Dumti
Dumti reikšmė
smarkiai pūstipūsti dumplėmissunkiai kvėpuotivėduoti, vėdintismarkiai rūkytidūmyti, dūlyti (bites)nešti, pustytinešti sąnašasatsiduoti, dvoktigreitai eiti, bėgti, važiuotismarkiai vyti, varyti, gintismarkiai vežtismarkiai ką darytibartis, pjautisaprūkyti dūmais, apdūmytiapnešti, apipustytiapnešti sąnašomisišpūsti, padaryti išputusįgreitai apeiti, apibėgtiapgautiužburti, pakerėtiatpūsti, atneštiiki įgrisimo dumti dumplėmisgreitai atbėgti ar atvažiuotigreitai atvyti, atvarytiįpūsti, pučiant įdegtiįdegti dumiant dumplėmisįpūsti į vidų, įneštiįdūmytigreitai įbėgtismarkiai įsuptipastorėti, įsiganytiišpūstismarkiai išrūkytiišdūmytipučiant išneštigraužiant išneštipasakytigreitai išeiti, išbėgti ar išvažiuotigreitai išvyti, išvarytiišpūsti, padaryti išputusįsmarkiai ką padarytiuždūmyti, uždūlytidūmijant nuvarytinuvalyti nuo ko sąnašasgreitai nueiti, nubėgti ar nuvažiuotigreitai nudirbti (nukasti, nuravėti)papūstikiek papūsti (dumplėmis)pasirūkytipadūmyti (bites)greitai nueiti, pabėgti, tolyn nuvažiuotismarkiai pasuptipasidaryti išdidžiam, pasipūstinusiduoti (kuo), apsimestigreitai pareiti, parbėgti ar parvažiuotiperpūstipraleisti kurį laiką dumiant, dūmijantgreitai pereiti, perbėgti ar pervažiuotiprapūsti dūmusgreitai prabėgtipripūstidaug prirūkytiprinešti, pripustytiprinešti sąnašųprikuisti, prikapotipasidaryti išdidžiam, pasipūstisunešti, supustytisunešti sąnašųsutrimituotigreitai sueitisuvyti, suvarytisusipjautipapūsti dumplėmisužrūkytiuždūmyti (bites)užnešti, užpustytiužnešti sąnašomispučiant atneštigreitai užbėgtigauti garsą pučiantdūmoti, tartisatrodytisudūmoti, sugalvotiniukti, blaustisapniukti, apsiblausti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: dùmti
Dumti sinonimai
apdumtiatidumtiįdumtiišdumtinudumtipadumtipardumtiperdumtipradumtipridumtisudumtiuždumtinusidumtisudumtiapdumti
Dumti frazeologizmai
aki̇̀s dùmti stengtis apgauti; meluoti: Be reikalo dumi man akis: ne toks kvailas esu, kad tau patikėčiau. Kas ten duos tuos stebuklus – dùmia aki̇̀s, ir gana. Jie dumia mums akis gražiomis savo kalbelėmisšónais dùmti sunkiai kvėpuoti: Jo arklys gal dusulingas, kad šónais dùmia. Jis buvo negreitas ir grįžo pailsęs, šonais dumdamas1 apdùmti, àpdumia, apdū́mėaprūkyti dūmais, apdūmyti: Prie bičių einant, pirma reikia jas apdùmtiapnešti, apipustyti: Apdùmtas su dulkėmis. Ateina žiema, visa apkloja, apdumia sniegu. Visą anttrobį apdūmė. Parėjo visas pūgos apdùmtas.apnešti sąnašomis: Tinklus srovė teip apdūmė, kad išpešti nevaliojo. Akmuo upėje smiltimis apdùmtas. O ir surado sesytėlę ant jūrių marių dugnelio šėmoms smiltelėmis apdumtą.išpūsti, padaryti išputusį: Karvei pilvą apdū́mė. Andai ir mūs karvę apdūmėgreitai apeiti, apibėgti: Argi jis ant daikto nurimsta – àpdumia visus laukus. Šuo visus namus apdū́mė ir per vartus sugrįžo vėlapgauti: Nemanyk, manęs neapdùmsi. Vaikėzas apdūmė augusį žmogų.užburti, pakerėti: Ar jam apdùmta, anas neregi, ką po šonu medžias (miškas). Vaikų negali suvaldyti – kap apdumti revijas keliaaki̇̀s apdùmti apgauti, įtikinti melu: Jis tau visai apdūmė akis. Tau, seni, turbūt akis apdūmė. Ano neklausk, ans moka aki̇̀s apdùmti1 atidùmti, ati̇̀dumia, atidū́mėatpūsti, atnešti: Ta krosnis àtdumia trobon ugnį ir dūmusiki įgrisimo dumti dumplėmis: Vakar per dieną dumples dūmiau, tai jau atsidū́miaugreitai atbėgti ar atvažiuoti: Kad ati̇̀dumia, tai ati̇̀dumia tas vaikas – kiba kokia nelaimė. Vaikas tekinas nuo piemenų atdū́mė prie tėvo. Atadū́mė kaip su mašinagreitai atvyti, atvaryti: Galvijai jau vėl javuos – eik ir atidùmk prie namų1 įdùmti, į̇̃dumia, įdū́mėįpūsti, pučiant įdegti: Sunkiai indū́miau žarijas.Iš tų pelenų da ugnies insidū́miau. Dumk nedumk, verdulis nebeįsidums, nes žarijos užgesusiosįdegti dumiant dumplėmis: Pirma gerai anglius įdumk, paskui kišk geležįįpūsti į vidų, įnešti: Sniegules vėjas net į vidų įdūmėįdūmyti: Gerokai aulin įdū́mėgreitai įbėgti: Kelios karvės ir laidaran įdū́mė begyliuodamossmarkiai įsupti: Aš gerai įdumu – mergės manęs bijo.Su suopyne kad įsidūmiau, galva sukospastorėti, įsiganyti: Tu Kiburiuos buvai gerai insidū́męs1 išdùmti, i̇̀šdumia, išdū́mėišpūsti: Kap užeina vėtra, tai kad išdumia pirkią – an pečiaus kailinių reikiasmarkiai išrūkyti: Tėvas vienu pradėjimu išdūmė tris pypkesišdūmyti: Visą dūmą jau išdū́miau prie vapsųpučiant išnešti: Vėjas šiaudus išdum̃s iš ratų.Kelis išsidū́mė, t. y. vėjis išdū́mė smiltį.graužiant išnešti: Vanduo par tvanus didelę duobę išdū́mė.pasakyti: Jeib tiktai žodžius išdumtumbit.greitai išeiti, išbėgti ar išvažiuoti: Ka sutrepsėjau, tai katės tuoj išdū́mė lauk. Anos visos išdū́mė į vakarelį. Į Prūsus kuo veikiaus išdūmė. Avys išdū́mė iš tvarto.Vargais negalais iš veršio išdū́miau (pabėgau).Vakar visos bobos buvo išsidū́mę riešutautgreitai išvyti, išvaryti: Supykęs išdū́miau jį laukanišpūsti, padaryti išputusį: Užvalgau obuolių, tai i̇̀šdumia vidurius. Išdū́mė pilvą vaiku[i]. Karvė priėdė dobilų su rasa, tai išdūmė ją kap kalną.Vanduo tinklą išdūmė (išskėtė) smarkiai ką padaryti: Nejaugi tu vienas per trumpą naktį tokią duobę išdūmei?. Kurmių žemė išdumtà. Žiūrėk, kokia ola žiurkių išdumta. Du bliūdus pieno išdū́mė (išvalgė). Išdùmtas (ištryptas) kluonas – arkliai sulig kulnų eina. Prakeiktosios pelės ties šelmeniu išdū́mė baisybę skylių. Tvartai seni, sienos pelių išdùmtos (išurvuotos). Išdū́mė (išvarė) pradalgį. Ans tiek aukštai mane suopynė[je] išdū́mė, kad misliau, jog aplinkuo apvirsiu.Vaikai taip išsidū́mė (įsisupo), kad net šniūrai braškėti pradėjo1 nudùmti, nùdumia, nudū́mėuždūmyti, uždūlyti: Tu vis bitims nùdumi pro šalįdūmijant nuvaryti: Nudùmk bitis nuo plautonuvalyti nuo ko sąnašas: Kurių (medžių) tenai smarkūs sriautai nestengė pakušinti, tie, mirkdami vandeny, į plieną pavirtę, jau apdumiami smiltėmis, jau nudumiami, nuo amžių žlugsojo it akmenysgreitai nueiti, nubėgti ar nuvažiuoti: Jis nudū́mė, t. y. nubėgo greitai arba nuvažiavo. Nudùmk į kaimą pažiūrėti, ar jau kulia. Kad nudū́mė, tai nudū́mė zuikis per laukus. Paskutinis traukinys į vakarus nudūmė.Kad tikras vaikas sirgtų, būč seniai nusidū́mus [lankyti]. Diementišky visi keturi buvom nusidū́męgreitai nudirbti (nukasti, nuravėti): Šiandien talka gerą gabalą bulvių nudūmė.Žolės nėra, lig pietų būčia ir nusidūmus1 padùmti, pàdumia, padū́mėpapūsti: Per ežerą padūmė vėjelis, ir vėl tyluma. Nenusimink, padumk tik į ragelįkiek papūsti (dumplėmis): Padùmk dumplėms. Padumk tu čia dumples, iki gelžis įkaispasirūkyti: Padùmsi paskui, valgyk!padūmyti (bites): Einam, man dūmą padumsi. Padumk bitesgreitai nueiti, pabėgti, tolyn nuvažiuoti: Pasiėmusi, kas po nagų kliuvo, padumdavo. Garlaivis … su jais šalin padūmė.smarkiai pasupti: Padùmk gerokai, juo nebnorės daugiaupasidaryti išdidžiam, pasipūsti: Kap ažsipiktino, tai ir sėdėjo pasdūmęs lodz (lyg) pūčka. Idant tuo pasidūmę pasipūtę, ubagų … neniekintumbim.nusiduoti (kuo), apsimesti: Ana ant to buvo pasidūmusi, kad nieko netura, t. y. pasidavusi ant tavo valios. Ana liga pasidūmusi, o nė kokios ligos nėr. Juokdariu pasidūmęs, šposus sau bekreti1 pardùmti, par̃dumia, pardū́mė greitai pareiti, parbėgti ar parvažiuoti: Kaip ugnis pardū́mė iš Kvėdarnos. Ar jau pardū́mei iš vestuvių?. Ožkos, šunims apnikus, vienu vėju pardū́mė iš kadagyno1 pérdumtiperpūsti: Vėjas perdums galvą, nurims širdis, ir sugrįš namo tavo sūnuspraleisti kurį laiką dumiant, dūmijant: Ištisą valandą pérdūmė širšūnusgreitai pereiti, perbėgti ar pervažiuoti: Viena valanda pérdūmė visus kalnus ir daubas Galindėnuose1 pradùmti, pràdumia, pradū́mėprapūsti dūmus: Pro aulio apačią pradū́mė iš dumtuvogreitai prabėgti: Arkliai išsigandę it viesulas pradū́mė pro vartus1 pridùmti, pri̇̀dumia, pridū́mėpripūsti: Jis turėjo gerai atsikvėpti, kol plaučius kaip reikiant pridūmė orodaug prirūkyti: Šitokių čia svečių, tik pri̇̀dumia stubą, parėkauja ir išeina. Tie vyrai pilną kambarį pridū́mė. Vyrai taip pridū́mė, kad per dūmus nieko nematyti.Prisidū́mę i smirstaprinešti, pripustyti: Vėjas dūmų pridūmė į akis. Pagal marias, sako, smėlio kalnai pridumti. Kad pridū́mė tarpvartė[je] sniego pusiau kelių.Šluotos nepavilgei ir pridūmei (pridulkinai) visą trobą.Žmonės jai niekų pilną galvą pridumia.prinešti sąnašų: Šulinys smilčių pridùmtas. Upė smiltimis pridùmta.prikuisti, prikapoti: Šapų pridùmta peliųpasidaryti išdidžiam, pasipūsti: Sėdi prisdū́męs kap erkė. Kada neateina, tai vis prisdūmus, nosį ažusukusaki̇̀s pridùmti įtikinti meluojant: Matyt, ir tau pridūmė akis1 sudùmti, sùdumia, sudū́mėsunešti, supustyti: Vėjas didelę pusnį sudū́mė. Kame dumta sudumta [sniego], o kitur visai plika.Greit bus lietaus – vakaruose daug debesų susidū́mė.sunešti sąnašų: Upė daug smilčių ant tos vietos sudū́mėsutrimituoti: Įsidėjęs tošelę ir birbynę į kišenę, sudumdavo savo ilgąjį trimitą. Vaikinas pučia ragan iš visų savo jėgų, ko žandai neplyšta, o sudumti negaligreitai sueiti: Pietų visi sudū́mė, o darbui nebussuvyti, suvaryti: Sudūmė žąsis gardansusipjauti: Kaimynų šunes teip susidū́mė, kad vienas vos šalin nenuėjoį dùlkes sudùmti visiškai nugalėti: Aš jį į dùlkes sudū́miau1 uždùmti, ùždumia, uždū́mėpapūsti dumplėmis: Dumplės geros, tik reikia gerai uždumt, tai tuoj geležis įkaisužrūkyti: Kad uždū́mė pypkoriai, galėtum kirvį ore pakabyt.Išrovė pradalgę – reikia užsidumti pypkęuždūmyti (bites): Anas smarkiai uždūmė bitisužnešti, užpustyti: Uždū́mė akis (žemėmi, sniegu). Taką į šulnį sniegas uždū́mė, reikės atkasti. Žiūri – ugi pirtelės sienos uždumtos beveik iki langų, uždumtos ir durys.Kaminas geras, neužsi̇̀dumia mašina (gerai dūmus traukia).užnešti sąnašomis: Buvo gili sietuva, ale dabar jau uždumta. Uždums liuob gerklę Šventosios, ir [v]andenys neš mūso šienus. Šulinys uždùmtas, reikia išvalyt.Tę yr pilis uždùmta, kalnas didžiausias. Uždūmė kaip velnias ežerą.pučiant atnešti: An nakties maž ir uždum̃s lietaus.Vai iš kurios gi šalelės papūtė švelnus vėjas, kad uždūmė ant mano galvelės sunkų vargelįgreitai užbėgti: Uždū́mė avys už miškogauti garsą pučiant: Tai žmogus pasakė – kaip lazdon uždūmėaki̇̀s uždùmtiapgauti: Šiandiej tau nepasiseks jam ãkys uždùmtpasigerti: Viršininkas norėjo užeit į geresnį viešbutį, tik nepataikė, nes per daug buvo uždumtos akys
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas