
Dievas
Dievas reikšmė
Žiūrėti žodį "diemedis"visagalė esybė, visatos kūrėjas ir valdovaskelio girnelėkiškio ašarėlėsusimildamastoks mažas šviesiai raudonos spalvos vabaliukasboružėvaistinė šunlielėlabai
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: Diẽvas
Dievas frazeologizmai
bijók Diẽvo turėk sąžinę: Bijók tu Diẽvo šiteip skriaust žmogų!dė̃kui Diẽvui; sakoma reiškiant pasitenkinimą kuo nors: Dė̃kui Diẽvui, da sveiki esamdėl Diẽvo [méilės] sakoma sustiprinant prašymą ar draudimą: Dėl Diẽvo, neklausinėk!. Dėl Diẽvo méilės, ką darai!Diẽvo akmenė̃lis kelio girnelė (patella).Diẽvo ašarė̃lė; kiškio ašarėlė (Briza media).Diẽvo dar̃žo nenugãnė nenusikalto: Dar Dievo daržo nenuganeiDiẽve dúok; sakoma reiškiant pageidavimą ar linkint kam ko: Dieve duok iš tavo burnos į Dievo ausį!. Dieve duok vienam gimti, ne vienam būti!. Dieve duok iš ožkos avelę, iš kiaulės kumelę. Duok Dieve duoti, ne prašytiDiẽve dúok kójas sakoma, kai reikia kam nuo ko pabėgti.Diẽvo gaidỹs menkysta: Eik tu, Diẽvo gaidy!Diẽve gi̇̀nksakoma, kai norima ko nors išvengti, apsisaugoti nuo ko: Diẽve gi̇̀nk jį nuo tokių darbų!tikrai ne: Diẽve gi̇̀nk, jis to nedarysDievù gývu susimildamas (labai prašant): Dievù gývu – duok vištą, neturiu svečiam ką duoti!Diẽvui į lángą netaikliai (šaudo): Šaudo Diẽvui į lángąDiẽvo jautẽlis (karvùkė ) toks mažas šviesiai raudonos spalvos vabaliukas (Gyrinus natator).Diẽvo karvýtė (karvẽlė, karvùtė ) boružė (Coccinella septempunctata): Diẽvo karvýtė, sako, naudingas vabuoliukasDiẽvo klė́tis kalėjimas.Diẽvo krėslẽlis šventeiva.Diẽvo kunkólas (kuñkulas ) varpas.Diẽve leñk sakoma norint ko išvengti: Dieve lenk, koks debesys ateina!Diẽvui lį̇̃sti į aki̇̀s daug melstis, labai pamaldžiam būti: Nereik per daug Diẽvui į aki̇̀s lį̇̃stiDiẽve (Dievùli) màno sušunkama pajutus kokią blogybę, skundžiantis kuo ar labai nustebus dėl ko: Diẽve tu mano, kas iš tavęs, vaikeli, bus!. Oi Dieve mano, oi Dievutėli, tai bėda būti pas motynėlę!. Ak Dievuliau mano, Dievuliau mieliausias, buvo rūpestinga mūsų motynėlė. Dievuli mano, kas per šviesios naktys!. Dievuliùk tu mano, kas čia pasidarė!. Ai Dievulaičiau tu mano!.Diẽvo mẽdis; (I) diemedis: Kas įtūpė į Dievo medelį?.Diẽvo méilė sakoma reiškiant pasitenkinimą: Tai dar Dievo meilė, kad tėvas namie buvo, tai atgynėDiẽve mylė́k (mylỹ) sakoma norint ko išvengti: Dieve mylėk nuo to!. Diẽve mylỹ, blogi metai tada buvosakoma stebintis: Skuba ir skuba, Dieve mylėk, ir vis nieko neturiaDiẽve mi̇̀lk (susimi̇̀lk ) sakoma stebintis.Diẽve nedúok sakoma, kai ko nors nenorima: Nedúok Diẽve ugnelės, viskas supleškėtų!. Diẽve neduok tokį vyrą gauti. Ei neduok Dievai laimužei lemti, tam patim kieme bernyčiui augti. Taip sopa, kad nedúok Diẽve (labai sopa)!Diẽvo nẽpena nepasotinamas žmogus, rijikas.Diẽvo nešiõtė pamaldus ir taupus žmogus: Ką tu su juo pradėsi – jis toks Dievo nešiotėDievóp nuei̇̃ti mirti: Petras jau Dievóp nuė̃joDiẽvas numylė́jo sakoma ištikus nelaimei: Ponas Dievas numylėjo: sudegėm, vaikai parsirgoDiẽvo numylė́tas silpnas, menkas: Čia jau mamos skietas Dievo numylėtasDiẽve padė́k sakoma atsisveikinant su išvykstančiu.Diẽve sáugok sakoma stebintis kuo nepageidaujamu, nenorint ko: Dieve saugok, kokios buvo muštynės!Diẽvas [mieliáusias, Tė́vas, vi̇́enas] ži̇̀no nežinia: Diẽvas mieliáusias ži̇̀no, kap ten buvo!. Diẽvas Tė́vas tik ži̇̀no!. Dievãlis vi̇́ens ži̇̀no, kaip mes gyvensimDiẽvo žolýnas; vaistinė šunlielė (Cynoglossum officinale).ei̇̃k anà Diẽvo méilėn tiek to, tesižinai.gývu Dievù labai.kai̇̃p Diẽve padė́k tikrai, iš tikrųjų: Kad gerai uždės diržo skersai, tai atiduosi kaip Dieve padėkne Diẽve [mylė́k] sakoma, kai ko nors nenorima ar bijoma: Ne Diẽve numirtų!. Ne Diẽve mylė́k, kristų nuo tų kopėčių!.nė Diẽvui, nė svi̇́etui (žmõgui); nei Diẽvui žvãkės, nei vélniui šãkės niekam netinkamas, prastas: Padirbo stalą nė Dievui, nė svietui. Kad padirbo – nei Diẽvui žvãkės, nei vélniui šãkės!. Jau kad ką padirba, tai nė Diẽvuo, nė žmõguo.nė be tu, Dieve, nė be tu, svi̇́ete sakoma stebintis: Nė be tu, Dieve, nė be tu, sviete, kas čia dabar darosi!padė́k Diẽve sakoma sveikinant dirbantį: Padėk Dieve pjovėjėliams!. Padėk Dieve, pjovėjelės, rugiai pjauties! – Geras Dievas bajoreliui keliu jotie (atsakymas).per gývą Diẽvą labai (prašant): Daviau to blyno, labai patiko, tai prašo per gývą Diẽvą: iškepkit jai vežtispir̃štais nesudùrti su Dievù apie nežinomą ateitį: Dar su Dievu pirštais nesudūreisu Dievù sakoma atsisveikinant: Na, su Dievučiù!. Tuojaus Tobijošius pasakė su Dievu tėvamstegù (tegùl) Diẽvas mýlisakoma norint ko išvengti: Tegu Dievas myli – aš tokiais darbais niekad neužsiimuV.Piet sakoma stebintis.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas