Kasti
Kasti reikšmė
kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną…)bedžioti, vartyti kastuvu žemędaryti ežiasdaržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo laukokastuvu imti iš žemėsžemėse slėptilaidoti (mirusiojo kūną)maukti; skusti, plūšinti (gijas); skaptuotisunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką darytirasti bekasantapžerti, aprausti kuokasant apsupti grioviuišsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtintiužtikti bekasantapveikti, aplenkti kasimuapsivalyti nuo lauko daržovespalaidotiatkapstyti, atrausti, atžertiatsilyginti, atidirbti daržovių valymubaigti kastikasimo darbu su kuo susilygintikasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateitisunkiai prieiti, prisikastiįrausti, įleisti į žemes ir panįstengti kastiįstengti suvalyti daržoviųpalaidotiiškastiišimti, išrausti iš žemėskasant išsivalytiišrausti griovį, duobę…šiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėtisusukti, padarytinužerti, nukapstytipadaryti duobę, iškastinusiimti kasantnuvalyti daržovespasiekti kasantissunkiai kur nuvyktinukasti, nuvalyti (šakniavaisius)kiek kastikasti po žemėmis; paslėptipalaidotikasant ką nuversti, išrautinedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasantiškasti (duobę, apkasus)galėti, įstengti kastisunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuotiįsiraustiprivargti, ką sunkiai dirbantsunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuotiskersai, kiaurai ką iškastipadauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukastipraleisti kasant kurį laikąsunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbtiperbedžioti, pervartyti kastuvuprarausti; kiek iškastipralenkti kasimunusikasti kiek (šakniavaisių)sunkiai praeiti, prasiplunktiprieiti kasantprirausti, pririnkti (šakniavaisių)kastuvu iš žemės išimtisunkiai prieiti, privažiuotitruputį užkastisuleisti į žemęsužerti, sukapstytisuversti, sustumtisubedžioti kastuvu, supurentisulaidotisuvalyti, surinktikastuvu išimti iš žemėsužrausti, užversti žemėmis ar kuo kitupalaidotipaslėpti žemėjekasant ką užtikti, rastiužsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbuiškasti, darant užtvarąkasant praturtėti, prasigyventisunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: kàsti
Kasti sinonimai
antsikastiapkastiatkastidasikastiįkastiiškastinukastipanukastipakastiparsikastiperkastiprakastiprikastisukastiužkastikastinaiatsikastinaiprikastinai
Kasti frazeologizmai
po (kieno nors) pamatai̇̃s kàstis stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamataisantsikàsti, antsi̇̀kasa, antsi̇̀kasė rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skryniąapkàsti, àpkasa, àpkasėapžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį). Šuva sniegu kaulą api̇̀kasė.Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna.Jie apsikãsę (nešvariai, netvarkingai gyvena). Darbuos apskasę (turi daug darbų). Jaunoji negali imt iš namų vištos – būsi apskasus visada kaip višta darbe. Vaikais apskasus (turi daug vaikų). Kad ėda arkliai tą šieną net apsikãsę (labai godžiai)!. Tik jom duok darmai, tai neapskasi̇̀ bobom – eis ir eiskasant apsupti grioviu: Apkaskit raveliu apie gryčią, kad nebėgt vanduo. Vieškelis iš abiejų pusių grioviais apkastas. Ir apkas tave [Jeruzalę] tavo neprieteliai pylimu, ir apguls taveišsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtinti: Kuopos, būriai, skyriai skubiai apsikasė. Kiekviena kariuomenės dalis, jei ją priešas puola, turi apsikastiužtikti bekasant: Àpkasiau puodą piningų, bet nemoku iškastiapveikti, aplenkti kasimu: Katras katrą apkasėt [bulves kasdami]?apsivalyti nuo lauko daržoves: Jau bul'bas apsi̇̀kasėm (daugumą nukasėm) palaidoti: Gailu gerą žmogų apkàst.Gyvas žemėn neapsikasi̇̀atkàsti, àtkasa, àtkasėatkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą. Atkàsk duobę. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus.Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra. Iš ryto negaliu akių atkasti (atmerkti).Nespėjau takų atsikasti, kaip ir vėl užpustėatsilyginti, atidirbti daržovių valymu: Nuej[o] boba bul'bų atkàst už tą šunytį.atsikastinai̇̃ Atsikastinai talkinėtis [durpes kasant]baigti kasti: Jau mes rugius atkūlėm, durpas, bulves àtkasėm, vasarojų atsėjomkasimo darbu su kuo susilyginti: Šitoj vaikas atkasa už gerą kasėjąkasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateiti: Kelias šlapias, vos atsi̇̀kasėm. Į turgų atsikasė vėlokai. Vos atsi̇̀kasiau prieš vėjį. Snieguotu keliu, kai man, sunku jau atsikasti. Atsikasė ir senelisaki̇̀s atkàstipamokyti, apšviesti: Laikraštis atkasė žmonėms akis. Atkasiam savo vaikuo akis – vis nebūs toks žemės kurmis kaip mespasimokyti, pagudrėti: Jis jau yra akis atkasęs.aki̇̀s atsikàsti įsižiūrėti: Liurbi, aki̇̀s atkàskis!×dasikàsti, dasi̇̀kasa, dasi̇̀kasė sunkiai prieiti, prisikasti: Tep skaudėjo koją, kad vos dasi̇̀kasiau ligi namų. Iki dasikasiau namų, taip man galvon ir įsmigo: pargrįžus susirinkt vaikai, susrišt skudurai ir maut atgalio miestanįkàsti, į̇̃kasa, į̇̃kasėįrausti, įleisti į žemes ir pan.: Įkàsk į žemę stulpą. Reikia įkàst nauja varčia, mat kad sena baigia pūt. Diktai apkaltą skrynę įkasė į žemę.Sakyk nesakyk – stovi kaip iñkastas. Į visus klausimus ji atsakinėjo ramiai ir kaip įkasta stovėjo viduasly. Ant priebučio jis staiga sustojo ir paliko ant vietos lyg kad įkastas.Žiemą rupūžė įsikasa į dumblyną. Įsikasiu į kerpes, nebus šalta. Anas guli šiauduosna insikasęs ir punta (miega). Aštrūs nagai, smailus knislys padeda kurmiui įsikasti beregint. Atkasinėdami sluoksnį po sluoksnio randam įsikasę vis senesnių laikų liekanų. Kaip jis bus giliai insikasęs, mes jį su žemėm gyvą užpilsim.Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagis įsikasa. Įsikaskis giliai ir išmėgink tavo nepertiriamą gilybę bėdosįstengti kasti: Žemė perdžiūvus, kažin ar įkasi̇̀. Baisiai kieta, neį̇̃kasuįstengti suvalyti daržovių: Ta į̇̃kasa lig penkiolika pūrų [bulvių]palaidoti: Kūnas bus į žemę įkastasiškasti: Mažą grabelę pagal šnūrą, dviejų pėdų plačią, pusantros pėdos gilią, įkasti [turite]. 1iškàsti, i̇̀škasa, i̇̀škasėišimti, išrausti iš žemės: Iškasamieji gyvuliai. Iškasami daiktai. Kai nėr, tai iš žemių neiškasi̇̀. Lobykite sau lobius danguje, kur vagis neiškasa nei pavagia.Šiąnakt bėroji kumeliuką iškasė (atsivedė) – toks gražus, greitas. Karvė šiandien iš po nakties veršiuką iškasė.Iš kur tamista iškasei, kad lietuvaitės esančios „kvailiausios“ moters?.Ką iškasi, tą sulesi. Kiek iškasiu, tiek sulesiu. Kas iškàs, tai tam ir bus. Gaidys, ką iškas, tą ir sules. Kiek iškasi̇̀, tiek paliksi. Be dulkės neiškasikasant išsivalyti: Šiemet labai gražiai markos išsi̇̀kasė (gera buvo valyti sausas markas). Iš žemės išsikàstiišrausti griovį, duobę…: Kanalą iškasti. Jau griovį kasa, tuoj iškas. Aš iškasiau gilų griovį. Jau iškasė duobę. Tris duobes tos granatos i̇̀škasė. Kiti [vyrai] prižadėjo ir vaikiukus leisti duobei iškasti. Per vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui (= Kražantei). Kap nuves pirtin, bus iškasta duobė, tę bus pripilta žėro (žarijų). Abiem duobę i̇̀škasė, abu drauge pakasė.Čia ji išsikasa sau urvą ir miega per dienąšiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėti: Ir Tvarionas gal išsikàs (išgis). Vos iš mirties nagų išsikasiau. Neišsikas iš rūpesčių. Jonas taip sunkiai sirgo gripu, kad vos vos išsi̇̀kasė. Nebeišsikasiu aš iš šitos ligos. Jos džiaugsmas iš tos bėdos išsikasus ir mums yra suprantamas. Vis dėlto išsikasiau, tik jau sveikatos nebeturiususukti, padaryti: Reiks man kada iškàst kastinį, tik reik tirštos geros smetonosnukàsti, nùkasa, nùkasėnužerti, nukapstyti: Aš nukasiau nuo viršaus žemes. Nukask pagrėbstas nuo vežimo.Nenukàsk lempos nuo stalopadaryti duobę, iškasti: Kokia ilga sodželka nukastànusiimti kasant: Kokia graži tavo velėna nusikastà!nuvalyti daržoves: Bulvė nebijo anksti nukastà: suvysta, bet nepūva. Do bul'bos nenùkastos, o lyt nenustoja.Rudenį žmogus nusikasė bulves. Jau mūsų visos kapčinės bulvės nusi̇̀kasė. Perniai tai gražiai bul'bos nusi̇̀kasė (bulves kasant nebuvo lietaus) pasiekti kasantis: Dviejų varstų gilumoj – pačioje giliojoj žemės vietoj, kur pasisekė žmonėms nusikasti, jau esama 70°sunkiai kur nuvykti: Pailso arkliai, kažin ar benusikasiù šiandien Viešintõs. Vos nusikasiau į miestą – tep buvau pailsęs. Prieš dienelę nuskãsęs artimon ūlytėlėn. Led nusi̇̀kasiau Dustõs (į Dusetas). Kur čia dabar nusikàsi tokiam šlapume!panukàsti, panùkasa, panùkasė nukasti, nuvalyti (šakniavaisius): Mes tai vis panupjausim, panukasim, panurausim – visa padarysimpakàsti, pàkasa, pàkasėkiek kasti: Do pakàskim bent kiek. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino). Pakàsk kiek toliau tuos grūdus. Pakàsk giliau čia. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint.Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasi̇̀kasė in kraštą arčiaukasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką]. Pakàsti ką po pamatais. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti. Pakasė bulves. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų. Pàkasė savo pinigus po žemėm.Pasikasu, pasirausiu. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasi̇̀kasa. Pàskasė vilkai po tvartu. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų.palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei. Mane visi laikė jau seniai pakastu. Pakasė jį sodžiaus kapinėse. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano. Pakastas būsi geroj senatvėj. Numirusius pakastumime. Būdami … palaidoti, arba pakasti. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas. Numiręs ir pakastas. Nū žmogaus kūną pakaskim. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė.kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, … neduotų pakast namų savų.nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum!. Gal do bul'vų nėra pakastų̃?. Padėjo dieną bulbių pakàst. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdintiiškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais.Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasi̇̀. Be lopetos žemės nepakas.Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasi̇̀kasa per tą purvyną. Ji jau šaunų galą pasikasė. Vis šiek tiek į priekį pasi̇̀kasa(kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas!. Čia kur kitur šuva pakastasparsikàsti, parsi̇̀kasa, parsi̇̀kasėįsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šonoprivargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šienąsunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau parsi̇̀kasė [vyrai] iš girių [su medžiais žiemą]. Parsi̇̀kasė lyg vėžys į trečią dieną. Jie jau namie, o kada mes parsikàsim?!. Kap mes parsikàsim namie per tokius pūtinius?. Palauk da, paki jis parsikas. Jei tep vakar būtų snigę, būtau niekap neparsikãsęs namo. Manė su nakčia parsikasią namopérkastiskersai, kiaurai ką iškasti: Perkasu.Jūros neparbrisi, kalnų nepárkasipadauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukasti: Reikia žiūrėti, kad, kasdami griovį, jo „neperkastų“, neiškastų gilesnio kaip reikia. Nebekask toliau, matai, kad jau pérkasei dirvonpraleisti kasant kurį laiką: Párkasiau par dienąsunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbti: Liuobam nepársikasti verpalais (daug turėjome verpimo), o dabar nėkas nėko neverpinaperbedžioti, pervartyti kastuvu: Kad kompostas greit vienodai pūtų, jį reikia 2–3 kartus per metus perkasti. Perkasta žemė yra derlingaprakàsti, pràkasa, pràkasėprarausti; kiek iškasti: Užpustytus takus reikia prakàsti. Prakàsk patvory duobelę ir supilk šitas šiukšles. Kur laikosi vanduo, reikėtų griovelius prakasti.Tas žmogus, tai matydamas, ir ėmė kast ir prakasė tą raginį žmogų.pralenkti kasimu: Manęs nė vienas vyriškas neprakàs par bulvakasįnusikasti kiek (šakniavaisių): Prakàsk kelius kelmelius bul'bų!.Kai duonos nėr, tai da lietuvis, ė bul'bų prasikas…. Dabar jau bul'bų prasi̇̀kasėm, tai duonos mažiau bereikiasunkiai praeiti, prasiplunkti: Eik, prasikask per vėpūtinius, jei nori, pamėgink!prikàsti, pri̇̀kasa, pri̇̀kasėprieiti kasant: Kasdami molį pri̇̀kasėm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno).prikastinai̇̃ Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinai̇̃ (giliai).Yra daromi gilūs gręžimai, bet iki pagrindinio meteorinio gabalo dar neprisikasta. Kask, kiek nori, vis tiek nieko neprisikasiprirausti, pririnkti (šakniavaisių): Prikask pilną krežį bulvių. Pri̇̀kasiau bul'bų kai akmenų.Prisi̇̀kasiau ir morkų, ir burokėlių. Ot bùlbių kad prisi̇̀kasiau!.Pigai to lobio prikàsimės.kastuvu iš žemės išimti: Daug turpių prikasėm par dieną.Prisikasėm turpių dvejims metamssunkiai prieiti, privažiuoti: Led prisi̇̀kasiau prie namų. Vis dėlto prisikasiu ligi Dotamų. Led led (= vos vos) prisikasiau (priplaukiau) prie krašto, būčiau prigėręs. Prisiirti (prisikàsti) prie kranto. Prieš vakarą jau mes prisi̇̀kasėm iki namųtruputį užkasti: Sėjinukai prikasami iki juos išsiunčiant į miško kultūrų plotąsukàsti, sùkasa, sùkasėsuleisti į žemę: Nauji stulpai sukasti. Grįšime senuoju vieškeliu, pro mažus, nosis į žemę sukasusius, namukus.Jie patys stulpus susikasėsužerti, sukapstyti: Krūva sniego sukasta. Sukasė kelio kraštus ir vidurį, norėdami pakelti gatvę. Aš sukasiau tą tvartą (dėjau kastinius šulus). Sùkasė, sužarstė pelenelius.suversti, sustumti: Sukask plaukus nors už ausų. Plaukai tamsūs, už ausis sukasti.Vaikščioja, plaukus už ausų susikasęssubedžioti kastuvu, supurenti: Kokis plotas žemės sùkasta.Susikasiau sau darželį, pasisėsiu bijūnėlįsulaidoti: Ten juos vokiečiai sùkasė pusgyvius, suvertė. Sukasa žemėse jo sėbrų ir kitų mūšyje kritusių priešų kūnus.suvalyti, surinkti: Sukasa du maišeliu [bul'bų] ir veža [namo]. Sėklos nesùkasėm (neprikasėm tiek, kiek buvo sodinta). Sodinau didesnėm, sùkasiau kiaulinėm [bulbėm]kastuvu išimti iš žemės: Ar jau sukasėt turpes?.Turpes susikasę, galėsim kitų darbų imtisužkàsti, ùžkasa, ùžkasėužrausti, užversti žemėmis ar kuo kitu: Užkask rūsį, kad nebūtum žymės. Šuniukas tuo užšoko ant uslano, … pagriebė … blyną ir užkasė po suolu. Žukask šienan obuolius, tai ir neras vaikai. Du kačiukus ùžkasiau, vieną palikau.Pasakiau žodį, visas kalbas ùžkasiau (nutildžiau).Užsikasa pusnynuose iki akiųpalaidoti: Jau senelės nebematysma po saule – ažùkasėm žemėm.Grabe gyva užsikast turiupaslėpti žemėje: Pinigų ažùkasta žemėsna. Yra žemėj pinigai užkasti.Užkasti pinigai nešildo.kasant ką užtikti, rasti: Kasdamas duobę, užkasė seną grabą. Kaip tik pradėjo kast, tuoj užkasė didelį katilą pinigų.užsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbu: Kelius pūrelius da užsikasmà rudenį bul'bų. Jis per vasarą kasė griovius ir užsi̇̀kasė pinigųiškasti, darant užtvarą: Norėdamys dar kryžeiviai, idant žemaičiai negalėtum jiems atmonyti, nu Sambijos krašto tris pylas užpylė ir tris griovius užkasėkasant praturtėti, prasigyventi: Apsiženijęs ir anas užsi̇̀kasė. Vienas neteisingas skatikas šimtą teisingų ryja, ir toki [žmonės] niekados užsikasti negalisunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti: Kaip tu ant vežimo toks mažutis užsikasi?
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas