Kaulėti
Kaulėti reikšmė
virsti kaulu; kietėtiapsitraukti panašiu į kaulą sluoksniu, apakmenėtiišeiti į kaulus, suliesėtisukietėti, pavirsti į kaulą, suaugti kauluisukietėti, sumedėtisukietėti, užšalti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: káulėti
Kaulėti sinonimai
apkaulėtiiškaulėtisukaulėtiužkaulėti
Kaulėti frazeologizmai
širdi̇̀s káulėja (sukáulėjo) darosi (pasidarė) nejautrus kitiems: Širdi̇̀s tavo káulėjo, kol sukaulėjo, t. y. sukietėjo į kauląapkáulėti apsitraukti panašiu į kaulą sluoksniu, apakmenėti: Nepagydo apkáulėjusių dantųiškáulėti išeiti į kaulus, suliesėti: Vaidyla … vėl kiša savo iškaulėjusią ranką.sukáulėtisukietėti, pavirsti į kaulą, suaugti kaului: Plėvės gali ilgainiui sukaulėti. Sausumos vėžlių nugaros geldelė labiau išpūsta ir sukaulėjusi. Šonkaulių kremzlės yra nesukaulėjusios šonkaulių dalys. Atskiri kaušo dėžės kaulai beveik visi sukaulėję ir vienas su kitu suaugę.Mane slėgė gramatika sukaulėjusiomis formomis. Senių nuomonės, lygiai kaip jų kaukolių siūlės, yra sukaulėjusios. Dabar ir tu šiek tiek sukaulėjai (pasidarei taupesnis, šykštesnis, kietesnis) sukietėti, sumedėti: Didžiulės šaknys sukaulėjusios kaip šakos.Žemė susikáulėjo, negal beišakėtiužkáulėti sukietėti, užšalti: Kai užkaulėjo žiemą šieželka (kūdra), tai ir pavasarį niekaip negalėjo iššilti.širdi̇̀s užkáulėjo (užšãlo) pasidarė nejautrus: Užšalusią ir užkaulėjusią turi širdį
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas