. Su jaunu senas nesusidė́sisujungti, suvienyti: Evangelistos Baltramiejų sudẽst su Filypu, kad vardus apaštalų ižskaito.Susidė́ję kuls. Susidė́ję į turgų važiuosime. Atsargiau bus į didesnį būrį susidėjus bėgti, nekaip taip vienoms. Lietuviams reikia to ir to – susidėkime ir taisykime!. Šviesus karaliūnaiti, ar nesusidėtum su manim gert!.Kaip susidė́jo (susikibo) muštis, tai nors vandeniu liek.draugauti, susidraugauti: Kam tu susi̇̀dedi su visais piemenimis?. Susidė́jo su tais vagiliais ir pakliuvo.sutuokti: Kad nesudėsi tuoj mano žodžiu šito vaiko su mūsų dukteria, tai aš pargrįžęs tave nužudysiu .Jau pusantrų metų bus, kaip mes susidė́jom. Jau su viršum dvidešimti metų, kaip susidėję, dar blogo žodelio vienas antram nepasakėm.sueiti kartu gyventi be santuokos: Jie susidė́ję gyvena. Jei nenori tokios – nevesk, taip susidėję gyvensim. Viena duktė susidė́jus gyvenasugalvoti: Ot protas – nesudė́jo kas toliau daryti.Susidė́k galvoj, kap sakyti turėsi.pramanyti, išgalvoti: Kas ten jį regėjo, kap sumušė, tai tik sudėta. Išsivilko reikalą sudė́jęs.Baimė nesudėtà (didelė) mane paėmė.sudėtai̇̃ Šalta buvo nesudėtai̇̃ (labai šalta) pasirodyti: Tau susi̇̀deda gal – nei jau tep buvo, nei ką. Tau tik taip susidė́jo. Jam tik susidė́jo, kad šitas žmogus matytas. Kaip jai susi̇̀deda galvoj, teip ir sakoaki̇̀s (blúostą) sudė́ti užmigti: Dėdelė visą naktį nė akių nesudėjo. Nespėjau akių̃ sudė́t, ir vėl atbudau. Per kiaurą naktį nesudė́jau akių̃. Aš per visą naktį savo akių nesudėjau. Vos sudėjo bluostą, jau ir nubundadanti̇̀s ant lentýnos sudė́ti badauti: Dabar jam tik dantis sudėti ant lentynos ir laukti, kol galas ateisgálvas sudė́ti daugeliui žūti: Ir kas išskaičiuos juos visus, sudėjusius galvas už laisvę, už laimingą ateitįginklùs sudė́ti pasiduoti.į káilį sudė́ti primušti: Sudė́jo į káilį kaminšluostai ir paleidoį ši̇̀rdį sudė́ti įsidėmėti: Ką bernelis kalbėjo, širdelėn sudėjaupirštùs sudė́ti (su kuo) sulygti: Nė vienas nesudėjom su Dievu pirštų, da nežinom, kaip busrankàs sudė́tiimti dirbti išvien, pasigelbėti: Sudė́kim rankàs!susituokti: Mergele mano, jaunoji mano, kada sudėsim baltas rankeles.nieko neveikti: Kad sėdėč, rankas sudėjus, tai nieko ir neturėč. Niekur neina, sėdi namie, rankàs sudė́jęs. Mes turime dirbt, nesudėdami rankų (nepaliaujamai).rõdą sudė́ti sutarti: Su sesule, su viešnele rodelę sudėsiu.ši̇̀rdis sudė́ti sutuokti: Dvi širdys sudėta, žiedai sumainytavi̇̀ltis (vi̇̀ltį) sudė́ti tikėtis, viltis: Į proletariatą, į jo augimą revoliucionieriai turi sudėti savo svarbiausias viltis . Šeimyna, netekusi valdono, visą savo viltį dabar sudėjo ant likusios kunigystėsži̇́edus sudė́ti susituokti: Vai sakyk sakyk, grožybe mano, kada sudėsim žiedelius savo.žodžiùs sudė́ti susitarti tuoktis: O Petronės su Joniuku sudėti žodeliai. Su našleliu meilius žodžius nesudėk nesudėk.uždė́ti, ùždeda, uždė́jopastatyti, užkrauti (ant ko): Uždėk puodą ant suolo. Uždė́ti tiek aukštai šiaudai nelengva. Uždė́k ant ėdžių šieno doklą. Išeidamas dar arkliams uždė́k [pašaro]. Da uždė́k malkų, tegul dega ugnelė. Uždė́k tų lašų ant danties, gal pereis [skaudėję]. Išdirbk gerai, mėšlo uždėk, ir pamatysi, kaip augs.Uždės sniego (pasnigs), galėsiam važiuoti su rogėms.Duonos vienos nevalgysi, ant jos reikia uždė́t (užtepti).Ar ilgai būsi tą skarmalą uždėtas (apsirengęs tuo skarmalu)?. Suplyšęs, nė pirštui uždėt sveikos vietos nerastum. Uždėjo savo rankas ant jų.Jis nešiojo mūsų ligas ir sau uždėjo mūsų sopulius.Ažsidė́jęs ažupakalin rankas ir eina. Neša jis naštą, užsidėjęs ant pečių. Užsidėk balną ir jok. Užsidė́jo akuliorus ir skaito.Jis tą bėdą pats ant savęs užsidė́jo.užmauti: Kepurę uždemi. Ir uždė́jo ant galvelės rūtų vainikėlį . Tu uždėsi ant jo galvos auksiną karūną.Užsidė́k kepurę!. Šventė – užsidė́k skriblių (skriblium).aptraukti (kuo) paviršių: Ant pieno grėjimas užsidė́jęs. Paskui užsidės balta puta. Ledas buvo užsidėjęs. Ant žaizdos šašas užsidėjo. Užsidėjo ant akies plėvutė, ir nebematau. Pūsliukė užsideda, ir eina vanduo.patiekti valgyti: Uždėk stalą, tuoj vyrai ateis pietųprikimšti, užkišti (už ko): Spalius uždė́jo už lentų.Karaliūnas tą kiaušinį užsidėjo už ančioužmokėti į skolą: Aždė́k až man [pinigus], paskui ataduosiu. Ir ažu mane aždė́k penkius rubliusįstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Ratai gatavi, tik ratlankes reik uždė́ti. Uždė́k kirvakotį tam kirviui. Persiuvo paltą ir uždė́jo naują apikaklę. Ant dešinio bato uždėtas didelis lopas.Medinį tiltą uždė́jo.Velenas užsi̇̀deda ant gembių. Vilius užsidėdavo stačią apykaklę ir pasirišdavo šlipsį.užsitaisyti (austi): Užsidė́jau šiandien audimą austįrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Uždėjęs šį antrašą. Vaitas uždė́jo pečėtįužtverti, užstatyti (kuo): Reikė gerai aždė́t paršelis, kad neinšokt an aveles. Užukasė ir akmenais uždėjo, kad ji neišlįstų. Uždėk ranką, kad vė[ja]s žvakės neužpūstų.Verkė mergelė, veidą rankomis užsidėjusi (užsidengusi).užimti vietą, užkrauti: Visą šalinę kviečiais uždė́jom. Uždėjau stiklinę su sviestu ir nebturiu, iš ko arbatos gerti. Aždė́jau pusę šalinės šituo vežimu.užkišti, užsklęsti: Uždė́k velniui duris, tai jis įlįs per aukštinįpaskirti, nustatyti: Teismas uždė́jo visas išlaidas mokėti. Ar jį bausti, ar geriau pasigailėti ir bausmės jam neuždėti?. Būtinai reiktų uždėti globą girtuoklių turtui. Uždemi štropą. Kam aždė́ta vargt, tas ir vargsta. O jei jam pinigai bus uždėti, tada jis tur duoti ant išgelbėjimo savo živato, kas jam bus uždėta.suteikti (vardą): Kad kiek, tai tuoj pravardžiuoji, tuoj vardą užùdedi.Rudilių žmonės užsideda bent kelias pavardespadidinti kiekį, pridėti: Da uždėk keletą akių – bus per siaura pirštinė. Kad uždė́jo šalimos [pirty], tai net ausys svyla.pridėti priedo: Ponas nei vieno skatiko neuždėjo daugiaus mokėti. Kad per žiemą būsiu, turėsi da kviečių uždė́tiapsėti, užsėti: Kaži kaip čia uždė́sim šįmet laukus, kad trūksta sėklosužkirsti, užduoti: Kai uždė̃s tau per snukį, tai apsilaižysi. Jau tik gerai vagiui uždė́jo. Blakšto uždeda vaikams. Uždė́su bizūną ant nugaros, galėsi tuokart siusti.nemandagiai, šiurkščiai pasakyti, uždrėbti: Aš jam tep uždė́jau, ka tik užkaito. Anas kai uždė̃s, tai šis ir nutilopaskirti (kuo), išrinkti: Karalius … jį uždėjo kunigaikščiu. Susirinkimas naują apylinkės pirmininką uždė́jo. Mūsų Alyzą buvo sąskaitinyku uždė́ję. Jį visi labai mylėjo ir uždėjo jį vyriausybėn.pradėti: Oras atpuls – snigt ažùdeda. Aždėj[o] akys ašarot, niežtėt. Paraudonijo, kai paklausiau, ir kitą kalbą aždė́jo. Darbas uždėtas.Ažsidė́jau darbą kruvinąužkeikti: Būdavo taip senyboj: pinigus kavoja ir ažudeda, kad nepaimtų kasimti bendrauti (su kuo), prasidėti: Su tuo piemeniu užsidė́jo, tai dabar geri [jaunikiai] nė nežiūri. Nereikė nė ažsidė́t su juo, ba žinai, koks anas. Ta merga neužsideda su vaikiais. Su juo ažsidė́k, tai ir galo nebus.užsiimti: Kas te ažsidės kelius rozus sodint. Neužsidė́k su nėkais. Aš ituom neažsidė́jaupasiryžti, apsispręsti: Įpuolus Martynienei į didelį vargą, Barbora užsidėjo neišleisti jos iš po savo globos. Užsidė́jau šiandiej nubaigt ravėt daržąįsteigti, įkurti: Miestely uždėta nauja krautuvė. Uždėjo didelį kromą emigrantas Daugirdas.Užsidė́jo arbatinę, ir prabagotėjo. Jau Lietuva buvo užsidė́jusi, kai aš gimiauãkinius (akulioriùs, akilioriùs) uždė́tisumušti (kad mėlynės po akių būtų): Nori, uždė́siu ãkinius, tai daugiau nekibsi!. Aš tau akulioriùs uždė́siu!sugėdinti: Tokius akilioriùs uždė́jo, kad sarmata ir žmonėm pasakytiausi̇̀s uždė́ti (kam) imti nebeprigirdėti, apkursti: Man ausis ažudėjo. Nuo to ištikimo (sutrenkimo) man ir ausis aždėjogálvą uždė́ti galą gauti: Kad tu būtai gálvą uždė́jęs!. Nor tu gálvą uždė́k!gãro uždė́ti sušerti, užkirsti: Tam arkliui gãro uždė́k, jis mėgstarãsą uždė́ti truputį palyti: Anims užlijo, o mums tik rãsą uždė́jo
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas