Karšti
Karšti reikšmė
karštuvais kedenti, šukuoti vilnas prieš verpiantšukuotikapoti, braukti karštuvais nurautų linų galvelesmušti, perti, luptigreitai, smarkiai bėgti, važiuotigodžiai valgytismarkiai lytismarkiai pūstipulti, geltipavirš sukarštiaplenkti karšiantapmušti, apkultiišperti, apkulti, apmuštigreitai atkakti, atvyktiprikarštiprilupti, pripliektiiškedenti, iššukuoti vilnas karštuvais, paruošti vilnas verptinušukuoti, nubraukti linų galvelesišperti, išpliektiišauklėti, išlavintigreitai išvalgytisukaršti, nubaigti karštinubraukti, nušukuoti linus (jų galveles)nuperti, nupliektigreitai nuvažiuoti, nueitipalytikiek pakedenti karštuvais vilnaspapliekti, pamuštismagiai pavalgytigreitai pareiti, parvažiuoti, pardrožtidar kartą iškarštipermušti, perdaužtikiek iškarštipraskelti, pramuštiprikedenti, prišukuoti karštuvaisprilupti, primuštidaug privalgyti, prikirstisukedenti karštuvaissuduoti, supliektigreitai sukeliautigodžiai, greitai suvalgytismagiai palytiužduoti, užkirstismagiai užvalgytismagiai užlytikaistipašilti, pakaistiužkaisti, užšiltibaigti amžių, gyventi senatvės dienas; būti karšinamamsenti; silpti, nebeturėti jėgų dėl senatvėsmirtinokti, bręstistigti, trūkti, neturėtiapsentiįvargtipasenti, nubaigti amžiųnusilpnintiišnoktimirti dėl senatvėsnusentinubaigti amžiųnusilptinuvarginti, nuvarytinunokti, subręstinumirtipagyventi karštantnusilptisubręstipersentinusilptipernoktinusilptiprivargtiprinoktipritrūktisulysti, suvargti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: kar̃šti
Karšti sinonimai
apkarštiatkarštiįkarštiiškarštinukarštipakarštiparkarštiperkarštiprakarštiprikarštisukarštiužkarštipakarštiužkarštiapkarštiįkarštiiškarštinukarštipakarštiperkarštiprikarštisukaršti
Karšti frazeologizmai
[į] káilį kar̃šti mušti baudžiant: Oi kar̃šiu káilin, jei nepasitaisysi. [Dvarų] ekonomai karšdavo kailį su vytimis ir botagais. Reiks tau kailį karšti. Karštas kailis klusnesnis1 apkar̃šti, -ia, àpkaršėpavirš sukaršti: Tai àpkaršėt àpkaršėt – ir gatavaaplenkti karšiant: Jūs mūsų neapkar̃šiteapmušti, apkulti: Kad apkaršiù, tai net staugsi. Apkar̃šk gerai, tai žinos kitą kartą neklausyti!1 atkar̃šti, -ia, àtkaršė (-o) išperti, apkulti, apmušti: Àtkaršiau jį, tai, regi, kap klauso. Atkaršiau atkaršiau, tai dar tyli, neverkia. Kad mušė, tai mušė – atkaršė ir šonus. Tėvas jį dar mažiuką atkar̃šdavo. Kai atkar̃šiu gerai, tai žinosi, kaip burblent prieš tėvą. Tavo ščėstis – likai neatàkarštasgreitai atkakti, atvykti: Pėsčias atkaršo tiesiai. Kada norėsi pasilsėt – ir atkaršk1 įkar̃šti, -ia, į̇̃karšėprikaršti: Į̃karšiau aš vilnų šmotąprilupti, pripliekti: Kai į̇̃karšė, tai tuoj prisipažino. Aš jam įkar̃šiu už tą darbą. Įkar̃škit jam penkias uodegon. Inkar̃šk tu jam gerai, tai bus geras vaikasį káilį (į klỹną) įkar̃šti sumušti baudžiant: Aš jam gerai įkaršiau į kailį. Įkar̃šk gerai jam į klỹną, kad atsimintų1 iškar̃šti, -ia, i̇̀škaršėiškedenti, iššukuoti vilnas karštuvais, paruošti vilnas verpti: Tokios suveltos vilnos, kaipgi ir iškar̃šti. Jau kūma i̇̀škaršei vilnas, tai dabar man padėk.Išsikar̃šę vilnas, tuoj eisime namonušukuoti, nubraukti linų galveles: Iškarštus linus į lauką jau nugabenaišperti, išpliekti: Iškaršiu nugarąišauklėti, išlavinti: Nebijok, jį tenai iškarš geraigreitai išvalgyti: Dvi lėkštes sriubos iškaršėkáilį (kalniẽrį) iškar̃šti sumušti baudžiant: Kai i̇̀škaršiau gerai kalniẽrį, vaikas kai šventas pasidarė. Tai iškaršė kailį: kol bus gyvas, atsimins. Iškárš kas nors tau gerai káilį už tokį darbą. Kai iškaršiu jums kailius, tai liausitės sapnus apsakinėjusios!. Iškarštum kailį vaikui – klausytų, ir dar kaip!. Neišmanėlis! Iškarštų smagiai kailį saviškei, ir gana!.káilį išsikar̃šti tarp savęs pasimušti: Išsikar̃šę vienas antram káilį nurimo1 nukar̃šti, -ia, nùkaršė (-o) sukaršti, nubaigti karšti: Nùkaršė visas vilnasnubraukti, nušukuoti linus (jų galveles): Visus linus bematant nukaršė. Ir nukaršiau žalią liną. Jau linai nukaršti̇̀, reiks mirkyti. Nukarštos linų galvutės labai greitai sukaistanuperti, nupliekti: Nùkaršė, kad to vertas buvo. Nùkaršiau botagu arkliagonius, dabar jau arklių nebeleis avižõsgreitai nuvažiuoti, nueiti: Nùkaršiau miestan laiško pasiimti. Per valandą ir nukaršiu – šitiek čia kelio. Vežiko neradome: nukaršė su kuo kitu. Tep užpykau ant vaiko, kažkur nukaršo (išbėgo, dingo) palyti: Smarkiai nukaršė lietuskáilį nukar̃šti sumušti baudžiant: Kai nukaršiu kailį, tai žinosi!1 pakar̃šti, -ia, pàkaršėkiek pakedenti karštuvais vilnas: Tu už mane pakar̃šk, aš eisiu daugiau vilnų atsineštipapliekti, pamušti: Pakaršiau jai nugarą, tai dabar kaip šilkinė. Paskui pačiai truputį pakaršė nugarą, ir gyvena sau toliau laimingai. Susitarė visa ūlyčia tą vagį pakar̃štsmagiai pavalgyti: Parėjęs radau bulvienės, tai kad pakaršiau1 parkar̃šti, -ia, par̃karšė greitai pareiti, parvažiuoti, pardrožti: Kai sesuo sužinos, kad tu sergi, pėsčia parkarš iš Kėdainių1 pérkarštidar kartą iškaršti: Vežk vilnas pérkaršti, o tai beveik tokios, kaip ir buvopermušti, perdaužti: Sakiau, kad tose nibrėse kam nors galvą párkarš1 prakar̃šti, -ia, pràkaršėkiek iškaršti: Prakar̃šk vilnų kojinėm.praskelti, pramušti: Anam vaikai su akminu galvą pràkaršė1 prikar̃šti, -ia, pri̇̀karšė (-o) prikedenti, prišukuoti karštuvais: Mūsų daug prikaršė vilnų.Prisikaršė vilnų visai žiemai verptiprilupti, primušti: Prikar̃šo piemenį, kad tas inleido galvijus vasarojun. Pri̇̀karšė, kai neklausė tėvo. Teip anys prikaršo šaučių, kad anas vargiai išėjo iš gryčios.daug privalgyti, prikirsti: Mes prie bliūdo nepuikūs – jau prikaršėm. Su lašiniais kopūstų gerai prikar̃šk, tai būsi vyras1 sukar̃šti, -ia, sùkaršėsukedenti karštuvais: Aš sùkaršiau vilnas. Vakar pūdą vilnų sukaršiau. Ar jau sukaršėt savo vilnas?. Teip gražiai vilnos sukarštos, net gera verpti.Vilnų susikaršiau keturiolika svarų. Šiandie buvom mieste susikaršt vilnų. Turiu suskaršus vilnos, tik reikia praver̃ptsuduoti, supliekti: Ka sùkaršė per alkūnę, tai ranka nutirpo. Reikia ir sukar̃št gerai – neklausogreitai sukeliauti: Greitai sukaršei tiek keliogodžiai, greitai suvalgyti: Tik palik ant stalo lašinius – ir sukaršiasmagiai palyti: Gerai sùkaršė lytus. Apie mus sùkaršė gerokai lytusį skū̃rą sukar̃šti sumušti: Tam kalviuo vyrai gerokai sùkaršė į skū̃rą1 užkar̃šti, -ia, ùžkaršėužduoti, užkirsti: Smagiai užkaršk. Užkaršiau per nugarą jamui. Jam tėvas ùžkaršė per kelnes. Iš kur tas guzas: ar kas ùžkaršė?. Užkar̃šk gerai per nagus, ir paleis. Nors sykį milč, bo kai užkar̃šiu!. Pasakoji nepasakoji, bet kai užkarši, tai tada klauso. Bene ùžkaršė per sprandą?smagiai užvalgyti: Dar užkar̃š karštos košės vyraismagiai užlyti: Gal dabar ir gerai lietus užkar̃š
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas