Kuris
Kuris reikšmė
koks iš kelių, koks iš eilėskoks (sušunkant, stebintis)jungiant šalutinius sakinius prie pagrindiniųkuris nors, bet kuris, kai kuris
Kalbos dalis: įvardis
Kirčiavimas: kuri̇̀s
Kuris frazeologizmai
kuri̇̀s gãlas (kótas, šuõ, kélmas, vélnias); kuri̇̀ balà sakoma stebintis ar klausiant, kaip, kuriam tikslui, dėl ko kas atsitiko ar daroma: Kuri̇̀s gãlas čia tave neša!. Kurių̃ galų̃ tu čia?. Kuriam galui (kuriems galams) tu čia dabar dirbi?. Kuriems galams jis gadina rašalą?. Jau kuri̇̀s kótas (kas nors) pas jus yr. Ar užmigai, ar kuri̇̀s šuvà, kad negirdi!. Ką čia dirbi kurį̇̃ šùnį, kad nepareini?!. Ar vilkas, ar kuris velnias išgąsdino arklius. Kurių̃ velnių̃ tu čia (ko atėjai)?. Ar užvirtai, ar kuri̇̀s kel̃mas, kad neatsikeli?!. Ar jis iš galvos išėjo, ar kurių balų?kuri̇̀ dienà seniai: Jau kuri diena, kaip parvažiavokuri̇̀ kãdė seniai: Štai jau kuri kadė kepestuojies ir vis ant vietos. Jau kuri kãdė kaip nieko nebegirdėti apie jį. Kuri kadė pavalkai nebevažiuojamikuri̇̀s mẽtas seniai: Jau kuri̇̀s mẽtas, kaip atsikėliau. Jau kuri̇̀s mẽtas, kai par mus nelyjakuri̇̀s lai̇̃kasseniai: Kuri̇̀s tai lai̇̃kas išėjo ir neparein. Jau kurie laikai, kaip besu Kalvarijo[je] buvusilabai vėlu: Kuris laikas, ir dar jo nėra namie, nors vakar gerai įsakiau, kad anksti parjotųkurių̃ nuo ámžių labai senas: Kurių nuo amžių davė kvartūką nešioti, t. y. kaži kiek amžių, senas dideliai
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas