Kailis
Kailis reikšmė
plaukuota gyvulio odaavikailiskailiniai
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: káilis
Kailis frazeologizmai
ant sàvo káilio savo atsakomybei: Prisiimu visa ant savo kailioį káilį dúoti mušti: Į káilį reikia dúoti tokiam žmogui.Dúos į káilį saulė [vidudienį], kepins nugarąišdỹkęs káilis išdykėlis, padauža: Ot išdykęs kailis tas mūsų vaikas!iš káilio išei̇̃ti proto netekti, išprotėti: Ar iš kailio išejai, kad vinį į stalą kali!iš káilio nértis labai stengtis: Skubina, net iš káilio nẽriasikáilyje bū́ti patekti į kieno padėtį: Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs.káilį derė́ti mušti: Aš derù káilį, t. y. mušu, dyžu su rykštėmiskáilis drẽba bijo: Vieną kerpant, antram kailis drebakáilį įdúoti į dárbą gauti mušti: Kad neklausei, par tą ir káilį į dárbą įdavei.káilį iškar̃šti primušti: Kai iškaršiu jums kailius, tai liausitės sapnus apsakinėjusioskáilį pakasýti sulyti: Ir ateina debesys, visiems kailį pakasyskáilis krãtosi bijo: Man kailis kratosi, bijaukáilį atnė́ręs labai panašus (į ką): Jos vaikas į tave ir kailį atnėręskáilį išnèšti ištrūkti: Džiaugėsi peliutė, pati savo kailį beišnešusikáilyje netil̃pti būti storam: Kad jau priėdę avys – kailyj nebetelpa!káilį taisýti mušti: Pradės vėl jai káilį taisýt.nečỹsto (nedõro) káilio piktas: Jis labai nečỹsto káilio. Tas šuva labai nedõro káiliopàts káilis labai panašus į ką: Tas tavo vaikas pats tėvo kailis: taip pat lūpas sustatęs, taip pat susiraukęssavo káilį įki̇̀šti žūti: Bet per tai ir pati savo kailį įkišo.savamè káilyje neri̇̀mti (nesitvérti) šėlti, išdykauti: Kodėl gi šiandien vaikai taip neri̇̀msta savam̃ káily?. Savam kaily nesitveriančius lupa
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas