Dyžti
Dyžti reikšmė
dirti, luptikapstyti, raustiplėšti, dėvėti, nešiotitrinti, grumdytimušti, perti, plaktisrėbti, valgyti, kirstigreitai, smarkiai eiti, traukti, keliautismarkiai lytirūpintis, sielotisketinti, rengtis, taisytisaplupti, apmuštiįkirsti, priluptiišpertiišsrėbti, išvalgytiišeiti, ištraukti, išdrožtinudirti, nuluptinudėvėti, nunešiotinuplėšti, nulaisinti (žemę)greitai nudirbtiprilupti, primuštinueiti, nudrožtiatšipintipasrėbti, pavalgytipabėgtipavogti, nudžiautipareiti, pardrožtipersivalgytiprilupti, primuštiprisrėbti, privalgytiprisirengti (ką daryti)suvaikščiotiužrėžti, užduoti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: dýžti
Dyžti sinonimai
apdyžtiįdyžtiišdyžtinudyžtipadyžtipardyžtipersidyžtipridyžtisudyžtiuždyžti
Dyžti frazeologizmai
káilį (nùgarą) dýžtiJnš mušti, perti: Jau Endrė bliauna, matyt, tėvas káilį dýžavisaip varginti, išnaudoti: Svetimi visą gyvenimą ma[n] káilį dýžė, nabagei. Dýžė i dýžė jo nùgarą visi, kas norėjo, kaip mokėjoapdýžti aplupti, apmušti: Apdýžau gerai vaiką, i pasitaisėįdýžti įkirsti, prilupti: Įdýžė įdýžė ir paleidoišdýžtiišperti: Ot, kad išdyžiau, tai išdyžiau!išsrėbti, išvalgyti: Išdýžiau visą bliūdą putros. Jonas cielą bliūdą kankolynės išdýžėišeiti, ištraukti, išdrožti: Tėvas išdýžė į Kražius. Endrė į Kvėdarną išdýžėkáilį (nùgarą) išdýžti išlupti, išperti: Išdýšiu aš tau nùgarą. Išdýšiu tau káilį, tai žinosi ganyti po muno avižas!nudýžtinudirti, nulupti: Senis nudýžė aviai skūrą. Arklį nudýžėnudėvėti, nunešioti: Apsiaustą tvirtą nudýžiau, t. y. nuplėšiau, nunešiojau. Tokie dar geri buvo drabužiai, taip greitai nudýžė. Kurpes jau visai nudýžiau, vos laikos.nuplėšti, nulaisinti (žemę): Ta žemė yra nudyžtàgreitai nudirbti: Par vieną dieną visą lauką nudýžėmprilupti, primušti: Ana vaiką su rykšte nudýžė, t. y. nuplakė. Nudyžė piemenie užpakalį vėl lig mėlyniųnueiti, nudrožti: Toks vyras už pusę dienos gali į Kalvariją nudýžti. Pėsčia nudýžiau ir pardyžiaukáilį nudýžti prilupti, išperti: Ponas ir juokdamos tankiai nudyž kailįpadýžtiatšipinti: Bene padýžei peiliuką į akmenį, kad ans nėko neima?pasrėbti, pavalgyti: Jei jau padýžei, skubėk pri darbo. Padýžau kaip sens vyrs.Aš jau pasidýžiaupabėgti: Iš kariūmenės padýžėpavogti, nudžiauti: Tą peiliuką ans buvo padyžęsį kójas padýžti pabėgti, pasprukti: Padýžė į kójaspardýžti pareiti, pardrožti: Iš Kalvarijos par kokias penkias valandas pardýžiau. Jau vėlai anie pardýžėpérsidyžti persivalgyti: Kaip priviriau roputynės su meisa, tai mano šeimyna i pársidyžėpridýžtiprilupti, primušti: Pridýžė tą šunį, su koja prisimynus, o žąsiukus kaip pjovė, teip pjaun. Paėmęs pačią pridyžė pridyžė ir išginė.prisrėbti, privalgyti: Tavo tas vaiks pridýžė putros i nuėjo gulti.Vaikai kiunkės prisidýžė i laksto sau. Gerai prisidýžk, kad lig vakaro užtektųprisirengti (ką daryti).sudýžti suvaikščioti: Naktį liuob du kartu sudýš į Prūsusuždýžti užrėžti, užduoti: Kad aš tau uždýšiu, tai tu nesijodysi!
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas