Džiaugtis
Džiaugtis reikšmė
turėti džiaugsmą, linksmintisimti džiaugtis, nudžiugtiatsidžiaugtipasidžiaugti, džiaugtisliautis džiaugusis, pakankamai prisidžiaugtiapsidžiaugtiapsidžiaugti, nudžiugtilabai pasidžiaugtipatirti džiaugsmą, džiaugtispasidalyti džiaugsmupasiglamonėti džiaugiantisapsidžiaugti, pradžiugtiužtektinai džiaugtispradžiugtidžiaugtis, pasidžiaugtidžiaugiantis užsimirštiliautis džiaugusis, atsidžiaugtilabai džiaugtis
Kalbos dalis: prieveiksmis
Kirčiavimas: džiaũgtis
Džiaugtis sinonimai
apsidžiaugtiatsidžiaugtiišsidžiaugtinusidžiaugtipasidžiaugtiprasidžiaugtiprisidžiaugtisusidžiaugtiužsidžiaugtidžiaugiančiaipasidžiaugtinai
Džiaugtis frazeologizmai
Diẽvo bobùtė džiaũgsis sakoma gerai, stipriai ką padarius: Na, brolau, kad suvirysim geležį, net Dievo bobùtė džiaũgsisvi̇́enas dáiktas džiaũgias, ki̇̀tas ver̃kia apie nelygiai užmėžtą lauką.apsidžiaũgti, -ia, apsi̇̀džiaugėimti džiaugtis, nudžiugti: Apsi̇̀džiaugė – jau manė, kad tėvas ateina. Apsidžiaugė kiškis ir ėmė juoktisatsidžiaugti: Tai greit apsidžiaugei nauja kepure!. Dabar nopsidžiaugiau.pasidžiaugti, džiaugtis: Kamgi imi iš po vištos kiaušinį, tegu da apsidžiaũgia. Apsidžiaũgiam tik pelais ir šiaudais (mažai byra grūdų). Darbu tik apsidžiaugėm, o viršaus nieko (naudos nėra). Su nuometėliu negapsidžiaũgsi, o vainikėlio balseliu šauksi .Pačios gražybe neapsidžiaugsiatsidžiaũgti, -ia, atsi̇̀džiaugė liautis džiaugusis, pakankamai prisidžiaugti: Neatsi̇̀džiaugiu darbu. Motina neatsidžiaũgia, kad mergaitė sugijo. Dabar ji neatsidžiaugia gerą berną turinti. Negalėjo atsidžiaugti nameliais. Lyg trijų metų tavęs nebausiu, pakolei atsidžiaũgsiu.išsidžiaũgti, -ia, išsi̇̀džiaugė apsidžiaugti: Visi išsi̇̀džiaugė juo[m].nusidžiaũgti, -ia, nusi̇̀džiaugėapsidžiaugti, nudžiugti: Aš nusi̇̀džiaugiau, kad jau baigiam, o čia dar kalnierių reikia pasiūt. Labai nusi̇̀džiaugė sulaukęs tokį didelį grobį. Vaikai, atradę tokį gražų arklį, labai nusi̇̀džiaugė. Didžiu džiaugsmu nusidžiaugė. Nusidžiaugė kaip mešką nudėjęs.labai pasidžiaugti: Nùdžiaugiaus batais ir pasidėjau į skrynępasidžiaũgti, -ia, pasi̇̀džiaugėpatirti džiaugsmą, džiaugtis: Pasidžiaugiù iš šito nusidavimo. Bet nepasidžiaugsią jiems pargrįžus nei tėvas, nei motinėlė. Dukrelės austa tai pasidžiaugsiu.Kaip gausi, tada pasidžiaugsi. Nenorinčią vedęs nepasidžiaugsi. Darbų nebaigęs švente nepasidžiaugsi. Verkiančius nuramdyk, juokiančiais pasidžiauk, ir būsi visų mylimas – ir verkiančių, ir juokiančių.pasidžiaugtinai̇̃ Išliudija pasidžiaugtinai, kaip šauniai jie dirba.pasidalyti džiaugsmu: Anas ir pasdžiaugė savo broliui, ką pinigų radęs .pasiglamonėti džiaugiantis: Mamute, pasidžiaũk su manimprasidžiaũgti, -ia, prasi̇̀džiaugė apsidžiaugti, pradžiugti: Tėvai, atradę dukterį, prasi̇̀džiaugė. Prasi̇̀džiaugiau sūnų užvydus, ale neilgam. Prasi̇̀džiaugiau, kad nepasenau [neištekėjusi]. Vaikeliai prasidžiaugė ir meilesniais paliko. Užtekės skaisti saulelė, prasidžiaugs tavo širdelėprisidžiaũgti, -ia, prisi̇̀džiaugė užtektinai džiaugtis: Prisidžiaugęs akim, Napalys dabar nebesvajoja. Neprisidžiaũgsi savo šiuosmetine duonele. Tu po tuoj skarele neprisidžiaugsi̇̀susidžiaũgti, -ia, susi̇̀džiaugėpradžiugti: Susi̇̀džiaugė, kad anas anksti atjojodžiaugtis, pasidžiaugti: Mažai tu juoj susdžiaugsi!. Kad tu jų nesunešiotai, kad tu nesusdžiaugtai!užsidžiaũgti, -ia, užsi̇̀džiaugėdžiaugiantis užsimiršti: Užsi̇̀džiaugė lėle, ir valgyt nebereikialiautis džiaugusis, atsidžiaugti: Kai pamatė, tai negalėjo užsidžiaũgtlabai džiaugtis: Kita jos vietoje užsidžiaugusi būtų
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas