Ėsti
Ėsti reikšmė
imti maistą (apie gyvulius, paprastai kramtant)lestivalgytimisti, gyventigodžiai valgyti, sprogti, rytikąsti, pjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.)kapoti, gadintipūdyti, naikintichemiškai veikiant graužtiardyti organizmą, kelti ligąskaudėtismelktis, graužtistrinti, graužtijaudinti, kankinti, graužtivartojant plėšyti, ardyti, gadintinaikintibarti, rieti, persekiotimuštinuėsti aplinkėdant suvartoti, nuėstiėdant pamažėti (ko)ėdant ar valgant nustumti, skriausti kitąbeėdant aprimti, nustoti laksčiusužvalgyti ką kenksminga, nuodingaapkandžioti (apie vabzdžius. parazitus ir kt.)apgraužtisukapoti, sugadintiprigeltipjaunantis nuveiktinuėsti (dalį)ėdant ateitisuėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitubeėdant pasitaisyti, suriebėtiiki soties prisiėsti ar prisivalgytiįgristiapgraužti, apnaikintibeėdant pagadinti (dantis)atšipintipririeti, pribartinusibosti, įkyrėtipapildomai valgant privalgytiįgristi, įkyrėtigalėti suėstiįsitraukti į valgymą, daug suvalgytiįsipenėti, įsiganytiėdant, kandant įsibrauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.)chemiškai veikiant įsigauti gilyngilėti ardant organizmąnutrintiįduoti, įskųstiprikankinti žodžiaisnusibosti, įkyrėtiįsigeisti, užsimestiviską ar visus suėstiėdant išduobtiišvalgytiįsipenėti, įsiganytinuo gero maisto išleptiiškapoti, išgadintichemiškai paveiktiprakiurdintisuardyti gyvus audiniussukelti skausmą, sužalotisugadintiišgraužti, pratrintiatšipti, išdiltipašalinti, išnaikinti, išdaužytiprilupti, primuštiišbartinuolatiniais barniais ar skundimais išvarytiįgristi, nusibostinugraužti, nukrimstiėdant nustumti, nuskriausti, apėstinuvalgytinusipenėti, nutuktiapkandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.)nukapoti, nugraužtichemiškai veikiant nugraužti, sužalotisugadinti, sudilintisukirsti kalbojepasisotinti (apie gyvulius)suėsti, suvalgytipavalgytigodžiai pavalgyti, parytiiš apačios pagraužtichemiškai veikiant pagraužtipratrinti, nuzulintisuardyti, sugraužtinusibosti, įkyrėtiįpykintibeėdant ar bevalgant sudilintisuardyti, sugraužti (sveikatą)šiek tiek užėstiper daug suėstiper daug suvalgytiper daug priryti, persirytibeėdant sudilinti, sugadintiatbukti, atšiptichemiškai veikiant sugraužtikiaurai perardyti (gyvą audinį)nukamuoti, iškankintiįsirieti, įsipyktiišėsti skylępraleisti laiką beėdantlabai daug suvalgyti, persivalgytipraleisti maistui, pravalgytichemiškai veikiant pragraužtipratrinti, pragraužtipratirpdytiėdant ar valgant sudilintiprisisotinti (apie gyvulius)ėdant prieiti (lig kur)privalgytiprisirytipribarti, pririetisunaudoti maistui (kalbant apie gyvulius)suvalgytigodžiai suvalgyti, surytiįsiganyti, nutuktisukandžioti, papjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.)sukapoti, sugadintichemiškai veikiant sugraužtisuardyti organizmą, įskaudintisugraužti, sugadinti (sveikatą)susikrimsti, susirūpintisunaikintipražudytisuvarginti krimtimu, nemalonumaissudaužyti, sukulti, sulaužytisugaišintisudiltibūti labai užsiėmusiamsusirieti, susibartisumuštibūti primuštamkiek paėstimenkkiek užvalgytiužvalgytisuėsti, sudraskytisuėsti ar suvalgyti ką nors kenksmingaėdant nustumti, nuskriausti kitąėdant sugadintilabai sukandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.)mirtinai sugeltiužkankintinustelbtipražudytiužrieti, užbarti, užsipultiužpykti, įnirštiužsispirti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: ė́sti
Ėsti sinonimai
apėstiatėstidaėstiįėstiišėstinadėstinuėstipaėstiparėstiperėstipraėstipriėstisuėstiužėstisuėstinaiužėstinai
Ėsti frazeologizmai
akimi̇̀s ė́sti[s] sakoma apie pykstantį: Ir ieško, ir vienas kitą seka, taip ir ėda akimis, vis žiūri, kad tiktai kuris pirmas nesurastų. Bobos stovėjo ramios, tik ėsdamosi akimis ir dūsaudamos iš pykčioaki̇̀s ė́sti kelti nemalonumą: Nepamiršk, kad teisybė akis ėdagálvą ė́stipriekaištauti, krimsti: Bobos jam gálvą ė́da namie. Tu man galvą ėdei, kad aš neteisingai surinkau tą šimtą.Skr kankinti, varginti: Visoki rūpesčiai ėda man galvąkei̇̃marį ė́sti toks žaidimas.ši̇̀rdį (si̇́elą) ė́sti kelti rūpestį, kankinti: Graudulys, rauda man širdį ėda. Nuliūdimas širdis jų ėdė. O keistas, skaudus nerimas ėdė sielą ne dienom, bet valandomapė́stinuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus.Eik parkelk karves, juk apsiė́dė.ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà.ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiė́dusėdant ar valgant nustumti, skriausti kitą: Avelė vis karvę apė́da – ana vis pirma pirma ir išrenka geresnę žolę. Stipresnieji paršeliai apėda menkesniuosius. Kad ir apė́stas buvo teliokas, o an velėnos pastaisė. Neapė́sk tu jį dideliai.Jie temokėjo šokinėti aplink apėdamuosius (skriaudžiamuosius), jiems pataikauti kalbojebeėdant aprimti, nustoti laksčius: Kai avys apsiė́da, gerai ganyt. Apsiėdė karvės mano, nebgyliuo[ja]. Kai karvės apsiė̃s, galėsi pareit namo.Mūsų karvė, pirmą kartą išvaryta į ganyklą, tuoj apsiė́dė (pradėjo ėsti) užvalgyti ką kenksminga, nuodinga: Apsiėdė senos męsos i daba serga. Durnaropių tu, gaspadinėle, apsiėdei, ar ką?. Mergaitė žaliu margučiu apsiėdė, ir vemia.Ko lakstai kaip drignių apsė́dęs?apkandžioti (apie vabzdžius. parazitus ir kt.): Utėlių apėstà karvyščia, ale gal išsitaisysapgraužti: Atsiranda kirmėlė ir apė́da lapus.Tiekas kiaulių ir ausis jumim apiė̃s.sukapoti, sugadinti: Jo kalniai kandžių apėsti̇̀prigelti: Bitės ir jį apė́dėpjaunantis nuveikti: Geras šuva ir vilką apė́daši̇̀rdį apė́sti iškankinti: Jau vargai ir ši̇̀rdį apė́dėatė́stinuėsti (dalį): Pelė pusę [pupos] atėdė.ėdant ateiti: Karvė lig pat linų atė́dėsuėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitu: Dvi avelės beveik karvę atė́da. Ans didžiausį vyrą atė́da. Esu apėdrus, munęs neatėsibeėdant pasitaisyti, suriebėti: Kovo mėnesį jis išlenda iš urvo, atsiėda, atsipeni. Žiemą jo kumeles reikia basliais kilnoti, o vasarą, kai atsiėda, tai nei nuvaldyt negali. Kap atsiės karvės, tada bus daugiau pienoiki soties prisiėsti ar prisivalgyti: Tai atsiė́dė mūs penimės, nei viralu užpilto nenori ėst. Kiaulė balandų jau atsiė́dė, mina po kojų. Jau atsiė́dėm grybų (nebenorime jų valgyti).įgristi (apie vienodą maistą ar pašarą): Reikia kiaulei sumalt kokių kitų grūdų – avižiniai miltai jau atsiė́dė. Man kukurūzos visai nusibodo ir atsiė́dėapgraužti, apnaikinti: Iš pavasario kirmėlės atėdė sodą, tai obuolių nėrabeėdant pagadinti (dantis): Medėdžio arklio y[ra] atėsti dantys.Duona dantis atėdė (apie žmogų, kuris, darbo neturėdamas, kažką išsigalvoja).Arkliai dantis atė́dėsatšipinti: Dalgę atė́džiau.Jau mano dalgė visai atsiėdė ir neimapririeti, pribarti: Da atė̃s naminiai man, kad tiek pinigų šiandiej praleidžiaunusibosti, įkyrėti: Buvau pas juos tik dvi savaites, bet taip atsiė́dė, lyg būčiau metus išbuvusi×daė́stipapildomai valgant privalgyti: Kur nedaėsma, dabambėsmaįgristi, įkyrėti: Kiek ji man daėda, žmogui negali apsakyt. Vasarą daė́da stotkai ganyt. Kūlimas kaip daėsdavo!.Daėdė kaip davatkai poteriai.Dasiė́dė tos tavo kalbos iki gyvo kauloši̇̀rdį daė́sti įgristi: Daė́dė jau jis man ši̇̀rdįįė́sti;galėti suėsti: Karvė daugiau įėda ir perdirbaįsitraukti į valgymą, daug suvalgyti: Įsiėdė duonelės ji tenai. Teip labai jau įėdėmės ir įgėrėmės, jog tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … pramist.įsipenėti, įsiganyti: Insiė́dė kap kiaulė. Ale jom ir gerai – įsipenėję, įsiė́dę kai meškos. Tu tep įsiėdęs, sprandas kap buliaus. Sarčiukas įsiė́dęs, net šonai blizga. Dabar jis toks storas, įsiė́dęs. Karvės įsiė́dė, pieno kiek gana!. Niekur nevažiuojam, tai arklys kad insė́dė – kaip tešlaėdant, kandant įsibrauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Žiūriu, kas čia man niežti, ogi erkė įsiė́dus. Niežai giliaus bus įsiėdę odoje.chemiškai veikiant įsigauti gilyn: Dažai taip įsiėdė į rankas, kad niekaip negaliu nuplauti. Rūdys į geležį įsiė́dusios, geležis įrūdyjusi. Nuodų … mažumelis ir į … roną įsiėdęs.Giliai įsiėdė piktenybė. Išdavystė kaip rūdis įsiėdė į sielą.gilėti ardant organizmą: Pirštų sulenkimuose gilios, ligi kaulų įsiėdusios žaizdosnutrinti: Žiūrėk, kiek virvė įė́dė karvei paragesįduoti, įskųsti: Mūsų žinojime, ans nekaltas, bet aną įė́dė koks žmogusprikankinti žodžiais: Aš įė́džiau, t. y. įkrimtau, įbariau. Taip jis mus įėdė su tais pinigaisnusibosti, įkyrėti: Tiek mun įė́dė, kad i pamislyti nenoru. Įė́dė žmogui ligi gyvo kaulo!. Oi, kaip įėdė tie žmonės!.Man tas darbas įsiėdė ligi gyvo kaulo. Jau man tas važiavimas į gyvą mėsą įsiė́dė. Tos kalbos įsiė́dė visiemsįsigeisti, užsimesti: Insiė́dė baronai muštis, tai niekap jų negali atskirt.[Našlės] įsiėdusios už vyrų tekėt norėjo.gálvą įė́sti pridaryti rūpesčių, privarginti: Gediminui karės gerai vyko: vokiečius sugrūmė, daug įėdė galvą rusams.išė́stiviską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išė́dė tešlą. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išė́dė. Galvijai išė́dė mūsų burokus. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda.Ganykla teip išsiė́dė (nebėra žolės) ėdant išduobti: Rado vieną dešrą pelės išėstąišvalgyti: Mergučės, kuri paviršius išė́dėt?. Vaikai išė́sią visus barščiusįsipenėti, įsiganyti: Ponai yra išsiė́dę, gerą turia išėdį. Kumelys išsiė́dęs eina į piestą. Išsiė́dęs kaip jautis. Išsiėdęs kai barsukas.Išsiėdusi kaip kunigo gaspadinė.nuo gero maisto išlepti: Išsiė́dę jūs esate, kad toks pyragas nepatinkaiškapoti, išgadinti: Musys išė́dė lapus kopūstams. Visi kopūstai vikšrų išėstichemiškai paveikti: Laikėt supuvusius pamidorus ant stalo, kol išė́dė kvarbą.prakiurdinti: Rūgštis milą išė́dė. Možna šarmas supilt ir baltajan katilėlin, nepaspės išė́stsuardyti gyvus audinius: Kiaurai roną išė́dė. Valgo cukerkas, ir išėda dantis.sukelti skausmą, sužaloti: Pridera įsitaisyti platesnius brylius, idant kaitra akių neišėstų. Jam akuotas išė́dė akį.Lig saulė patekės, mums rasa ir akis išės. Dūmai ne sarmata, akių neišė̃s.sugadinti: Tegul Dievas susimyla, ji sveiko žmogaus sveikatą išė́da!išgraužti, pratrinti: Peilis greit kišenes išėda.atšipti, išdilti: Minkšta geležė greit išsiėdapašalinti, išnaikinti, išdaužyti: Į tą daržą gausit sėti kanapius, kanapiai išė́da žoles. Ledai išė́da rugius, o sniegai išgula. Kas kablį išė́dė iš sienos – buvo įkaltas, ir nebėr!. Aš tau langą išėsiu, tada žinosi!.Kap sustoj ė́st keturiesa, tai beregint ir išėdė (iškirto) delenką. Šerkšniukai jau šiemet du kirviu išė́dė (išdaužė ašmenis). Tu man (manęs) neišė́si ir dantimi (nieko nepadarysi)!prilupti, primušti: Pastvėręs diržą, kad išė́siu aš jam šlaunis, tai daugiau nelandžios svetimuosna soduosna. Išė́sk tu ją, ba ana neranda daiktoišbarti: Išė́džiau aš jį an visų šonų.Išsiė́dei su juo, tai dar an manę užsiė́dei!nuolatiniais barniais ar skundimais išvaryti: Tai tas mat ėdė ėdė ir išė́dė ir vienas atliko ponavot. Berną merga išė́dė iš tos vietos. Susitarė ir išė́dė jį iš namųaki̇̀s išė́sti įgristi: Oi, da išės akis ir žiema. Jam vienumas išė́dė aki̇̀s. [baltõs]dúonos išsiė́sti įsipenėti: Išsimiegojęs, duonos išsiėdęs, užsimanei vesti. Paskiaus išlepę ir išsiėdę baltos duonos pradėjo valiūkauti.gálvą (kraũją) išė́sti prikankinti: Tie rūpesčiai išė́dė gálvą. Su savo gerklėmis išėdėt man galvą. Mano galva yr išėsta, nebmoku dainų nė pasakų. Prasti vaikai išė́d kraũjį tėvamspil̃vą išsiė́sti įsiganyti, įsipenėti: Pil̃vą tur išsiė́dęs, nė drabužis nebsutenkprotą (ši̇̀rdį) išė́sti; ši̇̀rdį su kraujai̇̃s (urvai̇̃s) išė́sti prikankinti: Ana mun ši̇̀rdį yr išė́dusi urvais. Negyvas darbas ir skurdas ėste išėsdavo iš šviesuomenės protą ir širdį. Širdį su kraujais išėda ligoniuo, kad gerai dūmai trobo[je] tyvelio[ja]×nadė́sti įgristi, nusibosti: Kad greičiau numirt, nadė́do gyventnuė́stinugraužti, nukrimsti: Galvijai dobilus nuė́dė. Žiūriu – avižos nuėstos. Negu kiaulės buvo ant rugių ir nuė́dė taip. Štai jau vislab buvo nuėsta. 1Čiepų kiškiai šiemet da nenuė́dė. Karvė šiaudus nuėda nu pastogės – tokie žemi buvo stogai.Nusiė́dė visi pašaliai, kruvina žemė beliko. Nusiė́dė kumelė, parkelk. Nusiė́dusios ganyklos, tos karvės nėko nebužėdaėdant nustumti, nuskriausti, apėsti: Kiaulės nuė́da, užtai jis toks užskurdęs. Ta kiaulikė visus paršiukus nuė́da. Didesni paršai nuė̃s mažesnį. Aš nesu nė vieno nuė́dusi, nugėrusi, nė munęs nenuė́skiat, sveteliainuvalgyti: Smetoną nu viršaus nuė́dė, o pieną palikonusipenėti, nutukti: Taip nusiė́dė, kad lašinių nebepaneša. Kiaulė taip nusiėdė, kad jau ant užpakalio sėdi. Kai tik boba nusiėda, tai ir darbo nėra. Buvo kaip šakalys, o iš Amerikos grįžo nusiėdęs kaip meitėlisapkandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Utėlių nuė́stas žmogelisnukapoti, nugraužti: Gluosnių lapus kartais visiškai nuėda plaukuoti juosvi vikšrai.Suskis nuėdė karčius.Netekėk už jo, jis toks bjaurus – nuė̃s (nuraus) tau visus plaukus nuo galvoschemiškai veikiant nugraužti, sužaloti: Jo rankos sakų nuėstos. Šarmas kruvinai nuėda rankas. Vitrijolas net lovos šriubus nuė́dėsugadinti, sudilinti: Jo veidas raupų nuėstas.Žmogus, dantis nuė́dęs, proto neįgaunisukirsti kalboje: Kad nuėdžiau, tai neturėjo nei ko sakytkei̇̃mariu nuė́sti žaisti laimint tokį žaidimą.paė́stipasisotinti (apie gyvulius): Bėris buvo visados sočiai paėdęs. Ant pūdymų gyvuliam yra ko paė́st. Šeimininkas pykdavo, kad neleidžia ožkoms paėsti.Nuėjai kai vilkas, avelės pasė́dęs, raugelėdamas. Karvytėlės tepasiėda, bo kad nepriės, bus mum bėdasuėsti, suvalgyti: Vilkai, vilkai, kam tu bobos paršus paė́dei?. Ir parinko tas baronkas, paė́dėpavalgyti: Vaikai musėt paė́dė jau. Paėda paėdęs ir išeita vaikų mokyti lig pat juodo vakaro.Ar gana jau pasiė́dei?. Mes pasiėdėm dabar putros su sviestu. Sėskis, iš kišenės pasiėskis (nevaišinsiu). Vien verėno pasiė́dęs negali stavoti pjauti par dienągodžiai pavalgyti, paryti: Gerai, kad tu paė́dus ir namus turi.Begėdis vis paėdęsiš apačios pagraužti.chemiškai veikiant pagraužti: Kai muilas paė́da, akim šviesiau pasidaropratrinti, nuzulinti: Pieskos kojeles man paė́dė, rasa akeles man užlėjo. Paėda šniūrą, reik lenciūgo karveisuardyti, sugraužti: Jo sveikata rūpesčių paėstanusibosti, įkyrėti: Ir šuniui šitoks gyvenimas paėstų. Jau man ta jo kalba paė́dė iki gyvo kauloįpykinti: [Neleidimas galvijų ganyti miške] kruvinai paėda smulkiuosius pamiškių ar paganyklių gyventojusdúonos paė́sti gerai pagyventi: Jau paėdė duonos girininkas, gali eit laukan iš vietos!ši̇̀rdį paė́sti labai įgristi, įsipykti: Rusų caras paė́dęs buvo ši̇̀rdį visims. Jau kaip tos kiaulės paė́dė širdį, neduok tu Dieve!. Tu man lig kraujo ši̇̀rdį paė́dei!. Žiema paė́dė man širdį. Įsakymai ne taip jau širdį paėda kaip nuolatinė baimė. Paėdei tu man širdįparė́stibeėdant ar bevalgant sudilinti: Nuseno, dantis parė́dėsuardyti, sugraužti (sveikatą): Parė́dei tu mano sveikatą, galvijau!. Ji mane ir parė́dė, o ne kitasdanti̇̀s parė́sti (ant ko) ilgai dirbus, gerai nusimanyti: Pamokins mat paršas, kaip ravas kast, aš ant to ir danti̇̀s parė́džiau!ši̇̀rdį parė́sti labai įgristi, įsipykti: Tikra nelaisvė taip širdį parėdė, kad jų ir su pagaliu neprivarysi.pérėstišiek tiek užėsti: Arkliai jau kiek pérėdė, važiuojam toliauper daug suėsti: Kai gyvuliai persiėda dobilų ar kitų kokių želmenų, tai jie išpursta. Pratrydo arklys, rugių persiėdęs. Ant derlios dobilienos leisdamas gyvuolius, dabok, kad nepersiėstųper daug suvalgyti: Pérsiėdė, net akys išsprogo. Mes neturam meisos lig pársiėdant. Ans riaugia pársiėdęs. Gal pársiėsti, tiek daug ėdaper daug priryti, persiryti: Neėsk tiek daug – pársiėsibeėdant sudilinti, sugadinti: Nuo blogo pašaro arkliai dantis párėdė.atbukti, atšipti: Dalgė jau pérsiėdėchemiškai veikiant sugraužti: Rūdys geležį pérėdėkiaurai perardyti (gyvą audinį): Navikas perauga aplinkinį audinį, perėda jį, suardonukamuoti, iškankinti: Su tokiu piktumu čystai párėdė mano kantrybę. Ji dabar visokių rūpesčių parėsta, kai voratinklisįsirieti, įsipykti: Kai tada nepársiėdėm, nei dabar ne sarmata suseitši̇̀rdį (kraũją) pérėsti labai įgristi, įsipykti: Užtenka, vaikučiai, pérėdėt man ši̇̀rdį, riejot visą gyvenimą. Rūpesniai párėdė ši̇̀rdį. Septynias pačias ne niekus turėjau, párėdė ši̇̀rdį kaip kirmys kokios. Parėda kraujį vaikai tėvamsvelnių̃ pérsiėdęs turintis blogų minčių: O, jis velnių̃ pársiėdęs!praė́stiišėsti skylę: [Nudvėsusį arklį] išvilko į pakluonę, ir šunes jau jam visą šoną praėdėpraleisti laiką beėdant: Per visą išgrytą (rytą) praėdė karvės pievoj!labai daug suvalgyti, persivalgyti: Ans suvisu prasiė́dė – bliūdo bulvynės neužtekopraleisti maistui, pravalgyti: Nusiperka saldainių i praėda piningus.Jūs viską prasiė́sit!chemiškai veikiant pragraužti: Praė́dė kiaurai druska pirštąpratrinti, pragraužti: Ratas vežimo kripę praė́dė.pratirpdyti: Vietomis sniegas jau saulės ir lietaus praėstas.ėdant ar valgant sudilinti:Dantis praėdęs, proto neįgijęsdanti̇̀s praė́sti (ant ko) gerai nusimanyti, ilgai dirbus kurį darbą: Ant šito dalyko, vyruti, aš dantis praėdžiau, o tu dar šlapias naujokėlis. Aš jau dantis praėdžiau, šitą duoną valgydamas (tuo amatu besiversdamas) priė́stiprisisotinti (apie gyvulius): Peliutė taip priėdė, kaip niekumet dar nebuvo ėdusi. Taip priėdęs, kad už uodegos pilvo nesimato . Katinas priėdė lig žiaunų. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigėrę. Paršas priėdęs liustėjas.Avis, avis bubelė, beeidama priė́sta (špūlė).Ir dabar taip yra: arklys ėda dieną naktį ir neprisiėda, o jautis per trumpą laiką prisiėda. Ir tarp paukščių rods tūls randasi sukčius, kurs gardžiai prisiė́st slaptoms savo numuša draugąėdant prieiti (lig kur): Jau karvės priėdė iki avižųprivalgyti: Visi priė́dė lig sotės. Ar gana priė́dei?. Jau any priė́dė tos mėsos.Begėdis vis priėdęs. Kad nepriėdei, ir neprilaižysi.Vaikai uogų prisiė́dė, kiek norėjoprisiryti: Išviriau tą didžiąją lydeką, kad priė́stų. Ale ir prikrėtei – nei ubagas, grūšių priė́dęs.Ar jau prisiėdėt mėsos?.Vaikščioja lyg musmirių prisiėdęs (nusiminęs) pribarti, pririeti: Gana priė́dė ir ją tėvai až tą berną. Da priė̃s tave uošviai, ligi tu jų išsibodėsiši̇̀rdį prisiė́sti prisikankinti, prisikentėti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su savo vyruvelnių̃ pri[si]ė́dęs turintis kokių blogų minčių, norų: Tavo uošvis, matyt, irgi velnių priėdęs, kad užsispyrė tave iškraustyt. Tas velnių̃ prisiė́dęs kaip avižų (piktas) suė́stisunaudoti maistui (kalbant apie gyvulius): Geros kiaulės: ką paduosi, tą suė́da. Šuva suėdė vištuką. Arklys suė́dė gubą. Pikta žvėris jį suvalgė (paraštėje suėdė).Laižos kaip katinas, pelę suėdęs. Jei Dievas norės, tai kiaulės nesuės.Oho, kiek vieno šieno per metus susiė́dasuvalgyti: Pusę kepalo duonos suė́dė ant sykio. Daug ana tų cukierkų suė́da. Bengam duonelę suė́sti, o juk grapiškai neėdam.Tu sau viens tą kėžą susiė́stai!.godžiai suvalgyti, suryti: Pasidėjau duonos, o tu suė́dei!. Svotai suė́dė ė́dė kiaulę šeriuotą.Kaip suėdei voverį, taip suėsk ir puodą. Grįžęs iš darbo, buvo taip išalkęs, kad gatavas šunį suė́sti. Ans suėstų ir šunį, kad ne uodega.įsiganyti, nutukti: Riebus, susiėdęs arklys. Arkliai, galvijai susiėda, susigano ant laukosukandžioti, papjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Uodai suė́dė vaiką, tai dar̃ miegot negali. Uodai kad pikti, gali suėsti.Šimtas uodų kumelę suėda. Kad tave utėlės (kirmėlės) suėstų!sukapoti, sugadinti: Trandys suė́dė – palavikai byra. Žiurkės (pelės) suė́da kūlius. Nekraukite sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys suėsti.chemiškai veikiant sugraužti: Geležį, plieną rūdys suėda. Žiūrėk, kad pliorka rūbų nesuėstųsuardyti organizmą, įskaudinti: Buvo gražus vyras, dabar susitraukęs, suėstas degtinės. Garai man galvą suė́dė. Kai ateis šitas senis su savo kaminėliu (pypke), tai ir dumia, kol galvas suė́da. Esu visa ligos suėsta. Šaltis suė́dė kojas.sugraužti, sugadinti (sveikatą): Suėdė sveikatą toks gyvenimas. Tas neklaužada visą mano sveikatą suėdė. Tas prakeiktas trimestro galas pusę nervų suėdė.Šykštuolį suėda rūpesčiai, veltėdį – pasileidimas.Prie tokios šykštuklės peralkusi kaip šuo lakstai, susiėsi sveikatąsusikrimsti, susirūpinti: Mama susiė́dusi, kad vaikai neskiepyti. Ko toks susiė́dęs atrodai?sunaikinti: Šalna užėjo ir suėdė linus. Jo naudą liepsnos suė́dė. Malka ugnies suėdamà. Šviežias sniegas senąjį suė́da.Mokestis, užkrautas pastovių kapitalų įmonei, gali suėsti visą įmonės pelnąpražudyti: Suė́dė ans mane amžinai. Įkišo liežuvį ir žmogų suė́dė. Suė́dei vyrą, suė́dei vaikus, ėsk ir mane. Suėdė mūsų Petrą ta berazumė. Tu man visą gyvenimą suėdei. Suė́dė jis mano jaunas dienas. Suė́dei mano dieneles kaip šile radęs uogeles. Suėdei mergą, o dabar kitos važiuosi ieškoti.Viena bėda ne bėda, dvi trys – ir žmogų suėda. Kad tave laukai suėstų!. Kad taũ žemyna suėstų tokį žmogutėlį!.suėstinai̇̃ Ėda vienas kitą suėstinai.Merga susiė́dė, o jos kavalierius prapuolė. Ištekėjo už girtūklio ir susiė́dė ant amžių. Parleidei viską par gerklę (pragėrei), ir džiaukis susiė́dęs.suvarginti krimtimu, nemalonumais: Suėdmi, sukremtu, papjauju.sudaužyti, sukulti, sulaužyti: Jau suė́dė tas išdykėlis stiklinę. Suė́dė stiklinę, nė druskos nepasiėmė. Katė ir vėl suė́dė puodynę. Ans jau suėdė šukas.sugaišinti: Ši suvažiavimo dalis praėjo audringiausiai ir suėdė daugiausia laiko.sudilti: Dalgė, ilgai pjaunama, susiė́da.būti labai užsiėmusiam: Esu susiė́dusi su visokiais darbais, neturu laiko nė sveikatossusirieti, susibarti: Susiė́dė bobos dėl niekų. Susiė́dam kap šunys. Kad susiė́dė anyta su marčia!. Dabar da geru, bet kai sykį susiė̃s, tai jau ir ėsis. Bernai dėl mergos taip susiė́dė, net muštynės kilosumušti: Aš jam suė́siu snukį, tai jis daugiau nelįs.būti primuštam: Tylėk, bo va suė́si pagalį (gausi pagaliu)!. Užmi̇̀nk užmi̇̀nk ant kojos, tai vėzdą suė́si. Liaukis rėkti – suė́si diržą!akimi̇̀s suė́sti sakoma apie atidžiai, piktai žiūrintį: Jis kaip įsižiūrėjo į valgančius, kad gatavas akim̃ suė́sti. Jis taip piktai į mane žiūrėjo – galėjo akim suėstibe dúonos, be drùskos (gývą) suė́sti sakoma labai nekenčiant: Aš tave be dúonos, be drùskos suė́siu!. Primanęs jis suėstų be duonos, be druskos. Jis taip nekenčia valkatų, kad gatavas juos gyvus suėstikei̇̃merį suė́sti toks žaidimas: Suėda keimerį iš prigulimo, iš padavimo, iš pašaukimo, t. y. pirmam nugulti, paduoti, pašaukti.ši̇̀rdį suė́sti iškankinti: Vyras diktas, skaistaus veido, ne vienai panelei, sako, jauną širdį suėdęsši̇̀rdį susiė́sti susikrimsti: Verčiau būčiau nebegrįžęs namo … Širdį tik susiėdžiau parėjęs – ir ganaužė́stikiek paėsti: Grįžęs atgal, tik truputį užėdė jautis ir pasidarė sotus. Šunelis užėdęs ir vėl smakso. Užė́dė ir stovi karvės. Arklys užė́dė, važiuosme miškan. Kur gali būt geri gyvuliai, kad pas mus niekur nėr užėdamõs žolėsmenk kiek užvalgyti: Ar nėr ko užė́st?. Užė́dėm, kaip plienu užmetėm (labai gardžiai užvalgėme) užvalgyti: Nu tei užė́dėm, važiuokiam.Meisos sau užsiė́di, arbatos užsigeri, ir geraisuėsti, sudraskyti: Vanagas tai ir didžiulę vištą žuė̃ssuėsti ar suvalgyti ką nors kenksminga: Matyt, ko norintais užė́dė, ka serga. Pupamedis yra labai nuodingas, todėl reikia saugoti, kad gyvuliai jo lapų neužėstų.Karvė užsiė́dė cukrinių runkelių uodegų, ir turėjo papjaut.Papaiko kaip durnaropių užsiė́dęs. Susiraukęs lyg musmirių užsiėdęsėdant nustumti, nuskriausti kitą: Meitėliai viens kitą užėda. Mažesnieji paršai kūdesni – didesnieji juos užė́da, nustumia nuo lovio. Arkliai krūvoj buvo, tai kumeliuką ir užė́dė. Šita kiaulė žieminių užė́staėdant sugadinti: Arklys užėdė dantis – užaugo sparnai šalyse. Nesveiko arklio yr užėsti dantys, su užkartomislabai sukandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tave musios užė̃s pas mus. Atėjo utėlių užė́stas.mirtinai sugelti: Bitės keturias žąsis ažė́dėužkankinti: Užė̃s vaiką su darbais. Vargas ažė́dė.nustelbti: Seradėlė užė́da javąpražudyti: Jau jis tą užė́dė žmogųužrieti, užbarti, užsipulti: Ažė́dė jis man dėl to arklio – lygiai aš kaltas, kad apšlubo. Užė́dė savo pačią smertelnai.užėstinai̇̃ Vienas kitą užėstinai ėda.Nereik užsiėsti ant žmogaus, gal jis ir visai nekaltasužpykti, įniršti: Ko jis taip ant tavęs užsiėdė?. Visi baisiausiai ant manęs užsiėdę.užsispirti: Užsiė́džiau ir pastačiau ant savo. Aš kap užsiė́džiau (įnikau), tai tol kūliau, kol iškūliauši̇̀rdį užė́sti labai įgristi, įsipykti: Ažė́dė ana man ši̇̀rdį, ažė́dė
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas