Kristi
Kristi reikšmė
staigiai leistis žemyn, pulti; birtiatsirasti, darytis (apie rasą, miglą)virsti, griūti, pultistaigiai gulti ar sėstisskleistis, leistis, tiestis (apie šviesą, spindulius, šešėlius)kuliant birti, užderėti (apie javus)birti (apie dantis);slinkti (apie plaukus)patekti į kokią padėtįtekti kieno daliai, liesti ką, patekti ant ko, pasitaikyti kamsektis, vyktileistis (apie saulę)pulti, imtis ką darytidvėsti, stiptižūti kovoje; mirtileipti, alptižlugti, nyktipigti, mažėti verteimažėti, menkėti; slūgtitikti, pritapti, gerai gulėtiišsileisti, suvirti (apie bulves)atsigimti, panašiam būtiturėti palinkimąniršti, pyktikristi ant ko, užkristigimtibūti užkrečiamam (apie ligą)užsidėti, atsirasti (apie rasą)užvirsti, užgultiužsipultiapibirti kuoapibertišiek tiek nubirti nuo koapdribti, apsidriekti ant ko viršausapipulti ką; pulti ką darytibūti apipultamšiek tiek išdvėsti, išstipti, dvesiant sumažėti košiek tiek sumažėti, susileistiapliesėtiapiplyšti, apskartiužsikrėstiatpulti šenatviptiatsiknotiatsitraukti, pasišalinti; netekti reikšmės, atpultipasikėlus vėl virsti, sėstis, griūti; grįžti į pirmykščią padėtįdar ne visai išgijus, vėl smarkiau susirgti ta pačia liga; atslūgstančiai ligos eigai staiga pasmarkėtiatslūgti; sumažėtiatsitaisyti, atsigauti (apie užkritusį žadą, sutrikusį protą)atpigtinustoti augtitektiatsigimti į kąkrintant patekti į kąpatekti, pakliūti į kokią padėtįlikti atmintyje, padaryti įspūdįįniktismarkiai sėstis į ką, įvirstiįgultismarkiai įeiti, įpultiįgriūti į vidų (apie lubas)įdubtipasitaikyti, atsitiktigimti, atsirasti staigaišpulti iš kurnusileisti žemėn, nukristiišvirsti, išgriūtiišbirti (apie dantis);išslinkti (apie plaukus);nukristi (apie ragus)išdvėsti, išgaišti (apie gyvulius)daugeliui išmirtidingti, išnykti, prapultistaigiai atsirasti, ištikti; tekti, pasitaikytiatsiskirti nuo ko nors; netekti turėtos reikšmėsnetekti turėtų pareigų, turėtos tarnybos, vietos, malonėsišplyšti, iškiurti, išdrikstinupulti iš kur žemėntekti kieno daliai; patekti ant ko, paliesti kąnupulti nuo ko, nusiristikristi šalin, atsiskirti; nusmukti, nuslinkti; nubyrėtiatsirasti, užsidėti (apie rasą)išnykti, išgaruoti, dingti (apie rasą, šalną)nudribti, nusvirti, nusileistipavirsti, pargriūtipargriuvus nusnaustisugulti (apie nepjautus javus)nugaišti, nudvėstinumirti, žūtinuslūgti, nusileistisumažėtisuliesėti, palengvėtiatpigti; sumažėti (apie vertę)nusigyventinustoti gero vardo, garbės, moralėsnusilpti, suglebti (iš senatvės arba nuovargio)nuplyšti, nuskarti, nusidėvėtiatsimainyti, pasikeisti (apie veidą)šiek tiek ko nukristi (žemėn)atsidurti po kuo, pariedėtiparpulti, pargriūti, parvirstiatsigultiatsigulti trumpam miegui, nusnaustigalą gauti, pastipti, padvėstinumirti, žūtisuliesėtipalinkti, pasvirtikiek nusvirtikiek sugulti, sukristi (apie nepjautus javus)nusekti, nuslūgti; kiek suzmekti, supultikiek išsileisti verdant (apie bulves)suplyšti, sudrikstigimtiatsigimti į ką, panašiam būtiparpulti, pargriūtiatsigulti trumpam poilsiuisusilpnėti, sukluptismarkiai pareitisukristi, susileisti (degant)pasidaryti įdubusiais šonais (nuo alkio),perkliokti, sulysti, sublogtitektipraeiti, atslūgti (apie skubų darbą)nukristi pro šalįdaug ko nukristi, pribirtidaug įkristi, pribirti į kąprigulus priglusti, prisišlieti prie koprisilenkti, prigulti prie ko (smarkiai ką darant)trumpam atsigulti (pailsėti, pamiegoti)glaudžiai prisispausti, pritaptiprisiplakti prie ko, neatstotipripulti, prišoktiverdant išsileisti, sukristi (apie bulves)parpulti, pargriūti; sukniubtivisiems suvirsti; trumpam sugultivisiems įkristi, supulti kursugulti, suvirsti (apie javus, augalus)susmukti kursupulti, suzmekti; susmuktiatslūgtisuliesėti, sunyktisugriūti, suirti, sutižtižlugtiišsileisti verdant, suvirtisuplyšti, sukiurti, susinešiotisutapti, sutiktisugestisusišlapinti rasanukristi ant konukristi už koužsidėti, atsirasti (apie rasą)krintant pridengti (apie rasą, miglą)nusileisti (apie saulę)staiga užšokti ant kožemyn nusvirti, užsmukti ant konusvyrant, nusileidžiant pridengti kątrumpam atsigulti pasilsėti; užmigtiužgriūtiužpulti ką, norint sunaikintiužsipulti priekaištaujant, kaltinant; atkakliai, prisispyrus prašyti, reikalautiužsigulti (labai smarkiai ką darant)staiga, netikėtai atsirasti, ištikti, paliestitekti, atsirastiužkimti (apie gerklę),užgulti (apie ausis);užsikirsti, sutrikti (apie kalbą)išeiti iš atminties, pasimirštinėščiai pasidaryti, pastotigimtiįniršti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: kri̇̀sti
Kristi sinonimai
antkristiapkristiatkristiįkristiiškristinukristipakristiparkristiperkristiprakristiprikristirazkristisukristiužkristikristinai
Kristi frazeologizmai
galù kri̇̀sti nebeturėti jėgų, nusilpti: Galù kritaũ – sylos nebėr, jau nebedirbu. Ką bedarysi galù kri̇̀tęs: reik ir paskutinį daiktą parduotigerù vė́ju kri̇̀tęs; iš prigimimo turintis gerų savybių, laimingas: Tas tiktai tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas vargo vaiku, ne minkštapaučiu, arba geru vėju kritusiu buvo vadinamasį ãkį (akiñ) kri̇̀stipatikti: Ta mergina krimta man į akį. Man į ãkį kri̇̀to ta jos duktė. Ji jam iš pirmo pamatymo krito į akį. Jam Anė krito akin. Kritai akin su visom padalkompatraukti dėmesį: Kiti raštai ir savo antraštėmis daug kam krinta į akį. Šitas jo pasielgimas ir man krito į akį. Kad taip nekristų į akį policijai ir žvalgybininkams, darbininkai atvyko iš įvairių vietųį aki̇̀s kri̇̀sti patraukti dėmesį: Per daug visiems į akis krinta tinginio sūnaus ūmus išponėjimas. Atsistojo taip, kad visiems krinta į akisį ãpačią kri̇̀sti pralaimėti: Seime valniejai su savo prieštaravimu į apačią krito.į gálvą kri̇̀sti darytis atmenamam: Iš to visko yra likę atminty tik keli tokie pasakojimai, savo nepaprastumu labiau kritę į galvąį miẽgą (miegañ) kri̇̀sti staigiai užmigti: Kaip tik anys išgėrė, tuoj visi krito miegan. Pabudo ji staiga, kaip ir kritus į miegą, akimis surado vaiką. Jau gal ar vargas koks ateina, kad aš taip miegan krentu. Ir groja, ir šoka, krentu miegan, nors ką nori daryk. Severja buvo nuvargusi dienos darbais ir miegan krito kaip akmuo į vandenįį ši̇̀rdį kri̇̀stidaryti įspūdį: Nes Tamošius viską girdi: žodžiai krinta jam į širdįpatikti: Vokiečiukas teip krito į širdį mergaitei.iš juõko kri̇̀sti labai juoktis: Net krinta abudu iš juokoiš kišẽnės nèkrenta visą laiką turi su savimi: Raktai nekrenta iš kišenės: rodos, kad kiekvienas vogti tetykoiš rañkų kriñta nesiseka (dirbti): Kai atvažiuodavo piršliai, mergaitei darbas iš rankų krisdavo. Sunku žiūrėt – darbas kriñta iš rañkųiš rañkų nekriñta vis šį tą dirbinėja: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jam iš rankų nekritojuokai̇̃s kri̇̀sti labai juoktis: Tikros komedijos, nebegalime ištūrėti, juokais krentame. Jis žiūrėdamas juokais krinta. Leidžiasi juokais, krinta juokaiskai̇̃p iš mẽdžio kri̇̀tęs apie nesusigaudantį: Vakar gėlė galva, šiandien mažiau, bet esu toki, kaip iš medžio kritusikalbà (rodà) kriñta sutaria (kalbėdami): Anuodums roda krim̃ta. Nekrimta vedum kalba. Suprantu aš seniai, kad jums krinta roda, bet atleisk, aš, nuo tavęs žodžio neturėdamas, turėjau mergą sudraustikri̇̀sti kiaurai̇̃ (vok. durchfallen) pralaimėti, žūti; dingti: Egzaminus laikiau, bet kritáu kiáurai. Esam kritę kiaurai. Ar girdėjai, kad mūsų bendrovė kri̇̀to kiaurai̇̃?. Aš seniai sakiau, kad čia su doru nebus – turės kri̇̀sti kiaurai̇̃kietai̇̃ kri̇̀sti būti smarkiai nubaustam: Aš mislijau, kris nabagas kietai už tokį darbą, bet užteko šešių metų kalėjimonuo rañkų nekriñta nesiseka (dirbti): Nežinau, kas tas yra, kad jam nekrinta darbas nuo rankų, o, rodos, dirbaper nagùs kri̇̀sti daug turėti: Kad ir per nagùs kri̇̀stų, o neduosprie širdiẽs kri̇̀sti patikti: Ta pasaka man nekrinta prie širdiesrugiai̇̃ nekriñta nėra ko skubėti: Ne rugiai krintaantkri̇̀sti (ančkri̇̀sti) kristi ant ko, užkristi: Kad ant kokio žmogaus margas vabalas antkrinta, tai tas gauna svotbon eiti. Trys juodvarniai ir ančkrito ant laivėsgimti: Būs aniems antkri̇̀tęs vaikas, ir negalės beparvažiuotibūti užkrečiamam (apie ligą): Didelė kaitra sukels antkrintamosias ligasužsidėti, atsirasti (apie rasą): Jei ant jų (džiovinamo tabako lapų) rasa antkris ar lytus aplys, tad jie palengvai pūnaužvirsti, užgulti: Aš aną (puodą įsprogusį) pakylėjau, ans ir ištižo. – Tavo ranka antkrito, tu ir atsakai.Verkė mergelė, verkė jaunoji, ant grėblio kotelio antsikrisdama. Kad eita, ant pečio (greta einančio) antkritusysužsipulti: Antsikrito latvis pirkti karvę. Ar kitur arklių nebėra, kad taip ant mūsųjų antsikritai?. Antsikritau pirkti, lygti ir nulygauapkri̇̀stiapibirti kuo: Žemė apkri̇̀to lapais. Šaltas vėjelis pučia siautoja, lapelius medžių drasko, nešioja. Šlama apkri̇̀tę visi takeliai. Mergele jaunoji, tu man patikai, rūtelių lapeliais visa apkritai̇̃. Apkris drobelės juodais dūmais.apiberti: Bet apsnigo, apipustė ir apkrito visą krantą obelų žiedais. Lapai apkrito grybus, nėko nebsugrybausi. Juos apkrisdavo pirmieji obelų žiedaišiek tiek nubirti nuo ko: Lapai apkri̇̀to rudeny nuo medžio. Nuo artimųjų kalnų apkrinta ir aptirpsta baugieji sniego gabalai. Ruduo jau, ir lapai apkritęapdribti, apsidriekti ant ko viršaus: Apkrito plaukai ant kaklo. Apkri̇̀tę plaukai, kap kraitis. Žvakė krito apkri̇̀to (aptekėjo taukais) apipulti ką; pulti ką daryti: Žvėrys apsupė, apkrito, jau apžioję savo maistą.Apkrito šiedvi manęs prašytibūti apipultam: Žaizdos apkrito musimisšiek tiek išdvėsti, išstipti, dvesiant sumažėti ko: Buvo biškį apkri̇̀tę musės, ir vėl prieina par langusšiek tiek sumažėti, susileisti: Apkrito ir ponams pyragai karės metais. Tuoj bus gaisras baigtas: jau stogas ir sienos apkrito. [Šėkas] veikiai padžiūsta ir apkrinta.apliesėti: Buvau drūkta, dabar apkritáu, sulysau. Padirbtų, tai lašiniai apkri̇̀stų. Arkliai nenusitūria, tokie geri buvo, o paskuo apkritoapiplyšti, apskarti: Aš, kad ir biednas būčia, vis šit apkritęs nevaikščiočia. Senio kelnės apkritusiosužsikrėsti: Baisu eiti pas tokį ligonį: kitą sykį gali pats apkristi tuoj ligaatkri̇̀stiatpulti šen: Akmuo krisdamas lig pat kojų atkri̇̀toatvipti: Akys kaip šuliniai, lūpa atkritusi. Lūpa atkrito kaip senos kumelės. Ir lūpa atkrito besiklausant. Apatinis žandas tik dreba atkritęs (susigraudinus).atsiknoti: Suplyšo batai, atkri̇̀to padai, myliu mergelę jau treti metai . Toks čia sulopymas: vaikas pasitąsė – viskas iširo, lopai atkri̇̀to. Atkri̇̀to tinka nu sienos. Nuo sienos popieriai atkritę. Sutikęs bejojantį žmogų, Mikė sušuko: „Tėvai, nosis atkrito!“. Nešok per smarkiai, bo atkrisi kaip tošis!.atsitraukti, pasišalinti; netekti reikšmės, atpulti: Lepšiai atkrito, tikslo nepasiekę. Neilgai laukus, tos tautos atkrito nuog bažnyčios. Redaktoriai bijojo, kad atkris skaitytojai. Ilgainiui vienas kitas tų terminų gali būt ir atkris (išeis iš apyvartos).Atkrinta paskutinis noras kur beiti. Dabar jau tas reikalas atkritopasikėlus vėl virsti, sėstis, griūti; grįžti į pirmykščią padėtį: Jo galva vėl atkrito į pagalves. Ji atkrito į kėdę. Vilkai lipa į medį ir atkrimta – neįlip.Per daug prastu radaus, į griekus atkrisdamsdar ne visai išgijus, vėl smarkiau susirgti ta pačia liga; atslūgstančiai ligos eigai staiga pasmarkėti: Šiltine persirgo, pradėjo vaikščioti ir atkri̇̀to. Į ligą atkri̇̀sti. Jis pasigavęs vėl atkri̇̀to. Buvo pasveikęs, šaltis grybštelėjo, ir vėl atkri̇̀to. Štai ne per seniai vėl atkrito. Buvo jau pasveikęs, bet nepasivaktavo, atkrito ir mirė. Buvo jau pagijęs, ale persišaldė – ir vėl atkrito. Saugokis, kad neatkristum, tada tai sunku išgyt. Iš tokios ligos išgijus, bijojo atkristi. Tik pakilo iš ligos ir vėl atkri̇̀to. Jis persišaldęs atkri̇̀to, tai dabar smarkiai serga. Neik ant kiemo dar, ba dar atkrisi̇̀. Jis jau vaikščiojo po ligai, bet kai atkrito, tai daugiau nekėlė. Pasinaujina, atkrinta.Atšals kojas su tais kaliošais, ir vėl gripas atkri̇̀s. Šašai atkrito (vėl išbėrė). Atkrintamóji karštinė, šiltinėatslūgti; sumažėti: Įrūgusi duona duonmaišė[je] atkri̇̀to atgal. Kaip tas upis greit atkri̇̀to!. Vanduo visas lankas užliejo, šiandien jau atkrito.Šaltis jau visai atkri̇̀to, bus palaidinysatsitaisyti, atsigauti (apie užkritusį žadą, sutrikusį protą): Ano žadas jau atkrito, ans vėl jau galia kalbėti. Atkrito protas (grįžo atmintis) atpigti: Dabar gyvoliai atkri̇̀to – mažai pašaro beturia žmonys. Atkri̇̀to kiaušiai: praeitą seredą brangiau mokėjonustoti augti: Anas šiemet labai atkri̇̀to: jau už mūs mergaites mažesnistekti: Ir kai jam bufete nedavė degtinės, jis prisėdo prie Viliaus Karaliaus stalo, tikėdamasis, gal ten atkris ir jamatsigimti į ką: Ir tie vaikai atkri̇̀tę į jį (į tėvą). Juk tavo vaikai yra graži, visi į tave atkri̇̀tę. Į ką būs atkritę tie vaikai?. Teip atkri̇̀tęs [tas kumelys] – pati kumelė.Atsikritęs esu į dėdę. Jau tas bindokas gatavai atsikri̇̀to į savo tėvąnuo nósies atkri̇̀to neteko vertės: Tokią davė, kur jiems nuo nosies atkrito!įkri̇̀stikrintant patekti į ką: Krislas į akį įkrito. Kepurė įkri̇̀to vandenin. Lapė netyčiomis įkrito į šulinį. Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido. Įkrito mano ašara į vyną. Nu to kobinio įkrim̃ta viedras į šulinę. Neįkrisk akin (ežere). Įkritęs į vandenį, sausas neišlipsi. Neikit ant ledo – įkriste. Senė kumelė pula smarkiai ir įkrim̃ta tujau (įsmunka pievoje). Kad sniegas įkrimta (įsninga) į lapus, vagių metai būs (bus prasti metai, ir rasis daug vagių). Akis įkrito (į akį įkrito).Į širdį ramumas įkrito. Bet mano sielon dabar kitoki rūpesčiai įkrito.Nekask duobės kitam, pats įkrisi. Kas kitam duobę kasa, tas ton pačion intkriñta. Krito įkrito, kaip ugny sudegė. Įkrito kaip varlė į balą. Įkrito kaip į vandenį (dingo be pėdsakų). Prapuolė, kaip į ugnį įkrito. Įkrito kaip inkstas į taukus (gavo gerą vietą). Kuri Kurmeliui paklius, įkris kaip inkstas į taukus. Į kokį sūrų rasalą įkrito mergelė (į vargą atitekėjo). Neturi nei į akį ką įkrist (su juo baigta) patekti, pakliūti į kokią padėtį: Tie žmonelės įkri̇̀to į didelį vargą. Įkrito žmogelis į bėdą ir ką ans dabar tura daryti. Reik turėti akis, į bėdą įkritus. Įkrito į ligas (įsisirgo) ir atidavė daktarams visus piningus. Į ligas įkrisi: supykęs nekarščiuokis. Kas tai Burvėnei yra, ka teip greitai įkri̇̀to į ligas?. Tretį kartą karalienei į ligą įkri̇̀tus, pasirodė smertis pri galvos. Į skolas įkritęs buvo. Šįmet mes patys įkri̇̀tom į skolą. Verksman boba inkri̇̀to. Neduok bobai valios, pats įkrisi į nevalią. Nuodėmėn įkri̇̀sti. Apie vakarą jis įkrinta į gilų miegą. Įkritęs į bažnyčios iškeikimą. Nabagelis įkrito (įkliuvo, apsigaudino), nujau nebišsikas. Įkrisi į liudytojus ir pats, juk matei, kaip mušės.Aš, senas žvirblis, vos tik neįkritau į jos žabangas. Įkrito kaip vel[nia]s į žabangas. Išėjęs medžiotų, įkrito spąstuosna. Į spąslus įkri̇̀to. Įkrito kaip šeškas į slastus. Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi (toks plonas, liesas buvau). Įkritau į mažus vaikus (turiu mažų vaikų) likti atmintyje, padaryti įspūdį: Tėvo pavyzdys turėjo įkristi ir sūnui. Vietomis ką ne ką ir skyrium pažymiu saviškai, lyg aiškindamas labiau turintį įkristi skaitytojui prielinksnio dalykąįnikti: Petras buvo įkritęs į uogynęsmarkiai sėstis į ką, įvirsti: Barbutė kaip prigainiotas viščiukas žiopčiojo, į fotelį įkritus.įgulti: Buvo karščiais įkritęs, vos bepagijosmarkiai įeiti, įpulti: Jis įkrenta, visas nuo dūmų pajuodavęs. Ir aš tik vakar įkritáuįgriūti į vidų (apie lubas): Cirke įkrito lubosįdubti: Priš pat smertį akys įkrim̃ta. Jo paakiai įkrito ir pasidarė mėlyni. Skruostai įkrito, išblyško. Dar labiau linkęs į dusulį, dar labiau įkritusiais žandais. Grįžo perbadėję: sudžiūvę visiškai, žandai įkri̇̀tę. Jos (kumelės) šonai įkrito, stuburkaulio briauna dar labiau išsišoko. Kai karvė nepriėdusi, tai šonai įkri̇̀tę. Įkritę šonai arkliui, gal nieko nedavei?pasitaikyti, atsitikti: Kalėdų diena įkrito subato[je]gimti, atsirasti staiga: Įkrito vaikelis (berniukas), o teip norėjom mergelės. Mudviem su ponia viena nakčia įkrito. Jau tatai penktas įkrito, o nė po vieno nesu gulėjusiį ãkį įkri̇̀stipatikti: Iš pirmo pasimatymo jis man įkrito į akį. Jis man taip įkri̇̀to į ãkį, kad niekaip užmiršt negaliuatkreipti dėmesį: Mes keli įkritome į grafo akįį aki̇̀s įkri̇̀sti atkreipti dėmesį: Pirmiausiai į aki̇̀s man įkri̇̀to ano nešvarumas. Žmogelis ne per daug buvo kazokams į akis įkritęsį ãtmintį įkri̇̀sti būti atmenamam: Kas žmogui įdomu, tas jam geriau įkrinta į atmintįį gálvą įkri̇̀sti atsirasti galvoje (kokiai minčiai): Jam įkri̇̀to į gálvą.į (kieno) kišẽnę (pinigi̇̀nę) įkri̇̀sti įsiskolinti kam: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip. Saugokis, kad nereiktų įkri̇̀sti į kito kišẽnęį (kieno) nãgą įkri̇̀sti atsirasti kieno griežtoje valdžioje: Nori, kad veikiau į jų nagą įkristumėteį ši̇̀rdį įkri̇̀sti padaryti įspūdį, patikti: Įkrito man į širdį tie žodžiai kaip ligoniui sveikata. Oi mergele, mergužėle, tu graži mergelė, tu įkritai man į širdį kaip gaili raselė.iškri̇̀stiišpulti iš kur: Vaikas iškri̇̀to iš lopšio. Vaikas, iškri̇̀tęs iš medžio, koją pasilaužė. Viliui iš rankų iškrinta pagalys. Telefono ragelis vos neiškrito Laboniui iš rankos. Pinigai man iš rankos iškrito. Gaili ašarėlė seneliui iškrito. Jei valgant iškrenta kąsnis, ateis išalkęs svečias. Iš mano širdies tarytum iškrito sunkus akmuo. Ir visi grobai jo iškrito.Kalba – žodis kaip kriste i̇̀škremta (sąmojingai kalba). Iš jos mažai kas iškriñta (mažai ką ji duoda). Ar i̇̀škremta kumet saldinis obulas iš rūgštinės obelės?. Kas iškrito iš maišo, tas ir pragaišo. O kad tau kiaurai iškristų!. Turėdamas kursų baigimo pažymėjimą, iš penkių šimtų neiškri̇̀si (dirbdamas negausi mažiau kaip penkis šimtus). Kitas ir iš eglės iškritęs pasiilso. (ž.).nusileisti žemėn, nukristi: Atsiskleidžia naujas gyvenimo istorijos puslapis – tuo tarpu švarus ir skaidrus kaip tik ką iškritusios snaigės. Visų medelių lapai iškrito . Iškri̇̀to keli lytaus lašai. Kad iškri̇̀stų sniego, reiktų nuvažiuoti pas brolį. Rūkas iškris, bus graži diena.Iškris obuolys, kai nunoksišvirsti, išgriūti: Iškrisk (atsigulk) kiek ant lovos, pasilsėk!.Jau visa šeimyna iškrito (sugulė) išbirti (apie dantis); išslinkti (apie plaukus); nukristi (apie ragus): Dančiui iškritus, reikia jis užmesti ant pečiaus kalbant: „Pele, pele! še tau dantį kaulinį, atnešk man geležinį!“. Iškristą gyvulio dantį dėk į sienotarpį, kad pavogti daiktai sugrįžtų.Gal ir nuo vandenio bais iškrito plaukai. Blakstienai iškrito senatvėj.Seniams (briedžiams) ragai iškrinta gegužės mėnesyje ir iki rugsėjo vėl atauga. Kaip prieš iškrintant, taip ir iškritus, briedis ragais nebesigina, bet, reikalui atsitikus, kojomis neprietelį mušaišdvėsti, išgaišti (apie gyvulius): Avys iškri̇̀to. Visos karvės iškri̇̀to. Nėko netrukus, iškrito Egipte daug gyvolių. Visos vištelės kaip lapai iškri̇̀to. O galvijai kad iškrito, visas sviets raudavo. Visos musės iškris nuo tų vaistųdaugeliui išmirti: Jie visi jauni iškri̇̀to. Badu būtumėm iškri̇̀tę, kad ne jisdingti, išnykti, prapulti: Iškrito visos užgaidos, kai tėvas mirė. Pavaikščiojom pavaikščiojom ore, ir miegai vėl iškri̇̀to. Uždaviau ausų, tuoj pagirios iškri̇̀to (išsipagiriojo). Tai Monikutei kai iškri̇̀to parėdnės – jau eina su apiplyšusiais batukais!staigiai atsirasti, ištikti; tekti, pasitaikyti: Beiškrito diena visų lauktos pagados. Iš kur tu iškritái? Jau penki metai kaip bebuvau matęs tave. Biednai mergai iškrito tokia laimėatsiskirti nuo ko nors; netekti turėtos reikšmės: Mes dabar turime iškristi iš dorų žmonių tarpo.Kiekviena prekė, žengdama savo pirmąjį žingsnį cirkuliacijų procese, pirmą kartą pakeisdama savo formą, iškrinta iš cirkuliacijos sferos, į kurią jos vieton nuolat stoja nauja prekė.Iš kalbos žodyninės sudėties paprastai iškrinta tam tikras kiekis pasenusių žodžiųnetekti turėtų pareigų, turėtos tarnybos, vietos, malonės: Būtų iškritęs iš gubernatoriaus, kam įvažiavo į šventorių su karieta. Pasileido gerti, dar apsivogė, ir iškrito iš vietai. Drįsti ginti iškritusius iš malonėsišplyšti, iškiurti, išdriksti: Kelnių keliai iškrito. Da palto viršus geras, tik pamušalas labai iškri̇̀tęsiš dantų̃ neiškri̇̀sti (kam) būti kieno šmeižiamam, apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų̃ neiškrintùiš galvõs iškri̇̀sti būti užmirštam: Iškrito iš galvos, o laikos ant galo liežuvioiš juõko iškri̇̀sti labai juoktis: Kaip jis papasakojo, mes visi iškri̇̀tom iš juõko.iš jùpų iškri̇̀sti mesti kunigystę: Kunigas iškris iš jupųiš kójų iškri̇̀sti pargriūti: Šliūk, iškritau iš kojų, paslydęs nu kūlių į upįiš sterblė̃s iškri̇̀sti kilti, gimti: Pasiutęs garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę, kaip ir Dovis Plonisiš véido iškri̇̀sti labai suliesėti, sublogti, pasikeisti; išblykšti: Oje, kaip iškri̇̀tęs iš véido!. Kodėl tu iškritai̇̃ iš véido?. Po baliaus visai iškritęs iš veidokai̇̃p iš ą́žuolo (mẽdžio) iškri̇̀tę nesusigaudantis: Stovia kaip iš ąžuolo iškritęs. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš mẽdžio iškri̇̀tę.širdi̇̀s iškri̇̀to labai išsigando: Jam širdi̇̀s iš baimės iškri̇̀to. Širdis taip ir iškritonukri̇̀stinupulti iš kur žemėn: Vieni lapai jau nukri̇̀to, o da kiti krinta. Tik lept, ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės. Po jų kojom ant tako čežėjo nukritę lapai. Padžius medeliai, nukris lapeliai. Lietaus pas mus nebuvo, tik keli lašeliai nukrito, nulašėjo. Gerai lipti, bet skaudu nukristi. Kaip ans šoko į antrą eglę ir nukrito ant žemės. Sudegus visai bokšto medigai (medžiagai), dziegorius nukrito, o varpai sutirpę žemėn lašėjo. Kaip žaibas nukrinta nejusčiomis, taip ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio vienam akių mirksnyje. Nukri̇̀to šaukštas, da ateis alkanas.Pakilo kaip sakalas, nukrito kaip vabalas. Nesikelk su gandrais – su varnom nukrisi. Dejuosi – toliau nujosi, pasigirsi – tuoj nukrisi (nesiseks). Nukrito, koptų nepastatęs, nuskendo, lipto nepamatęs. Ant žemės sėdėdamas, kur nukrisi?. Gal tu iš dangaus nukritus, kad nieko nežinai?!. Pergalė iš dangaus nenukristekti kieno daliai; patekti ant ko, paliesti ką: Nugi ir tau, kaip zakristijonui, šis tas nukris. Bent už žvakes.Kalba, kad ant jo nukritus Dievo rykštė (nelaimė). Kokia bus laimė, kada nukritusi [bausmė] juos suvaržys!nupulti nuo ko, nusiristi: Vaikai nuo šieno nukris. Nuo stalo nukri̇̀to. Turėkis stipriai, kad nenukristumei. Našiai užlipa ant skardžių ir žiūri sau žemyn, nemanydamas nukristi. Bejojančiam, bejojančiam kepurė nukri̇̀to.Geriau į kalną lipti, nekaip nuo kalno nukristi. Eina, kad kiaušinis nuo galvos nenukristųkristi šalin, atsiskirti; nusmukti, nuslinkti; nubyrėti: Jo (briedžio) ypatybė – tai išsišakoję ragai lyg koks karklynas, kurie kasmet nukrinta ir kiti atauga. Įvairių medžių veislių negyvos šakos nukrinta. Mėsa nuo kaulų nukrito. Pavyto žolė, ir žiedas nukrito. Nuvyto kvietkeliai, nukrito žiedeliai. O da nedajojau uošvelės dvarelio, ir nukrito bijūnėlio raudoni žiedeliai . Nukris obels lapužiai ir bijūno žiedužiai, … prapuls mano mergužėlės meiliejai žodeliai. Nukris žiedužėliai, bus ir obuolėliai, nukris mano mergelės veidelių skaistumėlis. O kad nuėjau pas anytėlę, nukrito roželė nuo mano veidelių. O kaip patekau šelmiui berneliui, po mano langais roželės nukrito. Nukrito medis, noragas nuo žagrės. Nuo mano kaklo perlai nubiro, nuo mano rankų žiedai nukrito.Vergovės pančiai jau nukrito!. Nuo pečių nukrito priespauda sunkioji. Nukrito man didiejai vargai. Per ilgą laiką nukris nuo manęs prakeikimas, ir būsiva laimingu. Nukris meirūnų žali lapeliai ir nuo manęs kalbelės. Nukris nuo tavęs jaunos netikri žodeliai.Galva nenukris, prieš žilą plauką nusilenkus. Kažin kas nukrinta nuo širdies (lengviau pasidaro). Už tėvo galvos vaiko nė plaukas nenukrimta.atsirasti, užsidėti (apie rasą): Rasa nukritoišnykti, išgaruoti, dingti (apie rasą, šalną): Kaip tik saulė pakilo, tai ir rasa nukri̇̀to. Kai nukrito rasa, išėjo prie rugių. Išplak dalges, nukri̇̀s rasą, eisime pjauti. Užtekėjo saulelė šviesi, raselė nukrito . Ką čia dirbsim, kaip nukris šalna?nudribti, nusvirti, nusileisti: Gūžiai nukri̇̀tę, ir vis dar lest norit. Nukri̇̀tę žandai iš riebumo. Nukrito senio Andersono galva ant gysloto, smaloto kumščio. Ant mano peties nukrito ranka. Trečias buvo išblyškęs, vagotais paakiais, nukritusių pečių ir ištįsusių rankų jaunuolispavirsti, pargriūti: Gėrė gėrė, paskui žiūrau – vienas nukritęs grabėj, kitas šalia vežimo. Kap pasimalsi (padirbsi, pasitrankysi) perdien, nukri̇̀si – ir miegi. Ji nukriñta, apmiršta, tai kol ją išdrasko (kol atgaivina)!.pargriuvus nusnausti: Dabar po pietų biškį galiam nukri̇̀sti. Aš čia pat pri stalo valandelę nukritáu ant suolo, o dabar vėl gyvassugulti (apie nepjautus javus): Kaip rugiai nukri̇̀to, tada eina pjovėjų samdytnugaišti, nudvėsti: Jauna kumelė nukrito. Šią žiemą nukrito du arkliainumirti, žūti: Devyni sūnūs krygužė[je] nukrito.nuslūgti, nusileisti: Vandens, staigu užkilę, greit ir nukrito. Šiandie jau Nevėžis nukri̇̀tęs. Jeigu vanduo Nemune nukri̇̀s, galėsim vėl meškerioti. Kai pradėjo šalti, tuoj visi ravai nukri̇̀to. Gerkit, nukri̇̀to putos (alaus) visai.Saulelė jau nukrito (žemiau nusileido), greit pavakarę atneš. Kai saulutė žemiau nukri̇̀s, bus šalta.sumažėti: Šiandie jau nebebaisu nosies iškišt į lauką, šaltis jau nukritęs. Ant ryto nukrito ligoniui karštis. Oro temperatūra nukritusi.Išdirbio normos nukritosuliesėti, palengvėti: Jau tep tas riebulis nukrito, kad net nepanašus pats į save. Kažin ar aš daugiau nukritaũ už tave, ar mažiau per šį mėnesį?. Anas greit nukri̇̀s itokioj buityj. Aš vasarą kelius kilus nukrintù. Anas per darbymetį pusę pūdo nukrito. Aną reiktų pėsčia varyti – juo nukri̇̀stų lašiniai. Nukri̇̀s jam lašiniai, kai nebeturės vietosatpigti; sumažėti (apie vertę): Dabar javai labai nukri̇̀tę, pilnas turgus vakar buvo – niekas neima. Palauk, dabar nukris ir sviestas, kada karvės ant ganyklos vėl atsigausnusigyventi: Nenori garsaus piniguočio garbės: per vintą ar vienas nukrito?nustoti gero vardo, garbės, moralės: Žmonės pas mūsų labai nukri̇̀tę. Jis dėl savo ištvirkimo tai nukri̇̀tonusilpti, suglebti (iš senatvės arba nuovargio): Pasenau, nukritau, greit ir pasimirsiu. Nukri̇̀to vienkart, paseno. Žmogus nukrinta kaip žolės žiedas. Visiškai nukrisi teip patsjan, kaipo tos žmones, kurios yra su tavim.nuplyšti, nuskarti, nusidėvėti: Jau tavo tos kelnės visai nukri̇̀to, reikės jau naujas pirkti. Nešk taisyti tus savo batus: nukri̇̀s ir bepataisyti nebgalės. Mano čebatai baigia nukri̇̀sti. Ant tavę, vaikeli, tai kai an šakos: panešiojai dienelę, kitą, tai ir nukri̇̀to marškiniai. Girtam nesarmata, kad ir nukritęsatsimainyti, pasikeisti (apie veidą): Užsidegė tada Kain labai, ir nukrito veidas.akmuõ nukri̇̀to nuo širdiẽs dingo rūpestis: Kaip akmuõ man nuo širdiẽs nukri̇̀to.nuo kójų nukri̇̀sti apšlubti: Arklys nukri̇̀to nuo kójų, visai nepaeinanuo kóto nukri̇̀sti labai pasigerti: Vakar vakare aš nukritáu nu kótonuo širdiẽs nukri̇̀tęs labai mielas: Mano vaikas nuo mano širdies nukritęs, man ir brangusvárnoms nukri̇̀sti vesti arba ištekėti: Nukri̇̀to várnomspõpieriai nukri̇̀to (kieno) pasidarė prasti reikalai kieno: Fogo popieriai labai nukritopakri̇̀stišiek tiek ko nukristi (žemėn): Šiąnakt nedaug tepasnigo, truputį pakrito. Ot, kad pakri̇̀stų da sniego, tai būtų kelias [rogėmis]. Net šakelės dai palinko, net lapeliai dai pakrito .atsidurti po kuo, pariedėti: Tą pradalgę sukočiok – mano sidoklis po jai pakri̇̀toparpulti, pargriūti, parvirsti: Vaikas iš zlasties ant žemės pakri̇̀to ir rėkdamas spardosi. Tas kaip išgėrė, tujau ten pat ir pakrito. (ž.). Rėčiu duok į galvą – tuoj pakri̇̀s. Briedis ant šono pakrito. Kaimynas pakritęs ir negyvas – mat jį perkūnas užmušė. Viena [laumė] kaip mes į jį su stipinu, jis ir pakrito negyvas.atsigulti: Pakritęs ant lovos užmigo. Norėjo pasikelti, bet vėl pakrito ant gultoatsigulti trumpam miegui, nusnausti: Pakrisk valandą ligi pusryčių… taip šįryt gera miegoti. Nuejo adyną pakri̇̀sti. Vaikai, pakri̇̀skit kiek – tuoj vėl eisim mėšlo vežti.Truputį pakriskiamos pakaičiogalą gauti, pastipti, padvėsti: Sartoji šiemet mažne pakri̇̀to. Žirgą žynys taip nujodęs, jog nu vargo pats žirgas pakritęs. Rašoma, kad blezdingos vargstančios, jei šen bei ten tūkstančiais iš bado pakrintančios.numirti, žūti: Aštuoniolika kryžiokų tuoj vietoj pakrito . Jei atsitiko kovoje pačiam kunigaikščiui pakristi, gėda būtų tarnams gyvims palikti. Kažin, ar šią žiemą mis, ar pakri̇̀ssuliesėti: Neilgai tesirgo, o toks pakri̇̀tęs pasidarė. Šėkelis pavyto, žirgelis pakrito. Žolelė suvyto, žirgelis pakrito, nežinau, ar dajosiu į jauną mergelępalinkti, pasvirti: Pakri̇̀tęs laikrodis (laikrodžio rodyklės nelygiai ties numeriais stovi). Į katrą pusę pakris medis, toj ir visados palikskiek nusvirti: Vesiančios karvės pauodegis yra pakritęskiek sugulti, sukristi (apie nepjautus javus): Pakrito nenurauti linai, būs glindotinusekti, nuslūgti; kiek suzmekti, supulti: Kiaušis pakritęs. Neiškilusi, pakritusi duona. Dobilai nora pakritusios žemės, be žoliųkiek išsileisti verdant (apie bulves): Ta bulbė kiek pakri̇̀tusi. Pernai mūsų bulvės daugiau pakri̇̀sdavo. Bul'bos jau pakreñta, možna dažniau pakastsuplyšti, sudriksti: Pakrito visos vaikų skarosgimti: Vos pakritęs teliukas, o jau laksto. Tuoj pakritęs kumelys buvo baltas. Jei geru vėju pakri̇̀to, paaugs greitai [paršeliai]atsigimti į ką, panašiam būti: Ši yr pakritusi į savo motiną. Vaikai pakrint po tėvo. Adomis po tėvo pakrito. Aš esu po tėvo pakritęs. Ji skūpa pakritusi buvojuokai̇̃s (iš juõko) pakri̇̀sti labai smarkiai juoktis: Tos mergos pakri̇̀to juokai̇̃s. Pakri̇̀tom mes iš juõkoširdi̇̀s paki̇̀rto pasidarė silpna (nevalgius, alkanam): Taip širdi̇̀s pakri̇̀to, bepjaunant šieną, o pusrytės nekaip neatneša. Įsikišk bent porą virtų kiaušelių: ši̇̀rdžiai pakri̇̀tus būs gerai. Taip širdi̇̀s yra pakri̇̀tusi: kartais sausų bulvių užsikandu, ir užtenka. Mėsos nė kąsnelio neturiam, širdi̇̀s pakriñta, bulbes ir putrą bevalgant. Taip širdis pakrito, nėko nė dirbti negaliu, tik aplink pietus ir begalvojuparkri̇̀stiparpulti, pargriūti: Jonas, eidamas ledu, parkri̇̀to ir nusilaužė ranką. Mergytė nebejautė savo kojų ir be žado parkrito į sniegą. Marytė parkrito ant lovos ir veidą paslėpė į pagalvęatsigulti trumpam poilsiui: Jis parkrito kiek pasilsėti. Vilius tuojau parkrinta į lovą ir knarkia. Mamelė pietų stundį parkrito. Parkri̇̀siu biškį ant lovos, bent kojas pailsinsiususilpnėti, suklupti: Nekaltinkit manęs už tat, kad aš visai nedaug tepadariau, kad greitai parkritausmarkiai pareiti: Ką tik dabar parkri̇̀tom iš raskažių (iš pokylio, iš vaišių) pérkristi parkri̇̀stisukristi, susileisti (degant): Namelis jau baigė perkristi. Mano pečius pusiaukuris, dar neparkri̇̀tęs (malkos dar nesudegė ir nesukrito). Taip greit sudegė, stogas kaimat ir parkri̇̀topasidaryti įdubusiais šonais (nuo alkio), perkliokti, sulysti, sublogti: Vaikščioja jaučias pérkritęs. Iš kai kurių kiemų išvarė karves – išbadėjusias, perkritusias, vos besilaikančias ant kojų. Gal užmiršai arklį paliuobti, kad jis taip pérkritęs stovi?. Pérkritusiu arkliu netoli važiuosi. Po kelionės arkliai smarkiai pérkrito. Šiaudais šeramos karvės taip baisiai párkrito, kad net gaila žiūrėti. Karvė, kap pabuvo neėdus, tai tep perkrito. Kiekvieną dieną karvės pérkritę ir pérkritę, – kas čia ir bus su tokiu ganymu?. Karvė apsisukus apie medį stovi pérkritus. Tokioj ganykloj ir karvės visiškai parkri̇̀to, nebėr nė pieno. Karvės, kai lauke būna, neparkreñta. Mūs teliukas pilnas, neperkritęs kap obuolys. Tie jų ėriukai tokie párkritę. Šuo párkritęs vaikščio[ja]. Perkritęs [vilkas], alkanas kap šaka, o uodega kap šatra. Perkritęs, kaip tris dienas neėdęs. Perkritęs vaikščiojatekti: Vis zuja Saliamutė, nušvitusi, įraudusi taip, jog aiškiai matei, kad ir jai perkrito lašelis kitaspraeiti, atslūgti (apie skubų darbą): Kukurūzus pjausite apie spalį, – pastebėjo Gasiūnas. – Skubiausi darbai bus perkritę. Dabar jau parkrito kiek darbai [siuvėjui]: žmonės kailinių nebesiuvaprakri̇̀sti nukristi pro šalį: Nepataikai nė bulbės į krestį įmesti, prakrim̃ta pro šalįprikri̇̀stidaug ko nukristi, pribirti: Šiąnakt buvo didelis vėjas, daug obuolių prikrito. Atėjo ruduo, ir prikrito aukso lapų ant pievų, kelių. Ot kad prikri̇̀to obelių (obuolių)!.Daug žvaigždžių danguje prikrito. Kai atėjo, kai užėjo šaltas rudenėlis, ir pribiro, ir prikrito žemė artojėliųdaug įkristi, pribirti į ką: Šùlinė lapų prikri̇̀to. Prikrito pienas musių. Man prikrito akį, ar neišliežtum?.Iš rytmečio oras buvo prikri̇̀tęs (miglotas) prigulus priglusti, prisišlieti prie ko: Prie žemės prikri̇̀tęs klausėsi, ką jie kalba. Jis prikrenta prie žemės, vėjeliui pučiant, ir aiškių aiškiausiai girdi visą pievą skambant. Aleksiukas kartais, lyg meilės jausmo pagautas, prikrisdavo į priegalvį. Aš prikrimtù pri žemės ir tūriu, kad anos vėjas nenuneštų. Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena. Ir Mykoliukas prie motinos rankos prikrito, verkiantį atitraukė jį kaimynėprisilenkti, prigulti prie ko (smarkiai ką darant): Vilkas ėda stačias, o lapė prikritusi. Paršeliai išalkę: ger pieną, prikritę pri žemės. Žiūriu, kad bėga prikri̇̀sdamas. Šuo, prikrisdamas prie žemės, sveikino atėjusį.Kapuose ji verkė kukčiodama, prikrisdama prie žemės. Ieškosi mamytės – ji smėly miegos, – ją šauksi, prikritęs prie žemės nuogos. Dega žvakelės prigęsdamos, ašai verkiu prikrisdamas. Verk motinelė, žemę prikrisdama.Jo trobesiai visiškai prikritę prie žemės (susmukę).Eita arkliai prisikritę (labai greit bėga). Bėga prisikrisdamas. Šiandie nėriau par visą dieną prisikri̇̀tusi (neatsitraukdama, labai skubėdama). Jie prisikrisdami kirto irklais (yrėsi). Vaikai klykia verkia, prie žemės prisikrisdami. Šipa lekia, prisikrisdamas prie žemės, arklys. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, prie juodos žemelės prisikrisdama. Verkė abidvi, prie baltos smiltelės prisikritusiostrumpam atsigulti (pailsėti, pamiegoti): Grįžęs iš kelio (kelionės) prikritáu biškį numiegoti. Rodėjo prikri̇̀st pasilsėt. Vyrai, kai pavargste, galėste prikri̇̀sti. Nėr kada ir prikri̇̀st. Prikriskim bent kokį pusvalandį!. Prieteliau, prikrisk ir atsilsėkglaudžiai prisispausti, pritapti: Gerai pasiūti drabužiai yr prikritę. Kas taip prikri̇̀s pri žmogaus, kaip patalai. Lentas nubraukiau, ir prikrito grindų lentos. Ekėčios narinės eita prikritusios [prie žemės]prisiplakti prie ko, neatstoti: Ka prikri̇̀to pri munęs tas vaikinas, negal nė atsiginti. Taip tai iš tolo mergõs bijodavo, bet paskui kai prikrito, tai niekaip nebegalėjom atitrauktpripulti, prišokti: Prikri̇̀skit jūs prie jo ir atimsit jam cukierkas×razkri̇̀sti verdant išsileisti, sukristi (apie bulves): Bulvės su visu razvirę, razkri̇̀tęsukri̇̀stiparpulti, pargriūti; sukniubti: Arklys po našta parvirto; sukri̇̀to. Staiga pasirėmė alkūnėmis, bandė atsisėsti, vėl sukrito į patalą. Jis paliko trobą ir, sukritęs ant suoliuko po obelaite, susimąstė. Bedirbdamas sukrito ir mirė ant vietos. Atrado negyvą, sukritusį. Tik sukritaũ visa, koja kai lūžo. Kareivis mostelėjo šoble, ir tasai sukrito ant aslos. Prašos atleidami, sukrito kẽliais (suklaupė). Nuvažiavus sukrito jo arklys ir tuoj padvėsė. Stabo ištiktas ūmai ant žemės negyvas sukrito. Kaip tik gaidys pragydo, mergaitė sukrito an žemės. Ansai sukritęs gyvop Dievop šaukė.Verksmu sukrito jis iš tokių nuopulių. O ir sukri̇̀to mergelė graudžioms ašarėlėms, jaunoji. Moteros sukri̇̀to verkt. Kai paklausiau apie vaiką, sukrito verksmu. Sukrito juoku. Kad sukris visi juoktis!.Kriokė (verkė) susikrisdams savo motinos. Graudžiai verkė, ant naujo grėblelio susikrisdamà. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, ant juodos žemės susikrisdama. Kad verkė marti – susikrisdamàvisiems suvirsti; trumpam sugulti: Į ratukus sukritę drožiame ant namų. Būtų parbėgę danajai ir savo laivuosna sukritę. Už kadugynų sukritę (vaikai) ėmė žiūrėti, kas bus toliau. Jaunimas, sukritęs į vieną didžiulę margą krūvą, gulėjo po beržais.Kitos dienininkės sukrinta pokaičio snausti. Kiek papjovėję, sukritom ant pievos ir užmigom.Kartoms grajija ir vaikai, ant pilvo susikritęvisiems įkristi, supulti kur: Obuoliai sukrito duobėn. Zuikis lėkė – įkrito į duobę, lapė įkrito; stirna, vilkas, briedis, meška, levas – visi sukrito. Žuvys sukrito ant žarijų ir visos pavirto į juodą anglį.Visi ūkio rūpesčiai ant mano galvos sukrito. Ant katro sukris daugiau balsų, tas ir būs išrinktas.Kad aklas aklą veda, abudu sukris į duobę.sugulti, suvirsti (apie javus, augalus): Nuo dažnų vėjų šįmet javai visai sukri̇̀to. Sukri̇̀tusios avižos. Linai sukritę subuvę. Miežiai yra nu lytaus sukritę. Derlingi metai: javai net sukri̇̀tę laukūsesusmukti kur: Arkliai balo[je] sukri̇̀to. Bevažiuodami sukri̇̀to į mogną su visais ratais. Velėna viršutinioji partrūko, ir arklys su visu vežimu sukrito neišpasakytai.supulti, suzmekti; susmukti: Būtų labai geri pyragai, kad nebūtų sukri̇̀tę. Šį kartą duona nepavyko: išėjo sukritus kaži koki. Išlytų rugių duona sukriñta. Pečių blogai iškūrenau ir duonos negalėjau gerai iškepti – visa apačia sukri̇̀tusi. Tėvas išgins mane į pipirų žemę, kaip sukris pyragai.Pečius jau sukrito (perdegė malkos). Blynai, kol švieži, buvo tokie stori, bet dabar kažkodėl taip sukri̇̀to.atslūgti: Biškį sukri̇̀to upis. Venta jau gerokai sukritusi. Kažin dėl ko dideliai sukrinta taukai (puode), kad užšąla?suliesėti, sunykti: Kumelė sukūdo, sukri̇̀to. Buvo riebus arklys, dabar tik sukri̇̀to. Po ilgai kelionei arkliai sukri̇̀to. Sartis jau tep sukritęs, kad tik skūra ir kaulai likę. Nuo pažandžių mūsų arkliai visai sukri̇̀to. Kelias dienas arklys nebgavo avižum ir sukri̇̀to. Reik pagirdyti: sukrimta arkliai negėrę. Parduok, kol riebus, nes kai sukri̇̀s, ką begausi. Par darbymetį arklys labai sukri̇̀to. Kumelė sukritusi kaip šaka. I tu ma[n] tei sukri̇̀sk, o tokia graži karvė buvo!. Šienelis pavyto, žirgelis sukrito, nežinau, ar dajosiu aš savo mergelę . Tokioj ganykloj besiganydamos karvės visiškai sukri̇̀to. Karvės su visu sukri̇̀s po itokią ganiavą vaikščiodamos. Po šaltos žiemos stotkas (gyvuliai) sukrinta.Monika vis negalavo, skundėsi diegliais, o pavasarį visai sukrito. Sukri̇̀to vaikas – ir pažintiej negalima. Ko toks sukri̇̀tęs – ar serga?. Anas dabar labai sukri̇̀tęs, nebegali pažint. Pavasarį mokiniai nuo mokslo esti sukri̇̀tę. Kaip pradėjo ana sirgt, gatavai jau sukri̇̀to. Par šiuos metus labai sukritaũ, visi sijonai tabaluoja.Prispaustų kas prie darbo, tuo sukristų lašiniai. Kaip vargas prispaudė, ir lašinukai jos sukri̇̀to. Užmiršo valgį ir miegą, net pilvas sukrito. Pasenėjus, veidai sukritę. Jo veidas sukritosugriūti, suirti, sutižti: Trioba jau labai sugriuvusi; sukri̇̀tusi. Kibiras iširo; sugriuvo, sukri̇̀to. Rūmas sukrito griuvėsių krūva. Trobos visai sukri̇̀tę.Buvo viskas sukri̇̀tę. Kai marti atėjo, viskas atgijožlugti: Sukrito Romos viešpatystėišsileisti verdant, suvirti: Bulvės miltingos sukriñta, nors da vidurys nesuviręs. Smėlyne augę bulbės greitai sukrenta. Sukrito bulvės pervirintos. Labai šlapia vasara šiemet, nesukri̇̀s bulvos. Jau bul'ba, katroj nesukrenta, tai ir skonio par ją nėr. Bulbės sukri̇̀to, reik nukaisti. Šiemet bulbės gerai suverda, sukriñta. Miltingos bulvės sukrenta. Nepasaugojau – bulbės ir sukri̇̀tusios. Bulvės gardesnės, kur sukri̇̀tusios. Ar jūs bulvės sukrinta?. Mėsa, bulvės sukrito. Žirniai bevirdami taip sukrito, kad košė pasidarė. Lietaus vandeny virinamos pupos sukrinta. Nemaišyk žuvų: ir taip da sukri̇̀s, lig išvirsi. Kviečiai reikia gerai virinti, kad sukristų. Bulvynė, čibulynė, ir sukrito roputynė.suplyšti, sukiurti, susinešioti: Mano marškiniai visai sukri̇̀tę. Tiek sukritę vyrų kelnės, kad nemožna tolko rast, kaip čia ir sulopyt. Jojo marškiniai tiek jau sukrito, kad tik drizgai belikosutapti, sutikti: Jųdviejų nuomonės taip sukrinta ir sudaro atskirą krypsnįsugesti: Yra vynyčia visatimė koki aba miestai, didžiais nusidėjimais pagedę ir sukritę.susišlapinti rasa: Mūsų vainikas nei sudžiovintas, nei suvytintas, aukso kūbke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei vėjo supūstas, nei rasų sukristaskalbà (rodà) sukriñta sutaria, susitaria: Su seserim nesukriñta man rodà. Sukrimta kalba, galiau vedu (mudu) žanytiesši̇̀rdys sukriñtagerai sugyvena, sutaria: Įsūnint įsūnino, o kaip teko sugyventi, nesugyveno: nesukrito širdys, ir tiek. Su lietuviais estų širdys sukrinta, sako, dėl didesnio vienodumo charakteriųpamilsta vienas kitą: Na, jaunų širdys sukritoužkri̇̀stinukristi ant ko: Molio šmotas užkrito ant galvos. Medis man užkrito. Užkrito sniegas, pasidarė žiemos kelias. Kai užkris daugiau sniego, važiuosim su rogėm. Jei užkristų nors vienas saulės spindulys, jis pavirstų į balandįnukristi už ko: Tabokinės būta užkritusios už pamušalo. Oi užkris užkris už vainikelio žydras linų žiedelis. Užkrito rasa už kepurėlės. O kur užkrito tau raselė už gelsvųjų kaselių?.Klemka gerai užkrim̃ta (gerai užsidaro) užsidėti, atsirasti (apie rasą): Pasiraitok kelnes, ba jau rasa užkrito, tai sušlapsi. Oi, aš nušalau kojas rankeles, užkri̇̀to rasa ant vainikėlio. Užkrito miglužėlė ant mano galvelės.krintant pridengti (apie rasą, miglą): Dėl ko tavo vainikėlį miglelė užkri̇̀to?. Laukus rasa užkrito. O kur tavo vainikėlį raselė užkrito?.nusileisti (apie saulę): Netrukus saulelė užkrito už miško. Kol mišką perėjo, saulelė jau užkrito. Jos tik pėdsakas bešvitėjostaiga užšokti ant ko: Bėroji apluoke ėda: užkritęs kurk raitas. Ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio viename akių mirksnyježemyn nusvirti, užsmukti ant ko: Jis džiaugės žvairuodamas į sūnų iš po savo tankių užkritusių antakių. Vaiko akys nuolat užkrinta, bet atrodo, kad jis iš mandagumo jas vėl ir vėl atidaro. Kepurė užkritusi už akisnusvyrant, nusileidžiant pridengti ką: Antakiai užkrito akis. Vyro galva nuskusta, akys užkritusiostrumpam atsigulti pasilsėti; užmigti: Po pietų eisu užkri̇̀sti. Ar jau užkrito tavo merga (duktė)?užgriūti: Urvas tujau užkri̇̀to taip, kad nė kokio znoko nepaliko. Bebėgant užkri̇̀to lubos, ir sudegė vaikas.užpulti ką, norint sunaikinti: Jo bičiulis su mokintiniais užkrito ant bažnyčiųužsipulti priekaištaujant, kaltinant; atkakliai, prisispyrus prašyti, reikalauti: Jis užsikri̇̀to ant manęs. . Ko tu taip užsikritai an manę. Neužsikrisk be reikalo, o gal ir ne jis pavogė. Jie užsikrito ant jo rėkdami. Atė[jo] viena moteris, užsikri̇̀to – turi parduoti. Užsikri̇̀to ir neatleidžia, tiek prašė prašė, ir turėjau sutikti. Kap užsikrito mane prašyti teta į svečiusužsigulti (labai smarkiai ką darant): Valgyt svečią ragina užsikrisdami. Ir Barbikė juokias vis užsikrisdama. Visgi tas žmogus nenustojąs klabinti durų užsikrisdamas, kad jam prietelius pažyčiotų duonosstaiga, netikėtai atsirasti, ištikti, paliesti: Aš dar nėkur nėko netaisiaus, o jau svečiai užkri̇̀to. Jis gali kiekvieną valandą užkri̇̀sti. Užkritus paskutinį kartą žemės valdovui, abu Augustai puolė jam kojosna ir prašė, maldavo, kad gryčios neardytų ir jų iš čia nevarytų.Saulei tuotarp nusileidus, užkrito tamsumas ant žemės. Naktis užkrito nerami.Užkrito karas, visos nelaimės užtiko mumis. Už ką užkrito ant mūsų ta nelaimė?. Ant jo galvos gali užkristi didžia nelaimė. Užkrito toki nelaimė, akys pradėjo žlibiniuoti, užtraukė miglą, ir apakau. Vargai po vargų staiga ant manęs užkrito. Ak, koki nelaimė ant manęs užkrito. Tais metais užkrito kantonas, ir išvarė muni į Rosiją. Tuokart užkrito geriau gyventitekti, atsirasti: Kraitelių pripyniau keliolika, parduosiu nunešęs, skatikas ir užkrisužkimti (apie gerklę), užgulti (apie ausis); užsikirsti, sutrikti (apie kalbą): Taip užkri̇̀to gerklė, kad nė žodžio pasakyti nebegaliu. Atšalau kojas, ir užkri̇̀to gerklė. Kulkos taip zvimbia, kad ausys užkrenta. Nu to šūvio ir ausys užkri̇̀to. Po ligos vaiko ausys užkri̇̀to (vaikas apkurto). Kalba protarpiais užkrisdavo, ir atrodė, kad nelaimingasis springsta savo žodžiais. Kai ponai kalba, man ausys užkrinta. Nieko negirdžiu. Ligonie žadas užkrito: nebištara nė žodžio. Nabagėms nu išgąsčio ir žadas užkrito.Man pačiam kartais liežuvis užkriñta (nesiseka kalbėti) išeiti iš atminties, pasimiršti: Pavardės man užkrim̃ta (nebeatmenu pavardžių). Kažką norėjau pasakyti, kaip reik – ir užkrito. Žinojau, tikriausiai žinojau, ale ėmė ir užkri̇̀to, ir nėkaip nebgaliu atsimintinėščiai pasidaryti, pastoti: Jau ji vėl užkri̇̀tus, turbūt su devintu [vaiku]gimti: Bevargstant, besibastant iš vietos į vietą, iš miestelio į miestelį, užkrinta Burbams dukrelė. Vaikas ùžkremta, visokių cackų reikįniršti: Dėl niekų užkrito, ir kad būtų galas pykčiu[i]!
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas