Košti
Košti reikšmė
Žiūrėti žodį "iškošti"Žiūrėti žodį "prikošti"valyti skystį pro medžiagą ar sietelį nuo nereikalingų priemaišų, filtruotipilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdųeiti, skverbtis kiaurai (apie vėją, lietų);perpūsti ką kiauraivaryti kiaurai, daryti, kad skverbtųsi, eitų kiauraismarkiai lytipamažu piktai tarti, sakyti ką pro sukąstus dantissiurbtišlapintisapvirsti su vežimupasigertikošiant atpiltinusunktikošiant įpiltiišvalyti skystį pro medžiagą ar sietelį nuo nereikalingų priemaišų, išfiltruotiišpilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdųišpūsti (apie vėją)pasakyti ką pamažu, piktai, pro sukąstus dantissuvarginti, atimti sveikatąišnaudotiatskirti skysčius nuo tirščių, nupilti, nulieti, nusunktikiaurai nupūstinusilpninti, nuvargintinuryti, nugurktiišlietiapversti ką pripiltą, pargriautikošiant perpilti, perleisti per koštuvįkiaurai perimti, perpūstiperlyti, permerktisuduoti, sušertidalį iškoštipratarti piktai, pamažu, pro sukąstus dantisprasiskverbtikošiant pripiltipripilti išrūgusio alaus į statinę, atskiriant nuo nuosėdųprisigerti (svaiginamųjų gėrimų)prišlapintikošiant supiltisupilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdųužduoti, sušertiknotis, kertiatkerti, atšokti, atsiknoti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: kóšti
Košti sinonimai
apkoštiatkoštiįkoštiiškoštinukoštipakoštiperkoštiprakoštiprikoštisukoštiužkoštipakošti
Košti frazeologizmai
úodus kóšti kreipti dėmesį į smulkmenas, būti smulkmeniškam: Ale kam reik uodus košti, šiaip verbliūdus praryjant (į stambius dalykus nekreipiant dėmesio)?1 apkóštiapvirsti su vežimu: Mes apkóšėm, iš Salantų parvažiuodamipasigerti.1 atkóštikošiant atpilti: Vakarienei atkóšk į puodynę pienonusunkti: Atkošk bulbas, ė tai gi nepilsi su [v]andeniu an stalo. Aš bul'bas atkóšiu1 įkóšti košiant įpilti: Įkóšk vandens į tą sūdą. Į padažą įkošti šlakelį buljono.1 iškóštiišvalyti skystį pro medžiagą ar sietelį nuo nereikalingų priemaišų, išfiltruoti: Iškóšk pieną par koštuvį. Senė įsileido girines ožkas į trobelę, pamelžė, pieną iškošė.Ko daugiau žmogus geria, to daugiau inkstai turi iškošti.Visą gyvenimą (ūkį) par save iškóšiau (pragėriau).Eik, pieną išsikóši!išpilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdų.išpūsti (apie vėją): Taip iškóšė šitas vėjas gryčią, kad liko kaip stadala, nors gerai prikūrenompasakyti ką pamažu, piktai, pro sukąstus dantis: Lipk atgal! – pro dantis iškošia vagys. Paskutiniuosius žodžius Beveinis iškošė visiškai patylomissuvarginti, atimti sveikatą: Liga žmogų greit iškošia.Košė sveikatą iškošė (nuo košės ar šiaip silpno valgio nėra jėgų dirbti).Be miego jaučiuos lyg išsikošęs (nusilpęs) išnaudoti: Kaip jin mane tada iškošė, tai neduok tu Dieve1 nukóštiatskirti skysčius nuo tirščių, nupilti, nulieti, nusunkti: Išvirus buljoną, nukošti.Ar nukošei, mama, bulbytes?. Ji nukošia iš milžtuvių pačias padugneskiaurai nupūsti: Per sodą nukošė iš kažin kur atitrūkęs vėjo sūkurysnusilpninti, nuvarginti: Kap pasirgėjo, tai žmogų visai nukošėnuryti, nugurkti: Senis nukošė pro gerklę stiklelį degtinės1 pakóštiišlieti: Juk ir aš kelias naktis miegot negalėjau ir daug ašarų rietančių nei kóšte pakóšiau1 iškošti 5: Pri tokio darbo greitai pakoša sveikatą. Tą žmogelį par karą labai pakóšėapversti ką pripiltą, pargriauti: Tai pakóšė pieną – pilnas kambarys.Važiuok skersai grabę, tik nepakóšk (neapversk vežimo) 1 pérkoštikošiant perpilti, perleisti per koštuvį: Parkošk vandenį, kaisdama valgyti. Perkošk pieną per skudurėlį. Gėrimą dėl švarumo galima porą kartų perkošti.Iš aukšto apsvarstė sau planą …: perkošti visus ik vieno lietuvius per savo tinklą. Laikas juos (rašytojus) perkošia (atrenka). Kad anas perkoštų (apsvarstytų, apgalvotų), kas galima prig stali kalbėt, o kas ne, ale kas ataj, tas nuej.Persikošė per Kudkudakio galvą daug daug sunkių minčiųkiaurai perimti, perpūsti: Saulė taip šviečia, lyg, rodos, norėdama perkošti visą mišką kiaurai. Apsivilk storiau, eidama kasti bulvių, nes toks didelis vėjas perkoš kaip bemat. Kas čia toj sermėgėlė – kaip bematant perkošia vėjas. Kaip tik vėjas perkošė, tuoj ir šalta pasidarė. Žmogus išejai oran, ir perkošė visą nuo kojų lig galvai. Apsivilkau plonai, tai šaltis pérkošė visą.perlyti, permerkti: Kol atvažiavom, pérkošė lietus lig skūrai. Par tokį lytų kol parbėgau į namus, visą kiaurai párkošė. Párkoštas, parlytas parejo ir susirgo1 iškošti 4: Išeidamas per duris, pasakė žemu, perkoštu per dantis balsu, bet taip, kad girdėtų prabasčius: – Aukso kiaulė!suduoti, sušerti: Kai pérkošė tėvas diržu vaikus, tuoj aptilotarp ū̃sų pérkošti pragerti: Kits visą ūkį tarp ūsų perkošęsúodus pérkošti kreipti dėmesį į smulkmenas, būti smulkmeniškam: Vadai akli: kurie uodus parkošiate, o verbliudą praryjate (stambių dalykų nepastebite, nekreipiate į juos dėmesio). 11 prakóštidalį iškošti: Prakóšk nors užsiliet pieno, kad nėr kada viso iškoštpratarti piktai, pamažu, pro sukąstus dantis: Paklausė valandėlę vežėjas, suspaudė kumščiais smilkinius ir, išeidamas iš daržinės, prakošė pro dantis iš Balsių Petro girdėtos dainos žodžius. Ateik tamsta ryt, – prakošė viršininkas. Apžiūrėjęs kiaules, priėmėjas prakošė: „Nemokat auginti!“prasiskverbti: Pro rūką neprasikošė saulė, tik sužiedėjęs sniegas juodavo liūdnuose kloniuose. Saulės spinduliai, pro medžių šakas prasikošdami, audė įmantrius raštus1 prikóštikošiant pripilti: Prikošk sklidiną sagoną vandens. Pažiūrėjo valandėlę į puodynę, prikoštą gelsvo pienopripilti išrūgusio alaus į statinę, atskiriant nuo nuosėdų: Jau prikóšė visas bačkas.Tave vakar mačiau ašiai, alaus bačkas prisikošeiprisigerti (svaiginamųjų gėrimų): Tep prisikóšė jie alaus, kad vos netrūko. Parvažiuoja vidurnakčiu, prisikošęs už svetimus pinigus. Prisikošę kaip baisybėsprišlapinti.1 sukóštikošiant supilti: Sukošk pieną į puodą par koštuvį. Ir karvės pamelžta, ir pienas sukošta. Sukošus į puodynę neuždengti, kol pienas nepraaušsupilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdų: Pirmoji sula, jei būtų nečysta esanti, parkošus par sietą, reik sukošti tujau į bačką. Ar jau visą alų sukóšei?. Susiedas alų padarė, šeimynelę sau pakvietė, padaręs alų sukošė ir giminelę suprašė. Alų sukošė ir nuleido į šulinį1 prikošti1 užkóšti užduoti, sušerti: Kai užkóšė gerai, nebereikia lįst
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas