Karti
Karti reikšmė
kabinti, džiautiatimti gyvybę, užneriant ant kaklo ar kojų virvę ir pakabinantlipti, rioglintis, kabintiskibti, segtis prie kokabintis, kliūtiįkyriai lįsti, norint pasiekti kokių nors tikslųvykti, eiti, lįsti, brautis, veržtiskeliauti ten ir atgal, pakartotinai eiti, važiuotivilktis, rengtisdūkti, siausti; vargtitekėti, eiti už vyrodėti, krauti(piktą žodį) pasakyti, įterptiišlikti, augtiprimestiužlipti, užsirioglintiateiti, atsivilktivestiapkabinti, apdžiautiapvilkti, aprengtiapsivaisintiapvesdintivestiapdėti, apkrautinuleisti žemyn, atvėptiatšokti, atsiknotiateiti, atsivilktiatsikratyti kuoatmušti, atitrenktiužsigeistiįkabinti; įdėtiįlipti, įsirioglintinemaloniai pasakyti, įterptiįkirsti, įpilti į kailįiškabinti; išdžiautiišžudyti kariantišlipti, išsirioglintiiškišti, išleisti žemynišvykti, išsivilktiištekėtinukabintivisą apkarti, apkabinėtipakartinulipti, nusirioglintinulenkti, nuleisti žemynnudėti, nukištinueiti, nusivilktinusikratytiištekėtipasibaigtiužjaustipasakyti, nušnekėtipakabinti; padžiautiužlipti, užsirioglintipakabinti užnėrus virvę ant kaklo, kad žūtų, nužudyti korimunuleisti žemynpadėtipririštiužsigeisti, norėtiišaugtitikėtis, kad kas nors viską padaryspareiti, parsivilktiperkabinti, persvertiperalkti, išbadėti, labai suliesėtipralipti, prasirioglintiprikabinti; pridžiautiprilaikyti (?)daugelį pakarti kartuvėsepridėti, prikrautiprilipti, prisirioglintiprisikabinti, prikibti, prisisegtiįkyriai prilįsti, norint pasiekti kokių nors tikslųpriliptiprivargtisukabinti; sudžiautisudėti, sukrautivisus sukabinti pakariantsulipti, susirioglintisueiti, susivilktisusidėti, susidraugautinuvažiuoti, nueiti, nubėgtinukeliauti ten ir atgal, suvažinėtiužkabinti; uždžiautikabinant uždengtiužlipti, užsirioglintiprikibti, prisikabintismarkiai persekiotiįkyriai lendant pasiekti kokių nors tikslųuždėti; užkabintiprimestiužvilkti (drabužį)ištekėtiužduoti, sušertiužsilikti; išlikti, užaugtiužsukti, užeitiužsigeistibadą kęsti, alkti, būti liesam, įdubusiu pilvuišdžiūti, sulystisumenkti, išdžiūtiperalkti, perkristilinkti žemyn, svirtiapkibti, apaugtiatsiloštiatvipti, atsiknotinukabti, nusvirtipakabti, pakibtiužkibti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: kárti
Karti sinonimai
antkartiapkartiatkartiįkartiiškartinukartipakartiparsikartiperkartiprasikartiprikartisukartiužkartiperkariaperkorėiškartinukartiperkartiprikartiapkartiatkartinukartipakartiužkarti
Karti frazeologizmai
kártis ant kãklo įkyriai lįsti, meilintis: Ko čia karies ant kaklo?šùnį kárk ant káklo apie labai nemėgstamą dalyką: Ma[n] ganyt – tai velei šunį kark ant kaklo (labai nesinori ganyti) šuni̇̀s kar̃ti versti kaltę, šmeižti: Visi ant jo šunis karia1 antkárti, añtkaria, antkórėprimesti: Vaistų aš tau neañtkaru parnešti. Antkárk kitam tą vaiką nešti, ne munužlipti, užsirioglinti: Nukrovė tokį aukštą vežimą, kad nėkaip antsikárti negal. Aš buvau ant kalno antsikórusiateiti, atsivilkti.vesti: Kam reikėjo antsikárti tokią bjaurią pačiąant sprándo ansikárti buvimu apsunkinti: Antsikórė vaikai man ant sprándo, ir turiu dabar daug vargo1 apkárti, àpkaria, apkórėapkabinti, apdžiauti: Apkorė tvoras marškiniais [skalbtais]. Vaikai apkárta kamparu (kaip karoliais apkabinėti kamparu nuo paralyžiaus).Visi medžiai sužaliavę, lapais apsikórę. Eina su tarbom apsikoręs. Apsikórę ratai vežimo [šienu] – ratų nematytapvilkti, aprengti: Bernioką kaip apkorei, teip gerai, o su tom mergiotėm…. Vaikai šiaip taip apkarti̇̀.Žmonės tuos urvuos gyvena, matos, ugnį ten kūrena; apsikorę skudurais, keikia, šaukia vakarais. Apsikorei drizguliais ir nesisarmatini dar landžioti po ūlyčią. Neapsikárk visokiais ryzais kai baidyklė. Visas apsikoręs ir dar sakai, kad šalta. Kojas buvo apsikoręs nudėvėta avalyneapsivaisinti: Katė apsikorė ir paperėjo penkis katyčius. Argi tu (apie kumelę) nebapsikársi?!apvesdinti: Tėvai apkorė vienatinį savo vaiką. Apkárt reiks sūnus.vesti: Motina nori, kad aš apsikarčiau. Apsikórė jauniausis, ir pjaunas daba kaip šunys. Jonas jau pernai apskórė, jau ir kraitį pragert suspėjoapdėti, apkrauti: Kad apkorė per naktį šlapiu sniegu, net linksta šakos.Ir gyvena apskórus vaikais1 atkárti, àtkaria, atkórėnuleisti žemyn, atvėpti: Ko ta karvė neturės, kad jau tešmenį atkórė. Mūsų karvė jau atkorė – greitai turės. Neturėk, svočiule, lūpos atkorus . Sėdi lūpas atkoręs paspūtėlisatšokti, atsiknoti: Nuo bado skūra tik atsikórė. Man vienas lopinys jau visiškėm atsikorėateiti, atsivilkti: Ko tu čia pas mane atsikórei?atsikratyti kuo: Aš toks laimingas, kad pagaliau ja atsikoriau. Kaip čia atsikorus tuo neprašytu svečiu?atmušti, atitrenkti: Kai jis tau duoda su lazda, tu atkárk su antra. Lietuviai ne sykį yra mėginę atkarti priešininkus, kurių kaimynai labai vengė. Žiūrėk, kad man ripką atkártum!.Kad aš subliaunu, tai mano balsas miške atsikaria. Kur važiuoji, matai, kad dišlis atsikorė į stulpą!. Ėjau patamsy per kambarį ir atsikoriau į staląužsigeisti: Ko jis atsikars, tai neperkalbėsi1 įkárti, į̇̃karia, įkórėįkabinti; įdėti: Įkorė vėliavą, tie negal ir nuimti. Kap leido eglę, ir inkórė kituosna medžiuosna. Užgina ausyse įkartus nešioti auskarus. Reikia korį inkart.Avilys inskorė (įkliuvo, įstrigo) tarp šakų, maž padėtumėt atsukti. Bemerkiant linus, man dėlė kojoj įsikorė. Į nugarą įkórusys nešiojau vaiką, kol paauginauįlipti, įsirioglinti: Šiaip taip ir aš į grūšnią įsikóriau. Ar įsikarsiu [į ratus]? Senatvė. Paukščiai į medžius įsikorę. Pradėjo abejoti, ar galės įsikarti į pilį. Ukš, o ko įsikórei!nemaloniai pasakyti, įterpti: Neįkoriau jam nei kokio žodelio. Turbūt kokį žodį jam įkorei, kad tave susitikęs stengias išsilenkti?. Įkárti smailą žodelį. Anyta įkórė žodį, t. y. pasakė: „patriūbyk, pabučiuok į šuns snukį“. Įkorė piktą pastabąįkirsti, įpilti į kailį: Kai pagaudavo, vyrai vagiui gerai įkárdavogálvą įkárti padaryti ką negera, sukelti sunkumų: Tu man jaunai jaunuolėlei galvelę inkorei.nósį įkárti įsikišti (į svetimus reikalus): Negražu įkárti nósį kur nereikia1 iškárti, i̇̀škaria, iškórėiškabinti; išdžiauti: Jei nusipagadys, tai vakarą iškarsim [skaras ant tvoros]. Padėsi skarų (skalbinių) iškart.Ant sienų tokie popieriai iškarti̇̀išžudyti kariant: Budelis iškórė visus šunyčius. Vorai muses lig rudeniui iškarsišlipti, išsirioglinti: Par aukštas toras negali žmogus išsikárti. Dabar tu išsikárk laukan iš tokios aukštybėsiškišti, išleisti žemyn: Aš iškarsiu iš kišeniaus kampą raudonos skepetaitės. Iškoriau galvą pro vagono langą ir pasižiūrėjau atgal. Saulės atkaitoj išsitiesęs ir liežuvį iškoręs guli šuo.Kur tu čia dabar išsikórei tokį skarmalą!. Vaikas išsikórė pro langą, išdribs. Oi, tu garny, tu begėdi, žiūrėk, kap tu sėdi – savo snapą išsikóręs, tiktai mėsą ėdi . Iš lizdelio išsikardavo jauniklių [paukštelių] galvutėsišvykti, išsivilkti: Išsikorė į miestą ir nebepareina. Jau ir vėl manasis būs į traktierių išsikóręsištekėti: Išsikártų už ko nors, nešlovės mažiau būtų. Magdė vos ne vos išsikórėšùnes [kur, kieno] išsikórė sakoma netikėtai pasirodžius seniai nematytam: Turbūt dvaro šunes išsikorė, kad tu pas mane atėjaigérklę iškárti smarkiai šaukti: Iškóręs gérklę ir kels peklą kaip koks dykaris1 nukárti, nùkaria, nukórėnukabinti: Jau aš savo lopšį nukóriau, jau vaikų par mañ nebus.Aš tau nukóriau tarbaraiščius nuog pečių (ištraukiau iš skurdo, pastačiau ant kojų)!visą apkarti, apkabinėti: Kurpaliais nukarta visos sienos. Nustatė dvarelį žirgeliais, nukorė tvoreles balneliais, nusėdo stalelius sveteliaispakarti: Rakalis nukórė šunį.Pentarda karte nusikaria (ne pjaute papjaunama), kad meisa nebūtų mėlenanulipti, nusirioglinti: Ar jau nusikórei nuo pirkios?. Užlipei į tokią aukštybę, bet kaip nusikarsi žemėn?nulenkti, nuleisti žemyn: Senis atsisėdo ant kelmo ir nukorė vyžom autas kojas. Galvutės vaikui labai nenukárk, kad neiškristų iš lovytės.Oi, tu garny, tu begėdi, žiūrėk, kaip tu sėdi – o, savąjį snapą nusikoręs, tiktai mėsą ėdi . Viduriai buvo nusikórę.Jis taip pat tuoj išėjo iš kalvės, pažemiu braukdamas sunkiai nusikorusias duris.Po stogais nusikardavo gumbuoto ledo varvekliainudėti, nukišti: Kur mano kepurę nukorėte?nueiti, nusivilkti: Kur jo tas Petras nusikorė, kad taip ilgai neateina. Vokyčiai nusikórė, bet kolčakai antsikórėnusikratyti: Jis taip pat buvo labai patenkintas, kad pagaliau nusikars Buše. Aš nėkaip tuo kvailiu nenusi̇̀karu. Ar aš tavim ir nenusikarsiu!. Tai tu nori manim nusikarti?ištekėti: Viena jau nusikorė už Gerybuko. Nusikorė už tokio latro, pijokopasibaigti: Kada ta karė nusikar̃s?užjausti: Aš jam visai nenukariu: jis pats kaltas. Niekas manęs nenukaria. Ką aš čia tau pasakoju savo vargus, kad tu man vis tiek nenùkaripasakyti, nušnekėti: Tai kap katrie žmonės visap nùkariagálvą (nósį) nukárti nusiminti: Eina, gálvą nukóręs. Eina, nósį nukóręs. Ko vaikščioji, nukóręs nósį?. Čia dar, nosis nukorę, slankios!nuo galvõs nusikártinustoti erzinti: Gerai, kad ir nusikórei nu mano galvõs su visais savo išmislaisnusikratyti: Nusikórėm nu galvõs ponus, būs geriau. Arklį nusikóriau – pardaviau į meisą. Nusikóriau nuo galvõs tą rūpesnį1 pakárti, pàkaria, pakórėpakabinti; padžiauti: Penki dalgiai pakarti po pastoge. Duokit, pakarsiu palitą. Pakoriau dūdelę in aukšto žardo. Kabyklas rūbam pakárt. Ant krukų pakarta dures. Ir pakorė klėtelėj vygelę. Pakársiu ant pečiaus rūbus, ir išdžius. Pakárk in saulės, kaip bematant bus sausi. Pakark in kamino skari̇̀nį. Pãkar autą ties garu. Pakar̃ savo paltą in kabelių. Kartį pakórei, ir supi vaiką. Nytis pakaria an lazdos arba an rituliukų. Vai tu pakarkie nendrių lopšelį, nendrių lopšelį ant šakelės.Pakark ant sienos dantis, tai valgyt nereikės. Pakartas surištą muša (kulia spragilu).Pakirsta eglė įstrigo į kitą ir pasikórė. Prie Palangos šeši laivai yra pasikorę ant kūlių.Ant tos kupros kupra pasikórė (susivertė ant viena kitos velėnos, dirbant žemę) užlipti, užsirioglinti: Pasikara vaikas aukščiausiai ant drobynų. O, kur pasikorė višta!. Tas yra vinklus, ans visur pasikarapakabinti užnėrus virvę ant kaklo, kad žūtų, nužudyti korimu: Pakarsiu šelmį bernelį.Liežuvis, mažas mėsos šmotelis, žmogų pakaria ir nuleidžia. Su vilku nearsi, nors pabarsi ar pakarsi.Kad tu būtum, bernužėli, šakoj pasikoręs.Be sausos šakos nepasikarsi, nesusipykęs nesibarsi. Eik tu sau, pasikark nuo mano galvos, nesikišk į mano darbus!. Jis už rublį pasikartų (apie šykštuolį).Saulė pasikórė (ilgai šildžiusi, užlindo už debesų) nuleisti žemyn: Šakas tykiai pakaria uosiai. Ko čia snapsai, nosį pakoręs?. Arklys koją pakórė (neprimynęs, pakėlęs ją laiko).Kumelėlė sarta, uodega pakarta.Ir jos lūpa gali pasikárt nuo to verpimo (vis pirštus seilinant). Savo snaplį pasikoręs, greitai mėsą ėdi. Šeško patelė veda vaikus po pasikorusiu krantu, mažose salelėsepadėti: Priaugino žąsų, o nėr kur jais pakart.Tie veršiai neturi kur pasikarti, kap tik po daržą. Ženykis – kur tu senas velnias pasikársi!pririšti: Kai pakórė arklį prie tvoros, tai, musėt, ir dabar stovi. Pakark kumelę. Pakorė karves ant gryno ir laiko per dienąužsigeisti, norėti: Pasikórė ant to mokslo ir pasikórė (labai norėjo mokytis). Visi vabalai: ir anteliai, ir višteliai vis ant grūdo pasikórę. Visą laiką tik an kortų ir pasikóręs. Jau ant degtinės tai pasikóręsišaugti: Kad tau tokis guzas paskart, kap itas kiaušinis!. Votis – guzas paskoręstikėtis, kad kas nors viską padarys: Nereik teip jau ant vieno vyro pasikart!. Jie visi ant manęs vieno pasikórę: tu tą padaryk, tu tą padarykant liežùvio pasikárti būti apkalbamam: Pasikarsim kaimynams ant liežuvionei̇̃ pakártas, nei̇̃ paléistas padėtis be išeities.smi̇̀lgų krū́me pasikórė apie nesantuokinio vaiko tėvą.1 parsikárti, parsi̇̀karia, parsikórė pareiti, parsivilkti: Iš kažkur parsikorė, dabar nerimsta. Na, slinkiai, ar dabar teparsikórėt!. Ir tas parsikóręs!1 pérkarti, perkárti, pérkaria, perkórėperkabinti, persverti: Pérkorė maišą per petį ir nuėjo namo. Perkartuose per asiliukus maišuose visko galima pamatyti. Perkark per tvorą – tegu džiūsta. Kaip pusiau párkarta širdis mylimųjų, kad juosius parskiria, nesuleidžia žanytis. Kumelys, perkoręs snukį per sankertinį, godžiai žiūrėjosi į vidų.Jis persikorė per petį šautuvą. Važiuodamas traukiniu, nepérsikark – gali iškristi iš vagono. Pársikorė ant šulinio, dar įkris. Per medį pérsikoręs, galva kabaliuoja. Pérsikorė per balkį ir įšoko į šiaudus. Da per tvorą nepersikaria, o vyrui kimba int akis. Kad nebūč per tvorą persikoręs, būt sugavęperalkti, išbadėti, labai suliesėti: Gal jūs neduodat arkliam ėsti, kad tokie pérkorę?. Graži lanka, o karvės vaikščioja perkorę. Karvės perkorę, tartum visą žiemą neėdę. Gyvuliai stovi pérkorę, neėdę.Jis visas pérsikoręs vaikšto1 prasikárti, prasi̇̀karia, prasikórė pralipti, prasirioglinti: Tokioj aukštybėj kol prasikársi, nudribsi1 prikárti, pri̇̀karia, prikórėprikabinti; pridžiauti: Pilną tvorą prikórė baltinių. Korė, prikorė pilnas kartis balnelių.prilaikyti (?): Turėsim jį prikárti, kad jis tep darodaugelį pakarti kartuvėse: Daugybę žmonių prikórėpridėti, prikrauti: Palovį prikórė visokių rakibolų, negal nė beiššluotiprilipti, prisirioglinti: Taip aukštai prisikórė ir išėmė kiaušinius.Prisikórę (pritūpę) varnų pilni medžiaiprisikabinti, prikibti, prisisegti: Inkišau uodegą į šulinį, ir priskorė žuvų .įkyriai prilįsti, norint pasiekti kokių nors tikslų: Kad prisikórė prie manęs – nebegaliu niekaip nusikratyti!. Prisikark prie ko, kad parvežtų, neik pėsčias!. Prisikorė kaip dervaprilipti: Tas kosulys prisikórėprivargti: Kiek anie ten prisikórė!1 sukárti, sùkaria, sukórėsukabinti; sudžiauti: Atnešk marškinius nuo upės ir sukark ant tvoros. Ant šakelių, ant tankiųjų kasnykai sukárta. Rūbai sukarti ant kabyklossudėti, sukrauti: Gerai privargau, kol visą šieną ant kūtės sukóriauvisus sukabinti pakariant: Šunkara sùkar šunis iš visų pusiųsulipti, susirioglinti: Susikorė vaikai čerešnėn – baisu, kad neišgriūtų. Kap tik daug vienu kartu susikorė, pupa triokšt ir nulūžo. Vėpso, susikorę į šakassueiti, susivilkti: Karvės susikórė į dobilus. Ko čia susikórėt, vaikai, pri to stalo?susidėti, susidraugauti: Juodu susikórė nuo trąšų vežimo. Jonas su Petru susikorė.Kad būtum negynę (nedraudę), būtų suskorę (susituokę) nuvažiuoti, nueiti, nubėgti: Per likusią nakties dalį mes sukarsim dvidešimt kilometrų. Žmonės per karą sukardavo po 50 ir daugiau kilometrųnukeliauti ten ir atgal, suvažinėti: Šiandien dukart sukorėm miškan. Mėšlą veždams, sùkariu aš triskart ligi pusryčių. Ir aš sukoriau keturis kartus. Kelias geras: kad tik anksčiau išvažiuoja, du kartu sùkaria. Toli pasisamdžiau miško: vos sùkariu du kartu per dieną. Šiokiam kely galima kelis kartus sukárt. Aš šiandiej jau du kartu Balnykuos sukóriau. Tokį kelį par dvi dienas nesukarsi. Per paėmimą dešimt vorų mėšlo sukorė. Kiek kartų sukorėt per dieną?. Kiek kartų sukársi su malkom?. Mergaitė jau abigaliai sukórė. Sukórėm dvejas vėžas. Kai miškas arti, galima perdien bent penkios vėžos sukarti. Užeisit ir tokių, kur bent po du tris kartus yra sukorę į Ameriką1 užkárti, ùžkaria, užkórėužkabinti; uždžiauti: Kailinius ant karties užkorė. Idant užkartų girnų pusę ant kaklo jo.Buvo jau suvisu benukrimtąs, bet dar kažin kaip užsikórė už atbrailųkabinant uždengti: Užkorė langus, net tamsu. Užkórė skarom sienas.Prie lenkų, būdavo, užsi̇̀karia langus ir mokia lietuviškaiužlipti, užsirioglinti: Jau užsikórei ant pečiaus. Vaike, ko užsikórei ant lango?. Užsikórė už šiaudų galo ir atgulė. Mes ant tų kalnų užsikórėmprikibti, prisikabinti: Sunktinės košės užsikaria nūlupos sunkant par rėtį.smarkiai persekioti: Ant kiekvieno pabėgėlio štrauso užsikaria 2–3 raiteliai ir vejas kabaldomis. Jis vis užsikaria ant manęs (užsikabina, bara).įkyriai lendant pasiekti kokių nors tikslų: Kad užsikorė merga ant berno ir atsitraukt negali. Merga užsikórė, ir turėjo vesti.Mokykloje vaikas visą laiką buvo užsikoręs ant knygos. Visi darbai užsikórė man vienai dirbtiuždėti; užkabinti: Šuo laiko nosį užkoręs ant valgio: pats neėda ir kitam neduoda.Ak, tu garny, tu begėdi, žiūrėk, kaip tu sėdi: užsikoręs savo snapą, vis tik mėsą ėdi . Naštą ant kaklo užsikárti.Kas man: tu užsikorei bėdą, tai žiūrėk!primesti: Visuomeninė žmonių būtis, kuri jiems lig šiol buvo užkariama gamtos ir istorijos, dabar darosi jų pačių reikalas. Vaikus mums užkórė (prievarta paliko rūpintis), pati su kavalieriais laksto. Galų gale dar pačią man užkorė! . Bagotieji nor savo naštas (mokesnius) vargdieniams uždėti, užkárti. Jis man tą darbą užkórė. Jau tu man visą liuobą užkórei. Jis man tokią gėdą užkorė. Po gvaltu nori tau užkarti tą [mergą].Kai apsikaliuos kalė, ir dėl manęs šuniuką užkárk.Aš su visais gerai gyvenau, niekam žodžio neužkóriauužvilkti (drabužį): Užkoriau aš jamui kartą drabužių, t. y. apdariau.Žiemą bet ko neužsikarsi. Sulopiau andarokėlį (sijonėlį), tai ir užsikórė. Žiponą kad užsikórė!. Ko eini nuoga oran, ar neturi kuo užsikart?ištekėti: Pirmajam vyrui mirus, ji už kito užsikórė. Ji tokia jauna užsikorė. Ir kas tave taip vertė už senio užsikarti?. Už pliko berno užsikorė, tai daba ir vargstaužduoti, sušerti: Gal ir jam gerai užkórė, kad kruvina galva atejo. Tik išdaužk langą, tai kai užkársiu!užsilikti; išlikti, užaugti: O kaip tu užsikórei į kareivius neišejęs?. Dar ir aš radau vieną užsikórusį ant šakos obuoliuką. Sumušė visus, vos trys keturi beužsikorė iš visos rotės. Mažum užsikars kokis draugas nakvoti.Iš trijų vaikų led vienas užsikorė. Jie vaikų turėjo apsčiai, o nė vienas neužsikorė. Visi vaikai išmirė, tik viena mergelka užsikorė. Jei kuris tokių kūdikių užsikaria nemiręs, auga žlibas. Visai menkus pirkom paršus, bet ot, dabok, ir užsikorė. Mano žiemamitė telyčia užsikórė pilna karve.Raudonieji dobilai retai kuriais metais užsikaria. Tokioj sausoj vasaroj javai tik slėsnesnėse vietose dar šiek tiek užsikorė. Jų burokai šiemet gerai užsikórė: pilnas daržas kapčiųužsukti, užeiti: Bet dažniausiai, per dieną nepadaręs nė kilometro, užsikardavo pas pirmą pasitaikiusį kolūkietįužsigeisti: Jurgis užsikorė ant bulvių: pusryty – bulbės, pietuose – bulbės, vakare – bulbėsant galvõs užkárti primesti (rūpestį): Nebe Dievas užkorė ant mano galvos tą mergiotę. Jis niekam negalėjo pasiskųsti užkartomis ant jo galvos neteisybėmisant sprándo užsikártiprikibti nepageidaujamam: Jau kad boba ant sprándo užsikárs, tai ramybės nerasiįsitaisyti (nepageidaujamą rūpestį): Užsikoriau sau ant sprando tokį rūpestį, nė užmigti negaliugálvą užkárti padaryti ką negera, sukelti sunkumų: Užkoriau jauną galvelę (nelaimingai nutekėjau) už to girtuoklio visam savo viekeliui. Kad tu būtum, bernužėli, eglėj pasikoręs, ne man jaunai jaunuolėlei galvelę užkoręs (apgavęs, nelaimingą padaręs, suviliojęs).
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas