Kur
Kur reikšmė
į kurią vietą (klausiant ar pažymint)kurioje vietoje, kame (klausiant ar pažymint)bet kurioje vietoje, bet kur, kur nors, kažkur (neapibrėžtai, nepažymint)kažkada (neapibrėžtai)nusistebėjimui, sušukimui reikštidaug, kur kassu praep. iš, nuo, per, pro, žymint vietąkur ne, kurgigerokai (daugiau ar mažiau), labiauvisų, juo (su aukštesniojo ar aukščiausiojo laipsnio būdvardžiais ir prieveiksmiais)tikšalutiniams vietos aplinkybės sakiniams jungtišalutiniams pažyminio sakiniams jungtišalutiniams papildinio sakiniams jungtikalakutų šaukiamasis garsas
Kalbos dalis: prieveiksmis
Kirčiavimas: kur̃
Kur frazeologizmai
kad (tave…) kur̃ sakoma stebintis: Į sveikatą, kad jus kur!. Na, ir oras, kad jį kur!. Ak kad tave kur̃, kap mane prigavai!kur̃ bùvęs, kur̃ nebùvęs nuolat, dažnai: Kur buvęs, kur nebuvęs, vis į Vaivos kiemą. Jonukas, kur buvęs, kur nebuvęs, jau šaiposi prie keliokur̃ čià (ir) nè kur ne, kurgi (nusistebint): Ir tas užsigeidė tokios kepurės. Kur čia ne!. Kur i nè! Reiks tau, ir užsimanė!. Petras sakėsi vakar matęs jau pempę. – Kur i nè, juk dar toks ankstybas laikas!kur̃ [tai̇̃] kàs gerokai (daugiau ar mažiau), labiau (su aukštesniojo laipsnio būdvardžiais ir prieveiksmiais): Aš už jį kur kàs didesnis. Smulkusis valstiečių ūkis iš to paties žemės ploto duoda kur kas mažiau prekinių grūdų, negu stambusis. Saulė kur kas didesnė už Mėnulį. Čia kur kas plačiau, kaip mano dirbtuvėje. Kur kas jaunesni miršta, o jam ir Dievas liepė. O kišenėj ir skatiko kur kas mažiau pasiliko. Kur̃ (daug) lengviau, kur kàs lengviau.Su sūnumi buvau bandęs lenktyn eiti, tai kur kas (gerokai, smarkiai) mane paliko. Mano skarelė kur tai kas gražesnė už tavokur̃ kàs (katràs) į visas puses, bet kaip: Velniai, užuodę švęsto vandens kvapą, spruko kur kas. Bet atėjęs rudens vėjas pakratė šakas, ir nubirę obuolėliai bėgo kur katraskur̃ kliùvo, kur̃ nekliùvo paviršutiniškai, apgrabomis: Toks ten ir apakėjimas – kur̃ kliùvo, kur̃ nekliùvokur̃ kója, kur̃ rankà kaip pakliuvo, ne iš eilės: Aš kur̃ kója, kur̃ rankà – visos pasakos nemokukur̃ rei̇̃kia ir kur̃ nerei̇̃kia be tvarkos, be saiko: Kelionėje pinigus nesigailėdamas švaisto kur reikia ir kur nereikiakur̃ tai̇̃toli: Kur tai da griaudžia, o tu jau bijaidar labiau: Skruzdėlė pasiėmė švino gabalą kur tai už save didesnįkur̃ tàt kur kas: Gyvulių liekanos kur tat veikiau pūva sausumoje, ne vandenyje. Bet šonkaulių žmogaus kur tat mažiaukur̃ táu anaiptol, ne: Ar leis tėvas į gegužinę? – Kur̃ táu! Įmanytų – prie lovos kojos pririšęs, laikytų. Buvau manęs pagudrauti, bet kur tau!. Eidamas į Rygą, Raulas galvojo ten tuojau gausiąs darbo, bet kur tau!. Bet kur tau! Ir šuo nerandakur̃ teñ kàs toli: Perlis juos kiaurai: kur ten kas Pučekiai, slidukur̃ tik kàs kiekviena proga, visada: Kur̃ tik kàs (kur kas atsitinka), tai aš vis kaltakur̃ vi̇́enas, kur̃ ki̇̀tas toli vienas nuo kito, retai: Išdygo daigelis kur̃ vi̇́enas, kur̃ ki̇̀tasnėrà kur̃ aki̇̀s dẽda gėda.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas