Laižyti
Laižyti reikšmė
Žiūrėti žodį "aplaižyti"liežuviu per ką braukytiliežuviu liesti, braukyti lūpas (gardžiuojantis ar patikus kam)liežuviu liečiant imti ką (valgomą)graužinėti, ėdinėti (trumpą ar retą žolę)žiūrėti į ką su pavydu, su noru taip pat gauti, turėtigerintis, meilintis, pataikautišukuotiską nors dirbant, labai dailinti, gražintibučiuotivisą, iš visų pusių liežuviu apvalytiliežuviu liesti, apsibraukyti lūpas (gardžiuojantis ar patikus kam)apdailintiapsitrintiprilaižyti iki nenorintatsigėrėti (norimu daiktu)gerinantis, meilinantis atsiprašyti, atgauti prarastą malonęlaižant įtraukti į save, pajusti (skonį)laižant padaryti kame duobelęįsiteikti, įsimeilintilaižant išvalgyti, išėsti; švariai viską suvalgytilaižant išvalytilaižant pašalinti, išdildytinulaisinti (žemę)gražiai, glotniai susišukuotilabai gražiai padaryti, išdailinti, išgražintipamažu išgyti, pasitaisytiišsilaisvinti, išsivaduoti (iš bėdos)iškeldinti, išguiti; pašalintipašalinti sau nėštumąišgauti, sužinotilaižant apšvarinti; laižant nuimti nuo viršaus, pašalinti kątrumpai nugraužti, nuėstilaižantis nueitinubučiuotinusigertipanaikinti, išdildyti (bausmę)liežuviu pabraukti per kąparagautilaižant pašalintitruputį užsikąsti, persikąstilaižant prakiurintipraleisti kurį laiką laižantislaižant, ragaujant, po truputį imant, privalgyti, priėstilygiai, dailiai prišukuoti (plaukus)prisigerinti, prisimeilintilaižant suvalgyti, suėstiišdžiovinti, išsausintilaižant po truputį surankioti, sugraibstytiliežuviu sulyginti, suglostytilygiai, glotniai sušukuotisusidraugauti, susigerintismarkiai suduoti, sudrožtitruputį užvalgyti, užkąstiparagautiužsigydytiužlyginti, išdildytiŽiūrėti žodį "lažintis"Žiūrėti žodį "susilažinti"
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: laižýti
Laižyti sinonimai
aplaižytiatsilaižytiįlaižytiišlaižytinulaižytipalaižytipersilaižytipralaižytiprilaižytisulaižytiužlaižytilaižytinosaplaižytinaisusilaižytisusilaižyti
Laižyti frazeologizmai
rankàs (batùs, kójas) laižýti žemintis, pataikauti: Mes jums rankų nelaižysim!. Tu jiems batus laižai. Kur žmogus lai̇̃žo kojas, tai jo kaip velnio bijokver̃šiai (kárvė) nùgarą (pečiùs) lai̇̃žo šaltis, šiurpas ima: Buvau, rodos, šiltai apsidaręs, o važiuojant pradėjo veršiai nugarą laižýti. Jau ir man veršiai pečius lai̇̃žo. Aš jau sergu – tik karvė pečius lai̇̃žover̃šis nelaižýtas ištižęs, niekam tikęs žmogus: Veršiai jūs, veršiai! nelaižytieji veršiai! – paleido gerklę Cinokienė1 aplaižýtivisą, iš visų pusių liežuviu apvalyti: Pavalgęs jis ir šaukštą aplaižo. Jei pavalgei, tai duok katei lūpas aplaižyti. Karvė gražiai veršį aplaižė, apvalė. Kokia gražybė trobesių, stogai kaip aplaižyti, koks darželis!.Duoda litrą [pieno] aplaižýtą, lygmalą.aplaižýtinaiIšvažiuodamas iš namų aš vos vos sugraibiau tiek, kiek tik aplaižytinai (mažiausiai) reikia kelioneiliežuviu liesti, apsibraukyti lūpas (gardžiuojantis ar patikus kam): Suvalgęs pyragą ir išgėręs pieną iki puodelio dugno, Antanukas saldžiai apsilaižė. Katinas, snaudęs ant mūro, supratęs skanias kalbas, apsilaižė. Žmonės apsilaižydami anas (dešras) valgė.Apsilaižydamos puola mergos ant jo (labai jis joms patinka).Apsilaižė kaip šuo, muilą prarijęs. Apsilaižė kaip veršis, papą čiulpęs. Apsilaižė kaip katė, sviesto paragavus. Apsilaižė kap katė į dešras. Kad duosiu, tai tu net apsilaižysi (smarkiai sumušiu). Nuvažiavau svotuosna ir parvažiavau apsilaižęs (nieko negavęs). Nei kandęs, nei ne, tik apsilaižai ir eik. Čia jam nėr ko ir apsilaižyti (maža tėra). Kad padavė duonos, tai tik apslaižyt visai šeimynai (mažai davė) apdailinti: Jis mėgdavęs padirbtą darbą aplaižytiapsitrinti: Kas tik šiek tiek apsilaižo Vokietijoje, sugrįžęs į Lietuvą, jau nebe lietuvininkas1 atsilaižýtiprilaižyti iki nenorint: Negali atsilaižyti – taip gardžiai kvepia valgymai virtuvėjatsigėrėti (norimu daiktu): Negali atsilaižyti, žiūrėdama pro langą krautuvėn, kur suknelės iškabintagerinantis, meilinantis atsiprašyti, atgauti prarastą malonę: O, jis gerą turi liežuvį – kad ir kaip tave supykdys, bet ims ir vėl atsilaižo1 įlaižýtilaižant įtraukti į save, pajusti (skonį): Įlaižiaũ aš tą skomąlaižant padaryti kame duobelę: Įlaižiaũ aš taukus, smetoną, medų su pirštuįsiteikti, įsimeilinti: Įsilaižaũ prie ko. Į kieno meilę įsilaižýti. Tuomi jis nori, kaip rodos, prie francūzų vis daugiaus įsilaižyti.1 išlaižýtilaižant išvalgyti, išėsti; švariai viską suvalgyti: Vilkas avelėm kojas nulaužo, smegenėlius išlaižo. Kada sugrįžo kareivis atgal, jau to žmogaus didžiojo nerado ir viskas jau buvo išlaižyta to milžino. Aš saldumėlį išlaižyčiau ir puodelį sudaužyčiau.laižant išvalyti: Geriausia korius duoti bitėms išlaižyti. Čiaudo kaip čigonas, pypkę išlaižęs.Ne tas svečias, kur kaip kiaulė išknisa, bet tas, kur kaip šuva išlaižolaižant pašalinti, išdildyti:Ką parašysi – su liežuviu neišlaižysi.Šuva išsilai̇̃žo šruotus, jei negiliainulaisinti (žemę): Dirvą išlaižytigražiai, glotniai susišukuoti: Vaikščioja sau išsišukavęs, išsilaižęslabai gražiai padaryti, išdailinti, išgražinti: Išdailino, išlai̇̃žė įvairiausiai tuos baldus. Išlaižiáu (išbraukiau) be spalio savo linuspamažu išgyti, pasitaisyti: Šuva iš visokių ligų išsilai̇̃žo. Keletą mėnesių pavaitojęs, gudročius ir išsilaižęs. Kada tu dabar beišsilaižysi, o tiek einamųjų darbų griūva!. Manėm, kad anas mirs, ale tuo kartu išsilaižė. Šiaip taip jis išsilaižęs, bet visiškai pasveikti nebegalėjęs ir gavęs džiovą.Toji telyčia dar išsilaižys (išaugs, pagražės), nors dabar ir nusususišsilaisvinti, išsivaduoti (iš bėdos): Už tuos [draudžiamų knygų] skaitymus … kol išsilaižys dabar. Nežinia, ar išsilaižys – per daug jau insmukoiškeldinti, išguiti; pašalinti: Jį čia išlai̇̃žė. Taip sveikatą išlai̇̃žėpašalinti sau nėštumą: Bepig jai neišsilaižyti, kad kišenėj yraišgauti, sužinoti: Iš jo visa išlai̇̃žo1 nulaižýtilaižant apšvarinti; laižant nuimti nuo viršaus, pašalinti ką: Nulaižýk šaukštą. Karvė veršį nulai̇̃žo, nuvalo.Kruviną nulaižyk, ne taukuotą. Nespjaudyk, kad nereiktų nulaižyt. Kažkas su ta Barbe: vaikščioja, lyg kas jai sviestą būtų nuo duonos nulaižęs. Kišenėj, be spalių ir trupinių, tebuvo kaip tik nulaižyta kelionei (maža tebuvo pinigų). Vienuolika kazokų tartum karvė su liežuviu nulaižė (visi mirė).Jo pabūklai stačiai laižyte nulaižyti (nušvarinti). Gaisras vėl viską nulaižė (sudegino, sunaikino).Taukus nuo pirštų nusilaižýti. Nusilaižýk lūpas!trumpai nugraužti, nuėsti: Menkos pievos: karvė nulaižė nulaižė žolę, ir nėr kas ėda. Jau karvės tep nulaižė pūdymą, ka jau ir laižyt nėr ko. Avelių nulaižytas kalnelis1 aplaižyti 2 Pamatęs degtinės butelį, jis net nusilaižė.Ar namie, ar svetur – kame tik jis, būdavo, pasirodys, visos nusilaižolaižantis nueiti: Nusilaižė nuo stalonubučiuoti: Čia merga tai visų bernų nulaižytanusigerti: Mano uošvis girtai nusilaižėpanaikinti, išdildyti (bausmę): Čia Kiveris su milicijantu nulaižė, o būt gavęs už tai tūpt!batùs nulaižýti labai nusižeminus, pasisveikinti: Batų nenulaižęs nesakykis, ko atejęs1 palaižýtiliežuviu pabraukti per ką: Juk jisai (Brisius) mirdamas tik kojas norėjo jam paskutinį kartą palaižyti. Palaižyk, vandenyje pasidažęs, pirštą.Ans gera palaižýdamos (geria arbatą ne atsikąsdamas, o palaižydamas cukrų) 1 aplaižyti 2 Ka gausi į nosį, ir pasilaižýsi kraujaisparagauti: Koks te jos valgymas – palai̇̃žė kaip katė!. Palaižęs sotus nebūsi. Duonos nepalaižęs, nesakyk, kad skani. Sienos nepalaižysi, akmens nepagrauši.Tokie, tik mokslo palai̇̃žę (truputį pasimokę), nieko neišmano, o baisiausia puikūs. Mūsų jaunuomenė, palaižiusi mokslo, nebenori jau būti amatininkais.Valgė, kiek nevalgė, – tik pasilai̇̃žė i palikolaižant pašalinti.1 pérsilaižyti truputį užsikąsti, persikąsti: Ten labai mažai valgyt teduoda – persilaižo kiek, ir gatava. Kol sulauksiu pietų, reikia ko nors persilaižyt. Truputį persilaižiau, ir nurijau noro kirmėlę1 pralaižýtilaižant prakiurinti: Žiurkės myli vaikus, kuriuos laižydamos, pralaižo odą.Marga karvaitė dangų pralai̇̃žė (vėgėlė po ledu) praleisti kurį laiką laižantis.Šiandien visądien prasilaižiau (praverpiau) 1 prilaižýtilaižant, ragaujant, po truputį imant, privalgyti, priėsti: Gana prilaižei, leisk mane laižyti. Prilai̇̃žė medaus. Nėr žolės, kada prilaiži̇̀s karvė.Jei neprivalgei, tai ir neprilaižýsi. Ko nepriėdei, neprilaižysi. Jau kad nėra su šaukštu, su pirštu nedaug teprilaižysi.Virėja visko prisilai̇̃žo bevirdama.Jei valgyte neprisivalgysi, laižyte neprisilaižysi. Kad neprivalgei, tai ir neprisilaižysilygiai, dailiai prišukuoti (plaukus).Jis prieš veidrodį prisilaižė plaukusprisigerinti, prisimeilinti: Laižėsi laižėsi ir prisilai̇̃žė prie tos mergos. Jis moka prisilaižyti. Prisilaižei kaip kokia kalė, kad paskuo galėtumi įkąsti. Prisilai̇̃žė kaip šuva prie žmogaus ir išnaudoja1 sulaižýtilaižant suvalgyti, suėsti: Kiba kap medų sulai̇̃žo, tep jiej tas raikštes [sutrauko, pražudo]!.Kiek turėj[o], sulaižė (išleido) abudu [pinigus].Katės sulaižė (sakoma, kai kas iš valgymo prapuola).išdžiovinti, išsausinti: Ugnis sulai̇̃žo vandenįlaižant po truputį surankioti, sugraibstyti: Tą medų jos (bitės) iš žiedų visokių žolių bei medžių sulaižo. Ne vien bitės iš žydančių žolių bei medžių medų išsulpa, bet jos sulaižo dar nu lapų visokių medžių.Atolaičio sulaižė (sugraibė) vežimaitį.Paliejęs putrą, nebsulaižysiliežuviu sulyginti, suglostyti: Ji (lapė) plutą atkėlė, minkštimą išėdė, tais plutas sulipino gražiai, sulaižė.Jaučiai susilai̇̃žė su liežuviu. Jei telinga karvė suslaižius in pirmagalį – telyčią atves, o į uodegą – veršį atveslygiai, glotniai sušukuoti: Sviestu patepti ir sulaižyti plaukai labai blizga. Ir sulaižyti berno plaukai nepadeda, jei merga nenori. Sulaižė kaip karvė veršį.Aplinkui vėjų sulaižyta (sulyginta) balta lyguma. Sulai̇̃žo (suaria) ežią.Anas taip susilai̇̃žo, kad net blizga. Susilaižyk plaukus, žėk (žiūrėk), kokie pasišiaušę. Nei susišukuoti gražiai nemoka – eina suslai̇̃žius kap karvėsusidraugauti, susigerinti: Tai toks su tokiu greit susilaižo, ale greit ir susipykstasmarkiai suduoti, sudrožti: Aš tave kad sulaižýsiu, tai tu greit apsėsi (nusiraminsi). Urėdas kad sulai̇̃žo botagu pjovėjom per pečius!1 užlaižýtitruputį užvalgyti, užkąsti: Kiek čia to valgio – lyg katė užlai̇̃žo!. Jautis, biškį užlaižęs, ir ilsis atsigulęs.paragauti: Pijokas ka tik užlai̇̃žo, ir su pagaliu nu čėrkos neatmuši. Tas vilkas, niekada jos (degtinės) nekaštavojęs, užlaižęs ir pasigėręs.užsigydyti: Kai karų žaizdas užsilaižysime, tai savaime ateis ir didesnieji politikos sumetimaiužlyginti, išdildyti: Vėjas užlaižė išvykusiųjų pėdas
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas