Gerti
Gerti reikšmė
ryti skystį, raminti troškulįgerti svaigiuosius gėrimus, girtauti, girtuokliauti; puotautisveikinti pradedant gerti, geriantšvęsti, kelti puotąvartoti (vaistus)skęstinuo lietaus, drėgmės nykti, pūti, žūtitraukti, siurbti; skverbtis, sunktispūstidegtis, įsipūstilestikirsti, drožti, šertiką nors užvalgius ar užgėrus dar užsigertipradedant gerti ar geriant ką sveikintinugerti iš viso indo, prižagtigeriant (ppr. svaigiuosius gėrimus) kam nuostolį padaryti; daugiau išgerti už kitąper daug prigerti, persigertigėrimu apsilaistytipasigerti, įkauštinuo lietaus, drėgmės apnykti, apipūtišiek tiek susigerti (apie vandenį)apkibti, apliptišiek tiek aplestinugertiišgerti (svaigiųjų gėrimų) tiek, kiek kitas, neužsileidžiantnumalšinti troškulį, gerti iki sotiespasigertigeriant svaigiuosius gėrimus pasveikintiatšvęsti kurią nors progą, išgertuves baigtiatidrėgtilūpomis įtraukti (į burną)galėti gertipajėgti daug gerti (svaigiųjų gėrimų)už gėrimą įsiskolintikiek apsvaigti nuo gėrimo, įkauštiužgertiįsiurbti, įtrauktiįsidegtigerti iki nebeliekant, iki pabaigosapsvaigti nuo svaigiųjų gėrimųprisigerti, išplauti (?)sulestiiškirsti, išmuštišiek tiek gerti (kad dar inde liktų)valgymą gėrimu nustumti, užgėrimu kąsneliui padėti nueitišiek tiek išgerti svaigiųjų gėrimų, po truputį girtautipragertiapsvaigti nuo svaigiųjų gėrimųdaugiau išgerti už kitą svaigiųjų gėrimų, gėrimu viršyti, geriant nuskriaustinuo lietaus ar drėgmės sunykti, supūtisusiurbtinulestipavogtigerti iki soties, atsigertiužsigertigerti po truputį svaigiuosius gėrimus, po truputį girtautiapsvaigti nuo svaigiųjų gėrimųnutraukti į dugną, panerti, paskandintipalestiišbūti geriantšiek tiek išgertikurį laiką girtautiišgerti daugiau už kitąnuo padauginimo geriant susirgtiper daug išgerti (svaigiųjų gėrimų), apsvaigti nuo per didelio svaigiųjų gėrimų kiekiopersisunkti (apie skysčius)perimti; perpūstiperkirsti, perdrožtigirtaujant išleisti, išeikvotipajėgti daugiau išgerti už kitussutarti (vestuves), suderėti, pažadėtipradėti gerti iš eilėsgeriant prisisotintipasigertipaskęstinuo lietaus, drėgmės sunykti, supūtiprimirkti; prisisiurbti, prisisunktipritraukti, prikvėpuoti, priuostytiprilestiatsigerti, išgertivisa, iki galo išgertikiek girtautigerti su kitu sumušant stikliukaispasigertisutarti (vestuves), suderėti, pažadėtisuvartoti (vaistus)susiurbtisulestigerti, išgertivalgant nuryti skysčio, kad geriau kąsnelis nueitųpasigertiišgerti svaigiųjų gėrimų kokia progasveikinti pradedant gerti, geriantsutarti (vestuves), suderėti, pažadėtiišgerti, suvartoti (vaistus)įtraukti, įkvėptiužkirsti, uždrožtireikalauti, prašyti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: gérti
Gerti sinonimai
antgertiapgertiatgertiįgertiišgertinugertipagertipargertipergertipragertiprigertisugertiužgertigertinaiapsigertinaiišgertinaiišsigertinaipergeriapergėrė
Gerti frazeologizmai
akimi̇̀s gérti žavintis stebėti: Sugrįžusi motina akimis gėrė sūnųgarù gérti labai norėti: Dukterų tėvai visi garu gėrė ant Tupiko gyvenimokraũją gérti išnaudoti: Gana jiems darbo žmonių prakaitą, kraują gertivė́ją gérti lepinti: Ot vėją an jo gėrė, o dabar nuejo šunų keliaisvė́ju gérti svajoti, ilgėtis: Tai tavo, dukrele, geriausias, tai tavo mylimiausias, kurį tu per dieną vėju gėrei, naktį sapny turėjaivi̇́eną dū̃ką gérti sutarti: Anys tenai vieną dūką geriaantgérti, añtgeria, antgė́rėką nors užvalgius ar užgėrus dar užsigerti: Tie milteliai tokie sprangūs, duok greičiau ką antsigertipradedant gerti ar geriant ką sveikinti: Antgėriau bernelį baltai raudoną. Ančgérk su stuobrine. Piršlys antgėrė jaunūsius. Šeiminykas liepė kiekvienam namiškiui svetį antgerti. Mano antgerta ir pamylėta išejo į lauką šienelio grėbtiapgérti, àpgeria, apgė́rėnugerti iš viso indo, prižagti: Vieno žmogaus apgerto pieno nebenori kitas gertigeriant (ppr. svaigiuosius gėrimus) kam nuostolį padaryti; daugiau išgerti už kitą: Aš jį apgė́riau, apėdžiau, reiks jį atvaišinti.Tu mañ ir apvalgai, ir api̇̀geri. Jo, vyrel, neapgersi – jam uzbonas alaus nė ko, nė ką. Seni latrai tokį visumet apgérs. Norėdamas kitą apgérti, pats prasigėriauper daug prigerti, persigerti: Veršiukui, kuris apsigėrė, neduok nieko ėsti. Apsigeria vandenio, tai vėl sunki [kumelė].Nevalgyk silkių, ba apsigérsi vandeniu (labai daug norėsi gerti vandens) gėrimu apsilaistyti: Gėrė ir begerdamas visą smakrą apsigė́rėpasigerti, įkaušti: Apsigeriu aklinai. Kad apsi̇̀geria, galva sukas, kojos vejas. Daug gavęs apsiryja, apsigeria. Švogeris toks kvailys, nuo stiklinės degtinės ir apsigėręs. Girtuoklis apsigeria alkooliu. Diktas neapsigeria, anam tik šnapšė raudonį išmeta. Ir išgėręs vyno jis apsigėrė. Apsigėrė kaip musės pienu. Tolek buvau geras ir tolek laimingas, kol neapsigėriau. Žemaičiai tykojo, iki kryžokai su savo šeimyna apsigers. Aš apsigėrus buvau sau drąsi. Naudokis, ragauk lig apsigeriant, lig galvai apsisukant. Nopsigerkite vynu. Nenorėdamas apsigerti, nė ragauti neragauk. O kiti apjuokdami juos byloja, jog saldaus vyno apsigėrę. Vyno, nei jokio daikto apsigeriamo negers. Jie tvaikų apsigėrę, ant amžių užmigę buvo.Eina kap drignių apsigėręs.apsigértinai Apsigértinai gėriaunuo lietaus, drėgmės apnykti, apipūti: Javai apgė́rė. Žirniai apgė́rė. Šįmet bulvės apgė́rėšiek tiek susigerti (apie vandenį): Gal apsiger̃s tas vanduoapkibti, aplipti: Storas tinklo siūlas apsigeria mūlu (žaliaisiais maurais) šiek tiek aplesti: Kėkštai ima ir apgeria šermukšnius. Jau paukšteliai vyšnias apgėrėatgérti, àtgeria, atgė́rėnugerti: Jau aš atgė́riau savo dalį, gali dabar pats pabaigti. Ji rūkė papirosą, retkarčiais atgerdama vyno gurkšnį. Mergaitė ima stiklelį ir atgeria truputį vyno. Pastatė pusiau atgertą stiklinęišgerti (svaigiųjų gėrimų) tiek, kiek kitas, neužsileidžiant: Šnapšės nebaidaus – kad ir boba, aš kokį vyrą atgeriu. Kiek jis mane apgėrė, tiek aš nuo jo atgė́riaunumalšinti troškulį, gerti iki soties: Liepos žiedų atsigértie. Pasivalgai, atsigeri!. Tenai buvo šaltiniukas kaip tik man atsigerti. Atsigėrei jau vilko giros (degtinės). Arielkėlės atsigėręs, kepurėlę pakylėjęs, jojau pas mergelę. Galiu duot ir gana atsigert, ne tik paragaut. To alaus negali atsigérti.Iki soties galėjai atsigerti rožių kvapo. Senelis atsigėręs tabokos. Vandenų nėra – da ir tie daržai atsigertų.Nespjauk, reiks atsigértpasigerti: Eina du atsigėrę, nosia narstydami (griuvinėdami).Kojas ir rankas atsigėręs (visai girtas) geriant svaigiuosius gėrimus pasveikinti: Kaip užgeria, teip ir atgerk. Jaunoji svečius atgėrė ir laibu balsu atdainavo. Ir visi su mama gėrė, ir ji svečius atgėrėatšvęsti kurią nors progą, išgertuves baigti: Jis atgė́rė veseliją, kad pabengė. Reikėtų derybas atgertiatidrėgti: Nuo žemės šienas vėl atsigėrė. Atsigė́rė žemė snieguįgérti, į̇̃geria, įgė́rėlūpomis įtraukti (į burną): Įgerdamas į burną po valandą palaikyk ir išspjauk. Įgeriu ką savęsp. O da neįgė́riau į pusę kriuzelio, mergužėlė lelijėlė šnaira pažiūrėjo.Žmogus neteisybę įger kaip vandenį.Įsigė́ręs vandens, purkšk akysna.Tėvai mane gerte įsigertų (pamiltų, labai norėtų) galėti gerti: Karšta kava – negali įgért. Nė neį̇̃geriu, taip macni arbata, aluspajėgti daug gerti (svaigiųjų gėrimų): Jis gali gerai įgért. Tokia kul̃zė (maža mergaitė), ale daug į̇̃geriauž gėrimą įsiskolinti: Ar daug jau būsime įgėrę, suskaityk, šinkorėli, gal nebeišsimokėsimkiek apsvaigti nuo gėrimo, įkaušti: Įgėrei, tai ir kalbi niekus. Senis įgė́ręs, t. y. daug gėręs. Buvau tą dieną įgė́ręs, tai ir susipešiau. Nor ingėrę, bet negirti, išsiskyrėm visi tvirti.Nenorėk įsigerti savo nepridėjęs. Tep įšutęs, tep įsigėręs. O mes, būdavo, namie įsi̇̀geriamužgerti: Mano alutis, saldus midutis – intgėriau mergelę baltai raudoną.įsiurbti, įtraukti: Juodžemis 1/3 savo svorio teįgeria vandens. Įgeriąs popierius.Sūdant šaltą mėsą, druska giliau įsigeria.Ko nor žmogus iž jaunystės įsigeria, tąja ir paskujajais metais užlaiko.įsidegti: Ažpilk gerai anglius vandeniu, kad neinsigertų̃. Keliose vietose kibirkštys stengėsi įsigerti į įkaitusius šiaudusišgérti, i̇̀šgeria, išgė́rėgerti iki nebeliekant, iki pabaigos: Kas lieka, puodžius išgeria vienu užsivertimu. Vienu malku ižgert. Teip karšta, kad išger̃čia visą viedrą. Šiandie šilta, visą izboną giros išgérčia. Jei išgértum šitą alų, įpilčiau saldesnio. Išgėriau aš ten dvi ar tris čerkeles. Gurkšt išgė́rė senis visą stiklelį liki dugno. Didžiausi gėrėjai neišger̃s pusgorčiaus nuo daikto. Išger̃ (išgerk)!.Išger̃s jis tau, vaikeli, sveikatą.Jūros neišsemsi, upės neišgersi. Nespjauk į vandenį, pats išgersi.išgertinai̇̃ Alus ir degtinė – išneštinai ir išgertinai.Eik išsigerk savo kavą. Išsigėriau stiklužėlį už save mažesnį. Jis sau išsigėrė ir kitą. Būras, magaryčias išsigėręs, … važiavo namo.išsigertinai̇̃ Išsigertinai̇̃ ir išsineštinai.apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų: Grįždamas iš turgaus gerai išgėręs, pavirto kniūpsčias ant kelio. Ir susipeša jie išgėrę, ir susitaiko. Išgėrusiems daugiau ėmė kaktos rasoti, pakaušiai kaistiprisigerti, išplauti (?): Išgerta vandenio žemėsulesti: Miežius žvirbliai teip išger̃s, kad nereiks ir pjautiškirsti, išmušti: Su akmeniu vaikui akį išgėrė.Kai daviau katinui išgert (sprigtuką), tuoj nuo stalo nukūrėnugérti, nùgeria, nugė́rėšiek tiek gerti (kad dar inde liktų): Padavė vandenio, nugėriau kiek, ir pasidarė šviesiau. Aš pusę puodelio nugersiu, pusę paliksiu. Ar tu mano nugértą gérsi?. Į pusę nugėriau, jau virsti pradėjau.Gira nusigėrė, reikia vėl užpiltvalgymą gėrimu nustumti, užgėrimu kąsneliui padėti nueiti: Baudžiauninkai … išsipūstydavo rugių saujas ir su vandeniu nugerdavo. Kai žmogus valgai valgai, tai reik ir nugert.Eiva, Povil, nugersim skaudulį!.Paieškok šilto vandenio nusigérti (užsigerti) šiek tiek išgerti svaigiųjų gėrimų, po truputį girtauti: Truputį ãnas nùgeria. Jis mėgsta nugért, tai ir skolų turi. Sakyt, neblogai ir nugėrėme. Nugėręs kiek žmogus buvo. Anas žmogus ne girtuoklis, tik nugeriantis. Magaryčios buvo nùgeriamos miestelė[je]. Kas ten ir per gardis per visą naktį gert alų – nugė́rei kiek, ir užtenka. Jis inbėgęs nugė́rė malką ir bėga. Vincas i nùgeria geraipragerti: Nugėrė gyvenimą.Nusigė́rė visai, t. y. plikas paliko. Buvo visai nususęs, nuskurdęs, stačiai sakant, nusigėręsapsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų: Nusigėrė tep, kad net durų neranda. Žmogutis ir visai nusigė́rė ir užmigo. Jis nusigė́ręs kaip gaidys. Žmonės nusigeria.daugiau išgerti už kitą svaigiųjų gėrimų, gėrimu viršyti, geriant nuskriausti: Aš tave nugė́riau. Ar tu manai, kad kas nori tave nugérti (daugiau išgerti, lygiai mokėti) nuo lietaus ar drėgmės sunykti, supūti: Papieviais mūs rugiai nugė́rė. Kur žemai, tę bulvės nugė́rė. Pavasarį nugė́rė bulves, o vasarą nudegino. Vanduo rugius nugėrėsusiurbti: Lauks sniegą nugėrė.nulesti: Žvirbliai nugė́rė miežius. Mūs vyšnias špagai nugė́rėpavogti: Čia lazdos nepasidėk, ba gali kas nugértpagérti, pàgeria, pagė́rėgerti iki soties, atsigerti: Atėjo paskirtoji valanda – atsisėdai, pagėrei ar pavalgei. Svečiai pavalgė, pagėrė. Aš tai dar pagérdavau tą gėrymą, o kiti visai jo nenori. Par mum šulnio nėra, tę geresnis vanduo pagert.Lig nepagėręs nespjauk – pats sugersiužsigerti: Košę valgo pagerdamas (pasrėbdamas su pienu).Sūnus suvalgė pyragą visą, pieno pasigérdamas. Zosė nusipirkdavo duonos ir, pasigerdama vandeniu, užsikąsdavo geraigerti po truputį svaigiuosius gėrimus, po truputį girtauti: Pàgera, bet ne po daug. Seniau pagerdavau, dabar nebegaliu. Jis mėgo pagért, tai iš to ir gavo smertį. Tėvas buvo pagerą̃s. Matyt, gerai pagė́ręs, kad kelias siauras. Pagérsiu pagérsiu, ir numirsiuapsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų: Pasigė́riau kaip bitelė, man kojos kaip šeivos. Pasigėriau kap gaidys, o kas mane pabaidys. Pasigė́riau alučiu. Pasigėriau žaliu vynu. Pasigėriau, pasilinksminojau, visus savo vargelius užmiršau. Pasigėręs tėtušis pažadėjo dukrelę. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim. Aluką gėriau, pasigėriau. Ir kad pasigers, tad plakesnį vyną pila.Diedas pasigėrė – pusė velnio, boba pasigėrė – visas velnias. Kamštį sumindė – pasigėrė. Pasigėręs gultų, iškaršęs mirtų. Kas geria, tas ir pasigerianutraukti į dugną, panerti, paskandinti: Pàgeria į jūrą plūdelę. Plūdelę pàgeria žuvis. Jūro[je] smarki srovė, gali tinklus pagertipalesti: Gana paukšteliai kviečių pagė́rė, reikia pjautpargérti, par̃geria, pargė́rė išbūti geriant: Jie pargė́rė pas mum lig dienapérgerti, pergérti, pérgeria, pergė́rėšiek tiek išgerti: Pérgėrei po pora stiklelių prie valgio, ir daugiau neburgija. Na, pérgerkim eilutę, ką čia tep sausai valgom!kurį laiką girtauti: Per dieną pérgėriauišgerti daugiau už kitą: Joną pergersnuo padauginimo geriant susirgti: Gana, nebeduok daugiau teliuku[i] gert – persiger̃s!per daug išgerti (svaigiųjų gėrimų), apsvaigti nuo per didelio svaigiųjų gėrimų kiekio: Pérgėręs svečias jau nebe svečias. Pérgėręs nebuvo, kad dviračiu dar pavažiavo. Per daug pérgėrė, tai nepaeina.Geria geria ir pérsigeria pijokas. Anas brolis pérsigėrė ir mirė. Arielka, tuom alum persigėrė. Pérsigėręs buvo ir nuvirto po stalu. Jam persigėrusiam veidas tulžti pradedapersisunkti (apie skysčius): Bloga oda, kad vanduo pérsigeria. Medus pérsigeria per visus kitus medinius indus, bet per liepinius nepersigeria. Mėsa kiaurai sūrymo persigėrusiperimti; perpūsti: Šaltis visą kūną pérgeria. Kai tik išeini iš gryčios, visą teip drėgnumas ir pergeria. Toks vėjas pérgeria kiaurai. Vėjas pérgėrė mane visą. Užsivilk storiau, vėjas ne teip pergers. Aliuminius bliūdus pérgeria karštis (nepatogūs paimti – karšti) perkirsti, perdrožti: Kad pergersiu abu diržu, tai nuštils. Su pagaliu per kuprą kaip pergers, tai žinosipragérti, pràgeria, pragė́rėgirtaujant išleisti, išeikvoti: Ką uždirbęs – pragerdavo. Kas geria, tas ir prageria. Pragėriau žirgelį ir kamanėles, pragėriau ir savo jaunas dieneles . Pragėrei pinigus ar balon įmetei – vis tiek. Pragė́rei karvę, o aš jautelį. Pragėrei žirgą, nuo žirgo balnelį tu, jaunas berneli, didis girtuokleli. Sakė tave, bernužėli, žirgelį pragėrus . Jis pragė́rė viską. Kiek uždirbdavo, tiek ir pragérdavo. Algą pragérti. Begerdamas pragėrė savo protą. Vienas pragė́rė tymo balnelį, saulelei nesileidus. Pijoks vis prageriąs. Vyras nebuvo nei prageriąs, nei prarūkąs, o dėlto netiko pačiai.Pasigirdo pragertas (nuo girtavimo užkimęs, nemalonus) vyriškio balsas. Pragėrė dvyliktą valandą (geriant praėjo dvylikta valanda).Kai duoda [degtinės], tai prasigeria amžinųjų. Vyras girtuoklis buvo, prasigėrė. Ans prasigė́rė, skolas įgavo. Jau tu, begerdamas arielką, visiem prasgė́rei. Jis jau baigia prasigerti. Neturės gyvenimo už tokio pijoko išėjus – prasgėręs, prasbuvęs. Jau prasigėręs viską ir dabar guli inlindęs.pajėgti daugiau išgerti už kitus: Jis alų kibirais traukė, nieks jo pragerti negalėjo. Kita merga ir vyrus pràgeriasutarti (vestuves), suderėti, pažadėti: Ne toj paroj matutė mane pragė́rėpradėti gerti iš eilės: Pragerkit eilęprigérti, pri̇̀geria, prigė́rėgeriant prisisotinti: Karvės kad prigė́rė!. Prigėrė kaip krupis pieno. Erkė neprigėrusi nepaleidžia kailio. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigė́rę.Jis prigėrė (pritraukė) trykšlę vandens ir paleido man į akis.Vai aš prigėriau, mano močiute, vis gailių ašarėlių (daug verkiau, prisiverkiau).Erkė neprisigėrusi nenukrinta nuo kailio. Prisigė́riau pilną burną vandeniopasigerti: Ne, nebe pirmykštis – jis nebeprigerdavo apvirstinai. Nupirksiu degtinės ir tau duosiu lig prigeriant. Prigėręs buvo per aramą kartą (labai). Prigėręs be savo vardo. Kad prigeria, tartumbei drignių priėdęs, o kad pagirioms – nei šaltą vandenį nesumaišąs (girtas jis labai triukšmauja, o pagiriodamas ramių ramiausias).Jei tik grašis kišenėje, tai ir prisigeri, o kaip tik prisigeri, taip ir pakvaišti. Turgaus dieną daug kas prisigerdavo. Jis, visiškai prisigėręs, arklius varė zovada. Iki akių prisigėręs. Prigėrusis tyčiojusis iš vargstančių. Velnių prisigė́rė ir dūkiuoja (girtas keikiasi) paskęsti: Prigė́rė, kad jam prigérti buvo.Ne tas prigeria, kurs nemoka plaukti, bet tas, kurs moka. Kartais ir šaukšte galima prigertinuo lietaus, drėgmės sunykti, supūti: Bulbės čia veik visuomet prigerdavo. Žemi laukai – kone kasmet vasarojus pri̇̀geria. Prigė́rė miežiai – iš dviejų pūrų puspūrę pakūlėprimirkti; prisisiurbti, prisisunkti: Medis vandens prigė́ręs, t. y. įžlugęs. Rakandai prigeria dulkių.O kaip tu suprasi žmonių valdžią, kad tu liokajaus kvapo prigėręs.Žemė neseniai po lietaus drėkos prisigė́rus. Šikšna deguto prisigėrus. Šalčio prisigė́rus kaldra.Prisigėręs puikybės. Merga fanaberijos prisigėrus. Namai tie prisigėrę klastos ir išdavimo. Ir tu buvai jų dvasios prisigėręs. Kartėlio prisigėręs, slinko jis per pelkėtą, mišku apaugusią šalį.Ko puodas prisigėręs, tuo ir šukės atsiduodapritraukti, prikvėpuoti, priuostyti: Kad prigė́riau dulkių. Jei kas daug dūmų ar garo yra prigėręs, tas tuojaus laukan tur eiti.Čiaudi kaip tabokos prisigėręsprilesti: Vasarą bepiga ir paukščiam – prigeria grūdų, uogųsugérti, sùgeria, sugė́rėatsigerti, išgerti: Šilto vandenio sugért davėvisa, iki galo išgerti: Jei suvalgysit visus valgius ir sugersite visus gėrimus, tai tuomet duosiu dukterį. Sugėrė bačką su visais šulais. Apyneli žaliasis, puruoneli gražiasis, tavo raugą sugėrė, mane jauną pragėrė. Pusės nesugėrėm, jau girtūs palikom. Sugė́rė (pragėrė) apie šimtą rublių. Nebuvau pijokas, bet su kaimynais suėjęs po vieną kitą puskvortę sugerdavom. Jei pasiseks, tai sugersim magaryčias. Ir sugérsim po čerkytę, kad uošvytė duot dukrytę. Anuodu, meilę sugėrusiu, paskuo mušis.Nespjauk į vandenį – pats sugersi. Dėdele, veršis putroj nesugers mano vyro (vis tiek ką nors likimas duos).Per šventes, kai žmonių pasimaišo, daug alaus susigeriakiek girtauti: Ne tep jau labai, bet sùgeria ir anas. Sùgeria kiek, bet nepasgeria. Jis labai sùgeria. Šiandien kad sugėrė, tuoj razumą pragėrė. Vienutė (pati viena) sugėriau, ir jau pasigėriau.gerti su kitu sumušant stikliukais: Jaunikis turi susgert su kožnu veseilinyku. Sveika, mamaitė! Mudvi dar susigersime!. Susigėrę, susipažinę, kaimynai kalbėjo toliau. Įsipylė konjako ir susigėrė su kaimynu. Išei (išeik), uošve, iš dvarelio, susigersme mes čėrkelę. Einam, vyrai, susigersim!. Susigerkime, sumuškim stiklais. Susigerkim, kaimyne, kad daugiau nebesipyktumėm. Prašom prašom susgert po stiklelį žalio vynopasigerti: Tavo prisiega susgė́rus, žiūrėk, in kojų nenustovisutarti (vestuves), suderėti, pažadėti: Jis vakar su ja sugė́rė. Girdžiu tavo mergužėlę su kitu sugėrus. Sugerta merga. Teip ir sutarė, sugė́rė manesuvartoti (vaistus): Iš karto visus vaistus sugėrėsusiurbti: Žemė vis dar spėjo sugerti lietų. Smiltys kaip matai sugėrė vandenį. Augalai tegali vystytis sugerdami saulės energiją.Kiek tie mūrai yra sugėrę žmonių prakaito, ašarų, dargi kraujo. Ir begalę tos energijos sugerdavo smulkūs kasdienos darbeliai.Pieva patilžus stovi – vanduo dar nesusigėręs. Lietaus vanduo susigėrė į žemęsulesti: Kur liks uogų, te paukščiai suger̃sužgérti, ùžgeria, užgė́rėgerti, išgerti: Peršilęs šalto vandens užgėrė. Kažin ar yra ko užgért?. Davė užgert drūtinančių skystimų, ir Jonas visai atsigavo. Kai užgė́rė šviežaus alaus, ir vėl blogiau pasidarė.Vaikas užsigėrė žibalo ir savaitę sirgovalgant nuryti skysčio, kad geriau kąsnelis nueitų: Jie valgo duoną su druska, o vandeniu ùžgeria. Kad duona nebūt tep sprangu, užgérk vandeniu.Vandenio užsigérk, kad užspringsi. Skubiai kramtė duoną, užsigerdami šaltu pienupasigerti: Jis buvo jau gerokai užgė́ręs.Užsigė́riau, kad pro prakaitą žemelės nematau. Aš parėjau biskį užsigėręs. O ir negyvai užsigėrusių buvoišgerti svaigiųjų gėrimų kokia proga: Kaip užgė́rė, tai net į padus nuėjo (svei̇̃ka buvo). Tuomet užgersit (aplaistysit) pabaigimą karo ir padarysit amžiną sandarą.sveikinti pradedant gerti, geriant: Pradžią buvo galima užgert. Užùgeriu tau, martele, žalią kluoną, baltą duoną, ilgą pagyvenimą. Piršlys ažùgeria namiškius. Jaunasis užgėrė jaunosios tėvą, motyną ir giminę. Tik įėjau į vidų, tuoj ir užgėrė. Uošvis užsikėlė ir mane užgėrė. Dar aš neinsėdau aukselio krėslelin, mergužėlė lelijėlė vyneliu užgėrė. Ir užgėrė motinėlę, žadėk savo dukterėlę. Užgerk jį, ant jo!. Užgerk ant jos. Užgerk į matušę, savo mylimąją, katra, tave augindama, kraitelį sukrovė. Užgerk mane, mylėk mane. Svečias lenkė (gėrė) neužgeriamas. Sodin mane už stalelio, užgeria vyneliu .Kiba tave kas užgė́rė (užgerdamas slapta ko palinkėjo, užbūrė) sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti: Užgeriu dukterį. Ùžger manę, ùžger manę, jaunąją mergelę. Jauną mano mergužėlę midutim užgėriau. Ažgėriau mergelę, skaisčią raudoną. Alutį gėrė, mane užgė́rė. Padariau alų, gražų geltoną, užgėriau mergelę, baltai raudoną . Jau kada ažgėrė, o veseilės dãbar (dar) nesgirdi. Mes važiuojam ažgert mergosišgerti, suvartoti (vaistus): Liekarstų davė ligoniui užgertie. Lig tiktai užgėrusi ana tų liekarstų, tujaus radosis sveikaįtraukti, įkvėpti: Bobelė užgėrė tabokos.Tos kvapsnies užsigėrus, man rodos, kad mažas aš vaikasužkirsti, uždrožti: Užgė́rė per nugarą. Tam belojant, kaži kas iš būrio kad užgėrė, tai tas nuraudo kaip vėžys. Jin da būt daug šnekėjus, kad jai nebūtum užgė́rus (užkirtusi kalbos) reikalauti, prašyti: Atėjo ir kad užgėrė tiek ir tiek užmokėt
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas