Kalti
Kalti reikšmė
kūju mušti, mušant varyti, smeigtimušti, plakti, tvotitaukšėti, kalenti, klekenti; tiksėtinuolat sakyti, įkalbinėti; įmokytidėtis į galvą, (ppr. mechaniškai) mokytiskirsti, kapotikapojant gamintiaštrinti, plakti (girnas)lįsti, dygti; veržtis, sprogtiluptis, skilti, riedėti, ristis (paukščiukams iš kiaušinių)metalą kūju plaktiiš metalo ką darytikurti, organizuotiuždirbti (pinigus)taupyti, dėti, krautiplakti, tinti (dalgį), aštrintiapdaužyti; apmuštikalimu ką kuo aptraukti, apmuštiaptvertikalviu būnant aptarnautiapkaustytisurakinti, atimti laisvę, pasodinti į kalėjimąpamėgti, pamilti, prie ko prisirištiatmuštiatšipinti kalantatidirbti, atsimokėtiįmušti, įvaryti kalantįdėti į atmintį, įsakmiai įsakytiįdirbti, uždirbtisurakinti, į pančius įdėtiišmušti, išvaryti kalantmechaniškai išmoktiiškirsti, iškapotiišplakti (girnas)išdygtiiššauti, iškištiišriedėti, išsiristipadaryti kalantatpalaiduotiišaštrinti, išplakti (dalgį)numušti, nudaužti; nuvarytipadaryti kalantsukurtiįkurti, suorganizuotipasiekti, laimėtikalant pastatytikalant (apie kalvį)nusigyventinusigertipamuštiiš apačios prikaltipadirbėti kalvėjepakaustytipaaštrintipamėgtiparbaigti, nuvaryti, nukamuotipareiti, parplūktikiaurai pervaryti, permuštiperkelti prie kuolo pririštą gyvulį į kitą vietąperkalbėtiiš naujo nukalti (kalvėje)iš naujo pagamintiperdirbti žodįpramušti, pradaužtiprakirsti, prakapotiišdygtipraskilti; išriedėti (iš kiaušinio, ikrų)kurį laiką dirbti kalvio darbąpragertiprimušti, prisegti kuodaug sukalti kopririšti, pritvirtinti prie kuoloprikalbėti, prisakytipridirbti (iš metalo)uždirbtisudaužtisumušti, suvaryti mušantkalimu ką padarytiprivarginti, priplūktisuvaikščiotisusakyti, primintikalimu ką kam sunaudotiuždirbti, sutaupytisukaustytisudygtisumuštisuduoti, smogtisusidurtiužduoti, uždaužtikalimu uždaryti, užtaisyti, užvarytimechaniškai mokantis, nusikamuotiuždirbti, kalvio darbą dirbant; su vargu uždirbtiuždarytiką į ką lošti, šlieti, remtiatšlieti, atremtiprišlieti, priremtiŽiūrėti žodį "kalėti"Žiūrėti žodį "nukalėti"
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: kálti
Kalti sinonimai
apkaltiatkaltiįkaltiiškaltinukaltipakaltiparkaltiperkaltiprakaltiprikaltisukaltiužkaltikaltinaiatkaltiprikaltikolėnukalti
Kalti frazeologizmai
káltas numáltas panašus: Sūnus į tėvą káltas numáltas1 apkálti, àpkala, àpkalė (apkãlo) apdaužyti; apmušti: Apkalu, apmušu. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj. Apkala vaikas berną, ir tiekkalimu ką kuo aptraukti, apmušti: Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas. Tamsus namelis lentoms apkaltas.Apsikalk (apsimušk) klojimą lentomaptverti: Paprašyčia savo mielo broliukėlio, kad apkaltų man darželio žoles balesėliaiskalviu būnant aptarnauti: Paparčiai kalvės neturėjo: Auškis ateidamas liuob apkals papartiškiusapkaustyti: Apkalu lankais. Apkalu geležim. Apkaltas rykas geležimis. Apkalė ratus. Danties paviršius lyg plienu apkaltas.Molis apkãlo sėjimus. Atsiranda žemė balta, žemė šalčio jau apkalta.Tamsos ir prietarų grandinėmis buvo apkalusi buržuazija kaimo darbo žmones .Mėsos kalnas geležim apkaltas (žiedas).Nusivilk tą žiponą – ir būna apsikalęs (apsivilkęs)!surakinti, atimti laisvę, pasodinti į kalėjimą: Jis parėjęs tuoj tėvą apkalė į kalėjimą. Lenciūgais apkalu. Apkaltas esmi. Laikau apkaltą. Anie àpkalė vagį, t. y. į kalinį (kalėjimą) įdėjo. Moteros dar ginčijo, bet įrodymų buvo užtektinai, dėl to jas tuojau apkalė (suėmė). Vyresnybė suėmė žmogžudį, apkalo ir nuvežė į turmą. Nutveria patį kunigaikštį ir su jo tarnais apkala. Būdamas jau apkaltas saituose. Karalius papykęs Joną apkalė. Apkaltuosius išvedęs.pamėgti, pamilti, prie ko prisirišti: Apsikalo vieną vaiką, a kitų avis nemato. Žąsinas mylėjo apsikalęs tik vieną žąsį, o kitų ne. Ans apsikalęs šią mergąši̇̀rdį apkálti patraukti, pavilioti: Kartą apkalusi vaikio širdį, vedžiojo paskui jį už nosies1 atkálti, àtkala, àtkalė (atkãlo) atmušti: Atkálk duris, langenyčias!. Atkėlė vartus, atkalė kuolus, priėmė nakvynėlėn. Tai vaikas plaktuku atkalė [durų skląstį].Tokiam kavalieriui verta dar snukį atkálti (sumušti). Retai atkaldamas (aiškiai tardamas) žodžius, paklausė Survila. Jau atkálta atkálta mamutė (duktė labai panaši į motiną) atšipinti kalant: Kaltą atkaliau. Lapė nubėgo užukalnėn, atkalo atkalo kirvynus in akmenį ir atanešė atraitotais ašmenimis.Argi jau ir šitas kirvis atsikãlęs?atidirbti, atsimokėti: Išsyk turėjau skolos, bet dabar jau atsi̇̀kaliau1 įkálti, į̇̃kala, į̇̃kalė (įkãlo) įmušti, įvaryti kalant: Tą vinį įkálk į sieną. Įkalu, įmušu. Sienoj inkálta lentukė. Raudonas semaforas lyg milžino akis įkaltas tamsoje. Įkalu vinį. Įkalti kuolelius. Tada rikes tolyn įkala. 1Stovi kaip įkaltas. Pri žemės kaip įkalti buvom. Aš tuos akinius užsidėjau, rodos, kad kitas akis į̇̃kaliau.Įsikálk sienon vinį, tai turėsi kur rūbus pasikabinti. Įsikaliau kalne kuolaitį. Dantys yra įsikalę į žandikaulių duobutes.Mietu nesusijuosi, virve neįsikálsiįdėti į atmintį, įsakmiai įsakyti: Įkalti į galvą. Kvailam vis tiek į galvą proto neįkalsi. Mokyklose mokslą vaikams kalte įkala. Kiek jam įkalė, tiek žino.Į galvą įsikalė mintis, kad jis jau miršta. Kad geriau įsikalčiau kiekvieną žodį, skaitau garsiai. Kai kokį vinį insikaliau galvon, tai ir nepamirštu. Viena (pasaka) giliai pomėtyj mano įsikalė.įdirbti, uždirbti: Juk jau daug pas jį yra įkalta, bet neturim iš ko atiduot, ir tieksurakinti, į pančius įdėti: Į geližius įkalei.į gálvą (kãktą) įsikálti gerai įsidėmėti: Inskãlo galvõn durną mislį. Tai ir įsikalkit kakton: ne tas stipras, kas smogia, bet kas atlaiko1 iškálti, i̇̀škala, i̇̀škalė (iškãlo) išmušti, išvaryti kalant: Išmušu, iškalu vinį. Iškálk virbalus iš balžienų ekėčiųmechaniškai išmokti: Rytdienai šitų pamokų iškalt negalėsiu. Jis labai negabus: kiekvieną lekciją turi iškaltiiškirsti, iškapoti: Ižrėžiu, ižpjaustau, ižkalu ant akmenio. Ižkaltas akmuo. Iškalk tu čia skylę. Ant to akmenio šiokį iškalo parašą. Kelias sekundes pastovėjo kaip iš akmens iškaltas. Akmenyje iškáltame.Genio medy skylė išsikalta.Kalte išsikals (susiformuos) jo karakterasišplakti (girnas): Kaip čia iškálti girnas?!. Girnos iškaltos, nėr vandens, nėr malinioišdygti: Kaip uždiržt žemė, bulbės stovi pasvadintos, kol beišsikala. Nuo išsikalusios žolės kvapo apsisuko galvaiššauti, iškišti: Daboja, net akis iškalęs (išpūtęs, išsproginęs).Grėtė pakelia akis ir pamato siaurą, su išsikalusiais skruostikauliais Martyno veidą. Žandai išsikalę to žmogausišriedėti, išsiristi: Išsikalus žvirblaičiams, vėl ateis sunkus tėvams darbas – vėl reikės ieškoti vikšrų vaikams penėti. Išsikalo vištelis, išsiskėlė. Viščiukas išsikala ir išsirita iš kiaušiniopadaryti kalant: Jis iškalė gražią porą kilpų ir žąslusatpalaiduoti: Iš geležinių pančių iškalaišaštrinti, išplakti (dalgį): Iškálti dalgį. Iškalė dalgę su balankom. Iškálk man dalgį. Neiškalęs dalgelio, nepapjausi žolelės.Tai gerai bus [plaktukas] nor namie tėvui dalgį išsikált.1 nukálti, nùkala, nùkalė (nukãlo) numušti, nudaužti; nuvaryti: Nekišk rankų po plaktuku, bo nagus nukálsiu. Nukãlo, ir ką tu padarysi. Tai jau tavo nagai nerimsta, nukálsiu, tai nurims.Lankai buvo nukalti̇̀ nuo girnų.Kaldamas vinį, nusi̇̀kalė pirštuspadaryti kalant: Kalviai lazdą nukãlo dvylikos birkuvų . Aš vinį nukálčio naują, tave bekaldamà, bemokydama. Paėmė nukãlo geležinį verpstę. Kalvis nùkala naujus noragus. Gasparas kai nukaldavo [žiedą], tai nepažinsi, kad nepirktas. Tėvas nukals vario tiltelį. Rūpinuos, kad būtų nukaltas žiedelis. Jisai davė tokį lenciūgą nukált. Turiu brolį kalviuką, nukals vario tiltuką. Iš sidabro piningų nukalti.Iš pakavos priekalą nukalo (pasigyrė).Reiktų da kitas kirvis nuskálti. Aš nusikalsiu vario dalgelį, aš nušienausiu žalią rūtelę. Ans nusikaldavo kirvį. Ir nuskalau padkavėles, ir nulėjau kamanėles.sukurti: Jaunius turėjo … nukalti gramatikos terminus. (J.Jabl). Leninas nukalė naują revoliucijos teoriją, proletariato taktiką revoliucijoje .Tarybų valdžia mums suteikė sąlygas patiems nusikalti sau laimę .įkurti, suorganizuoti: Skirtingi ir įvairiarūšiai yra tie elementai, iš kurių darbininkų klasei tenka nusikalti savo partiją .pasiekti, laimėti: Savo laisvę ir nepriklausomybę didžioji ukrainiečių tauta nukalė ir apgynė ilgus amžius trukusioje kovoje su svetimšaliais engėjais ir pavergėjais . Tarybinės Armijos pergalės prieš fašistinius agresorius buvo nukaltos visos tarybinės liaudieskalant pastatyti: O jie man nukals aukštą klėtelę ant keturių kampelių.Tvartą veršiams staldè nukalti.kalant (apie kalvį) nusigyventi: Buvo kalvis labai biednas, ilgainiuo visai nusikãlonusigerti: Visai nusikãlęs nuėjo namo1 pakálti, pàkala, pàkalė (pakãlo) pamušti: Pakalk šaknį obelies su kaltu: be kalto negal prieiti pri sergančios šaknies.Pakalk biškį tvirčiau pakalėlįiš apačios prikalti: Kad ne šventa diena, tai jau būčiau pakalęs puspadžiuspadirbėti kalvėje: Kalvis dar kurį laiką pakalopakaustyti: Jis turėjo arklį baltą, an visų kojų pakaltąpaaštrinti: Duokit, aš jums kirvelius pakalsiu.pamėgti: Šuo pasikalęs ant mėsos – kito nieko neėda, tik mėsą, tik noria mėsos1 parkálti, par̃kala, par̃kalėparbaigti, nuvaryti, nukamuoti: Arkliai nuo darbų parkálti.Tep parsikãlęs, kad vos pasivelka. Į rudenį tai aš su tais darbais parsi̇̀kaliau, kad jaupareiti, parplūkti: Tai juokas, šitiek kelio parkalėm (dėl to ir kojos sopa) 1 pérkaltikiaurai pervaryti, permušti: Párkalk kiaurai vinį. Cvekiuku párkalsiu. Davė perkalt vinimis.Pamokino jį per padus savo kurpių geležinius negelius persikalti.perkelti prie kuolo pririštą gyvulį į kitą vietą: Pareidama pérkalk ir karves. Eik pérkalsi arklį, bo mož jau bus išėdęs. Pérkalk karvę kiton vieton!perkalbėti: Ji ir šunelį būt perkalus savo prašymu. Nieks jo neperkalsiš naujo nukalti (kalvėje): Plieno kardą jis su meile į arklą spindintį perkals. Nu šis vėl sugrįžęs pas tuos kalvius, vėl liepęs par nauja parkalti.iš naujo pagaminti: Tarybinė Armija daugelį savo ginklų perkalė į traktoriusperdirbti žodį: Jauniaus santara tėra lietuviškai perkaltas lotyn. consonans. (J.Jabl).1 prakálti, pràkala, pràkalėpramušti, pradaužti: Kad galvos neprakaltų. Pràkalė pakaušį.Dangų ir žemę akimis prakalkim.Lašas po lašo ir akmenį prakala. Našlaičių ašaros ir akmenį prakala. Jo galva ant mokslo prakalta (jis labai nori mokytis, labai mokosi).Greitai greitai prasikals vanduo, nuo kalnelių pradės tekėti upeliaiprakirsti, prakapoti:Stuobrys per visą svietą, genys per visą vieką kala, kala ir neprakala (kelias ir arklys) išdygti: Nespėjo žolė prasikálti, jau ir gena. Ar jau Jonukui visi dančiukai prasikalė?. Ūsiukai prasikalė.Pirmas kultūros grūdelis prasikalė. Kalvelių kupros vis labiau prasikala iš po sniego. Iš už debesų prasikalė delčiapraskilti; išriedėti (iš kiaušinio, ikrų): Visi kiaušiniai kartu prasikalė. Jau kiaušiniai prasikalę, greit išeis viščiukai.Kas yr – prasi̇̀kala greit, ale kad išsirist [viščiukai] negali. Šiąnakt dar trijų viščiukų prasikalta. Be vištos galima susilaukti viščiukų prasikalant.Jaunos žuvys iš ikrelių prasikala nevienodu laikukurį laiką dirbti kalvio darbą: Aš visą vieką pràkaliau žagrespragerti: Tėvas visus pinigus prakalė1 prikálti, pri̇̀kala, pri̇̀kalėprimušti, prisegti kuo: Vinimi, negeliu prikalu, primušu. Lentyną prie sienos prikálk. Prikalė raštą prie durių. Gaidelis šeštas, ant girnos prikaltas, kojele mina, saujele pila. Nemiegu, o kap prikãlę lovo[je] laiko (tingisi labai keltis). Prikaltasis prie skūnės vanagas labai didelis. Tartum kokia nematoma jėga prikalė jį prie žemės. Nors prikalk liežuvį, vis tiek pasakys, neiškęs.Partijos vadas buvo prikaltas prie patalo (sunkiai sirgo) daug sukalti ko: Prikalti daug (vinių), prikalinėti.pririšti, pritvirtinti prie kuolo: Pri̇̀kaliau karves in dirvono. Nuejęs pri̇̀kalu karvę – žiūrėk, ir ištraukia kuolelį. Arklius nakčiai ant dobilų prikalameprikalbėti, prisakyti: Prišnekėję, prikalę pamokslų ir patarimų. Ar ne jūs man ausis prikalėte, kaip duok, teip duok karalių?pridirbti (iš metalo): Jau prikalta daugel plieno, ateis dėl jų (ponų) tokia diena!uždirbti: Prikalė pinigų.Ji turi pinigų prisikalusisudaužti: Na, prikalkime stikliukus!1 sukálti, sùkala, sùkalėsumušti, suvaryti mušant: Sukalu, sumušu. Prikirto miške pagalių ir sukalė juos į žemę.Šitan medin labai lengvai vinys susikalskalimu ką padaryti: Plaustas iš ramstų sukáltas. Sukalė trūną tep, kap lovį. Maž sukalsi (padirbsi) kokį kuparėlį ant greitosios. Reikia dar man akėčios sukalt. Mislijom lentų paims, mažu kokią daržinikę sukals.Tai buvo tvirtai sukalta šeima (visi tėvo klausė).Vienas kitas susikalė pastogę gyvuliuiprivarginti, priplūkti: Ėjau plentu ir kojas sukaliausuvaikščioti: Be reikalo tokį kelią sùkaliau. Tiek daug sukaliau, o nieko nelaimėjau. Jau tris kartus sùkaliau į vakarėlįsusakyti, priminti: Motina sukalė viską, kas reikalinga, sūnui į galvąkalimu ką kam sunaudoti: Jie kalavijus savo į noragus sukals.Vienų vinių kiek pãduos susikala!uždirbti, sutaupyti: Kiek ta rankelė yra prisidirbusi, kiek skatiko sukalusi. Žmogus dirba, netingi, tai ir sùkala kokį šimtiką. Per didelį spaudimąsi jis sukaldavo kiek pinigų.Jis susikalęs pinigųsukaustyti: Sukals kojas klevo vageliaissudygti: Ar matai, kaip gražiai susikals kviečiai!sumušti: Jį sukalė, sukaustė čebataissuduoti, smogti: Sùkalė samčiu par pakaušįsusidurti: Šoko per langą ir kojas susikalė.1 užkálti, ùžkala, ùžkalė (užkãlo) užduoti, uždaužti: Gerai kad kas užkáltų tokiam – daugiau nesivalkiotų. Nekišk pirštų, ba, kai užkálsiu per nagus, eisi kaukdamas. Man smarkiai užkãlo par nosį. Aš noriu par tą pypką užkálti. Kad užkaláu, ėjo kiaulė brungzdama (kiaulę žaidžiant).Susimušė vaikėzai ir, matyt, viens kitam gerokai užsi̇̀kalė.Ant kaktos užsikaliau didžiulį guzą.Kad tu šitaip ant mane pasakei, tai dabar užsikalkie (nekalbėk) kalimu uždaryti, užtaisyti, užvaryti: Jau stipriai užkaliau bačką. Užkėlė vartus, užkalė kuolus, užleido lenciūgužėlius. Vinimis palenktomis užkalu. Prisiminė, kad rėmai užkalti. Užkalk užkalą, tai kirvis nebkrismechaniškai mokantis, nusikamuoti: Tu kali kali ir užsikali: kai pabaigsi gimnaziją, nė savo vardo nebežinosiuždirbti, kalvio darbą dirbant; su vargu uždirbti: Ans grašį užkala, t. y. uždirba kalimu. Nebijok, jis kūjeliu nemaža pinigo ùžkala. Kiek kali, tiek ir užkali žmogus.Jis kaukši nuolat po kalvę ir, matyt, užsi̇̀kala pinigo. Aš bematant šimtą rublių užsi̇̀kaliauuždaryti: Būk ir būk namie lyg užkaltas. Kaip užkalė namie, tai niekur nei neišleidžia į svietą
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas