Griebti
Griebti reikšmė
čiupti, stverti, gautiplėšti, vogtitraukti iš kur nors (iš gilumos, iš vandens…)paviršių grieti, imtikertamus javus (rugius, kviečius) nuo pradalgio rinktigreit pagavus, valgyti, gertiimti, siektigauti, laimėti, pelnyti, neštigaivintis, stiprėti, gautisimti (pradėti) ką veikti; sukrusti; stengtis imti naudoti kąsmogtiliesti, kliudyti, siektispausti (imti į nagą)skaudinti, gelti, jaudintisuprasti, mokėtiatrasti, užtiktitamsoje ar skystyje ką užgriebtisuprasti, suvoktiapčiuoptiaplenkti, viršytiatgauti, laimėtiatgaivintiatkeršytipagauti, nutvertipričiupti, įveiktiapgautiįpilti traukiant iš gilumosįsigauti, įsiterptiįsigalėti, sustiprėtiįsigyventi, įsigytiištraukti (iš rankų), nučiuptisemiant išimtiišgautinučiupti, nutvertinuimti pieno paviršių, grietinękertamus javus nuo pradalgio nuimtipavogti, nutvertigauti, laimėtiapgauti, nuskriaustinusidangintipačiupti, nutvertipaglemžti (pavogti)atsigauti, atsigaivintipasigauti, panaudoti kamnamo sugrąžintiperimti, kiaurai pereitipersidirbti, persistengtiįveikti, viršytipasiekti, pačiuptiprisemti, prigrietinutverti, paglemžtigauti; nutvertipaliestipridėtiprispausti, pristvertipagauti, sutiktipasiektinuvokti, pajėgtisučiupti, nutvertisuimti nuo pradalgio javuspaimti, gautiapimti, suimti (apie ligą, miegą, šaltį…)atsigauti, atgytisuvokti, suprastisučiupti, pagauti; paliestiužčiuopti, pajustikiek užvalgyti, užėstiužsiekti, užkabinti; paliestiužgrobti, paglemžtiužduoti, sušertiužtikti, rastipridėtipajusti, suprastiapimti, siekti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: griẽbti
Griebti sinonimai
antsigriebtiapgriebtiatgriebtiįgriebtiišgriebtinugriebtipagriebtipargriebtipergriebtiprigriebtisugriebtiužgriebti
Griebti frazeologizmai
už širdiẽs griẽbti labai jaudinti: [Girdėjo verkiant] taip graudžiai, kad net už širdies griebiaantsigriẽbti, antsi̇̀griebia, antsi̇̀griebė atrasti, užtikti: Tavo raštą antsigriebęs, kas prasijuoktum, t. y. antėjęs tuos žodžiusapgriẽbti, -ia, àpgriebėtamsoje ar skystyje ką užgriebti: Linų kuodelį patamsyje api̇̀griebiau.[Vagis patamsyje] apsi̇̀griebė arklį kertėje.suprasti, suvokti: Kūdikiai šį svarbųjį mokslą gerių geriausiai motynos kalboje apgriebia. Šiuilokas ne vislab tuojaus apgriẽbia.apčiuopti: Tas darbas kol kas nėra davęs apgriebiamų vaisiųaplenkti, viršyti: Jis mane àpgriebė – jis turi tris vaikus, o aš tik vienąatgriẽbti, -ia, àtgriebėatgauti, laimėti: Ana atgriebė savo skepetą, t. y. atgrobė. Atàgriebiau savo patagrapiją (pagrobtą atsiėmiau).Ką vieną dieną apleidai, nė per dvi paskui negali atgriebt.Už rugius visai prastai pelniau, bet už kviečius atsi̇̀griebiau. Už visas dienas atsigriebkim dabar. Anas kitoj vietoj atsigriebėatgaivinti: Geras daktaras, tai da àtgriebė (atgydė). Ištraukę iš vandens, vos jį àtgriebėme. Ėmiau dėt cukraus, tai da àtgriebiau bites. Šitą mergaitę àtgriebėm geru valgiu.Ar jau ji atsigriebė po ligai?. Kad vyšnių būtų, atsigriẽbtų mano širdis. Po darbų ir arkliai atsigriẽbs. Anksčiau buvo suvargęs, dabar atsi̇̀griebė. Įsileisim atsigriẽbt oroatkeršyti: Anyta atgriẽbia marčiaiįgriẽbti, -ia, į̇̃griebėpagauti, nutverti: Ar už pakinklių šuo įgriebė, kad teip surikai?. Javus į kuliamąją mašiną bekišant, jam ranką įgriebė. Į̃griebė vaikas dūmų, tai kostipričiupti, įveikti: Na, palauk, sako, ar aš tave neįgriebsiu!. Priešai taip mus įgriebė. Nepasisekė … tą pilį įgriebti ir išardyti.Pasikėlė gerokai aukštyn dirbamoji žemė, nebeįgriebdavo ją taip skaudžiai šlapumas. Jeigu šaltis labiau įgriebia, tai nušaldytoji vieta nupūslija.Istorija buvo labai įgriebianti (jaudinanti) apgauti: Su sodu juos smarkiai į̇̃griebėmįpilti traukiant iš gilumos: Kai pilsi, tai įgriẽbk tu jam daugiau tirštimų.Buvau truputį įgriẽbusi muštokėn grietinėsįsigauti, įsiterpti: Lengva pelėms įsigriebti į tuos aulius, kurių sienos nuo apačios supuvusios. Į krantą įsigriebusi bukta (įlanka) įsigalėti, sustiprėti: Išsyk skurdo [pasodinti medeliai], bet dabar jau įsi̇̀griebė (pradėjo augti). Silpnai gyvena, da neįsigriẽbęįsigyventi, įsigyti: Jau buvom įsigriẽbę gerą veislę [gyvulių]. Įsigriebė į turtus. Pradėjo įsigriẽbti ir in duoną, ir in mėsąišgriẽbti, -ia, i̇̀šgriebėištraukti (iš rankų), nučiupti: Lapelį jis mikliai išgriebė iš rankos. Kad jumis smertis išgriẽbssemiant išimti: Išgriẽbk mėsą iš puodo. Aš išgriebsiu žiedužėlį iš marelių dugnužio.išgauti: Kad iš senosios niekaip pinigus negaliu išgriẽbti.Norėjom išgriẽbt (sužinoti, išgauti) jo nuomonę. Iš kur tai tamsta išgriebei (sužinojai, patyrei)?nugriẽbti, -ia, nùgriebėnučiupti, nutverti: Atlėkė varna, nugriebė kepurę su pinigais ir nunešė. Nugriebė jai karštom replėm už liežuvio ir – laikyt. Baimė ima, kad vanagas karvelius nenugriebtų.Skutėjas nugriebė (nuskuto) seniui ūsus.Tuojau jis tą kumelę nusi̇̀griebė. Jis kaip nusigriebė malkos pagalį ir išmušė visus.nuimti pieno paviršių, grietinę: Rytykščio melžimo nùgriebiau, tai blynam pataisysma. Nugriebtas pienas nebe toks gardus. Turėjo … putas nuo puodo nugriebt.Anksčiau dvarininkai, kapitalistai, popai nugriebdavo grietinę nuo visuomeninio turtokertamus javus nuo pradalgio nuimti: Kviečius nùgriebiau sirgdamapavogti, nutverti: Ko čia dairais, gal ko nori nugriebti?.Nusigriebdamas nuo savo tėvo pinigų, ėmė gert, laidokaut.gauti, laimėti: Mes ir kelis svarus nùgriebėm. Vieną popietę nugriebęs, jau drožiau pas ją.Už tokią sumą jau galima šio to nusigriebtiapgauti, nuskriausti: Kad jau mažiausias, tai visi ir nugriẽbia. Nemanyk, jis vis nugriẽbia kitusnusidanginti: Nusi̇̀griebė į aną kraštąpagriẽbti, -ia, pàgriebėpačiupti, nutverti: Pagriebusi vaikučius ir atsisveikinusi su giminėmis, ji nuėjo pas ežerą. Juodis su uodega pagriẽbia tą vadžią. Tave pagriẽbs velnias girtą. Ir mane pagriebęs vėjas kaip lapelį neš.Vaikiną pagriebė baimė (vaikinas ėmė bijoti, išsigando). Kai pagriebė karštinė (susirgau karštine), tai tris mėnesius išgulėjau.Kad tave vilkas pagriebtų!. Kad tave giltinė pagriebtų!.Vilkas norėjo avį iš kaiminės pasigriebti. Toj karalaitė už tų šakų pasigriebė ir išsigelbėjo ant kranto. Nesinori kaip ugnies pasigriẽbus išbėgt (atėjus tuoj išeiti) paglemžti (pavogti): Jis pàgriebė nosinę, t. y. nuglemžė, pavogė. Obalį, sūrį pàgriebiau neduodamas.Valstiečiai varu buvo išvaryti iš įgyventų sodybų, o jų žemę pasigriebė dvarininkaiatsigauti, atsigaivinti: Kad ir neilgai kaime vasarojai, bet gerokai pasi̇̀griebeipasigauti, panaudoti kam: Sūnus namie, tai tam, tai tam vis pasigriẽbiam (pasiimam jį prie darbo). Niekur jos nepasigriebsi!. Šits drabužis mano pasigriebiamasį danti̇̀s pagriẽbti išjuokti: Pàgriebė jį į dantispargriẽbti, -ia, par̃griebė namo sugrąžinti: Vos ne vos pargriebėm (parvarėm) aviną – eina į kitų bandas, ir tiekpérgriebti pergriẽbti, -ia, pérgriebėperimti, kiaurai pereiti: Mane greit pérgriebia ir šiluma, ir šaltis. Šaltis ir pro kailinius pergriẽbiapersidirbti, persistengti: Aną dieną girioj pérsigriebiau, tai dabar turiu lovoj gulėtiįveikti, viršyti: Aš ją pérgriebsiu, šitą džiūsną (pasidarysiu riebesnis, daugiau sversiu) prigriẽbti, -ia, pri̇̀griebėpasiekti, pačiupti: Aš benoriu prigriẽbti obalį, t. y. dasiekti.Jau gerai išalkęs, prigriebiau, priėdžiau ir prigėriau. Kad tik biškį [eglė] prigriẽbia kito medžio, ir sūsta tuojprisemti, prigrieti: Nuo viedro pieno pri̇̀griebiau bliūdą smetonosnutverti, paglemžti: Jis kokį daiktą prigriẽbs, tai tiek tematysi.Prisi̇̀griebė svetimo gerogauti; nutverti: Skerdžia, ką tik gali kur prigriebt. Dabar pasistenk prigriebt daugiau darbo iš šalies.Jei prigriebsi kur telefoną, tai patelefonuokpaliesti: Šaltis prigriebė agurkus. Žaltys steigias įlįsti žiemą į tokią vietą, kur neprigriebs jo šaltis. Jis tur šalčio pri̇̀griebtas kojas. Jūs bulvės jau turbūt prigriebtos (pašalusios), kad salstelia?. Rankoves atsiraitojau, saulė pri̇̀griebė rankas ir nudeginopridėti: Prigriẽbsim kiek laiko ir aparsim. Reiks prigriẽbt (užtraukti) nakties (lig vakaro nespėsim baigti) prispausti, pristverti: Gerai jį toj liga pri̇̀griebė – net nuseko. Tik daug šnekėk ant manęs, dar aš tave galiu prigriẽbti, išsivedęs rugių kirsti. Jį prigriebė striukas reikalas. Kad prigriẽbsiu, tai atsiminsi, kad gimęs!.Jis su rugiais labai prisi̇̀griebė (privargo, prisidirbo) pagauti, sutikti: Kad tik sykį jį prigriebčiau (sueičiau, susitikčiau), viskas būtų aiškupasiekti: Man smagiau anuo keliu eit, greit pakalnę prigriebsi.Gerai būtų prisigriebus krantonuvokti, pajėgti: Ji labai prigriẽbia siūti.sugriẽbti, -ia, sùgriebėsučiupti, nutverti: Palikau mėsą ant suolo, jau gal šuva sùgriebė. Motina sūnų sugriebė į glėbį. Šieno nespėjom sugriẽbt (suvežti) – lietus pačiupo. Sugriebėme visą gaują vagių. Idant jį sugriebtų̃. Riebi, nieko nesugriebi (sako čiupinėdami, ar riebi karvė). Kai po virtuvę maišaisi, tai vis šį tą geriau sugriebi̇̀ (gauni geriau pavalgyti).Staiga iš karto keletas balsų sugriebia dainą (pradeda dainuoti).Motina susigriebė už krūtinės, sudejavo ir virto aukštielninka. Susigriebę rogutes, leidžiasi nuo kalno. Susigriebiau [virsdamas] už laiptų turėklo. Susigriebiau, metęs juoką, šermukšninį didį kuoką. Tuojaus susigriebė (susikibo) – ir nieko viens antram negali padaryti. Pasilipus susigriebė tiesos paukštį .suimti nuo pradalgio javus: Nespėja mergaitė sugriẽbt rugių. Vos sùgriebiau kelis pėduspaimti, gauti: Kad ir su tais pinigais – sùgriebei kokį rublį, ir vėl nėra. Až linus gerai sùgriebė rublio. Tartum viedrą išgertų vandenio, kad būtų kur sugriebti. Nieko nesugriebęs nupirkti.Susigriebti kūdikį. Nesusigriebėm su grašiais (nesurinkom). Nežinau, kaip su lentomis susigriebsiu (gausiu). Susigriebęs šios patogios valandėlės, duodu tamstai gerą žodį.Ažu šitokius darbus anas da susgriẽbs nuo tėvo (gaus barti). Jau matau, kad tu šiandiej susigriebsi̇̀ diržų (tave lups, muš). Kad ne didelį, tai nors mažą susigriebėapimti, suimti (apie ligą, miegą, šaltį…): Sugriebė mane miegas. Gumbas sugriebia. Prisiartino ruduo, šaltis jau sugriebia.Gal ir susigriebs šaltiatsigauti, atgyti: Kad palytų, vasarojus da susigriebtų̃suvokti, suprasti: Jis labai sugriẽbia (nusimãno) ant rašto. Akys turi pirma sugriebt smulkiausias sudėtines daleles. Kai sùgriebė jį bemeluojant, tai gavo.Mažumą pasrėbęs, susigriebė, kad neskanu. Iš karto vienaip kalbėjo, paskum susi̇̀griebė ir kitaip pradėjo šnekėt. Susi̇̀griebė pusiau žodžio (susiorientavo negerai sakąs) ir nutilo. Naujokienė papešė dėdienę, kuri susigriebusi nutilo. Susigriebia Laurukas užmiršęs draugąužgriẽbti, -ia (ùžgriebia), ùžgriebėsučiupti, pagauti; paliesti: Kokios čia avižos, kad dalgė neužgriẽbia!.Aš čia užgriebiau (rašydamas paliečiau) paviršiumi vieną tik dalyką.Nekaustytos kumelukės, negali užsigriẽbti (susilaikyti) – eina, šliūkščioja. Vaikas spėjo už karklyno užsigriebt, o kad ne – būt vanduo nunešęsužčiuopti, pajusti: Captelėjęs sau už kišenės, užgriebiau skrabelę degtukų. Arklys riebus, šonkaulio niekur neužgriebsi.Gerai nuobliavotos lentos, nė kokio šiurkštumo neužsigriebiakiek užvalgyti, užėsti: Raugalo užgriebė ir nevalgo bulbių. Karvė užgriebė dobilų ir dabar serga.Arklys buvo niekad neėdęs rugių, o dabar gerai užsigriebė ir nudvėsėužsiekti, užkabinti; paliesti: Petras užgriebė vaikiną pečiu ir apvertė.Plaukai, kad karšto vandens užgriebia, nusmunka. Žiemių vėjas, tai pakalnėj užgriebia. Pomidorus reikia rinkti, gali užgriebti šalnos.Jau šiek tiek užsigriebiau už gyvenimo (pradėjau geriau gyventi) užgrobti, paglemžti: Jis mano turtus užgriebė. Už skolą ans užgriebs tavo drabužius, t. y. nušakalysužduoti, sušerti: Užgriebtų anam per vėplasužtikti, rasti: Jį retai kada namie užgriebi. Visa lygu, kur mus naktis užgriebs. Matai, kiek tu čia ùžgriebei kiaušinių (radai gūžtą su daug kiaušinių). Einu, ar neužgriebsiu kur maisto pačiai ir vaikams.pridėti: Daugelis grandžių dirbo, užgriebdamos naktiespajusti, suprasti: Jau ji ir ùžgriebė, kad turiu pinigųapimti, siekti: Kasdien išartas plotas vis plėtėsi ir plėtėsi, užgriebdamas atšlaites
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas