Lakinti
Lakinti reikšmė
Žiūrėti žodį "lėkti"versti lėkti; versti greitai bėgti, ginti, varytigreitai vežti ar neštismarkiai mesti, blokštismarkiai kilti aukštyn (su sūpuoklėmis)vėtyti (javus)plustinti, plaikstytipadaryti, kad greitai aplėktų, apskristų aplink kągreitai apnešti aplink kąversti greitai atbėgti, atginti, atvarytigreit atnešti, atvežti, atgabentiatlėkti, atskubėtipadaryti, kad įlėktųgreitai įnešti, įvežtileisti ar priversti išlėkti, išbėgti; išvytigreitai išvežti, išgabenti kurgreitai išnešti, išvesti, išgabenti ką iš kursmarkiai išmesti, išblokšti iš ko ar kur(smarkiai) iškelti į viršų, išsuptileisti, liepti nulėkti, nuskristi, nubėgtigreitai nunešti, nuvežti, nugabenti kurgreitai nešant, vežant, pašalinti iš buvusios vietos, nugabenti tolynsmarkiai numesti, nusviesti, nublokštiversti, leisti palėkti, paskristismarkiai išmesti, išsviesti (į viršų)versti, leisti greit parbėgtigreitai, skubiai parnešti, parvežti, pargabentileisti, priversti perlėkti, perskristinuvaryti nuo kojų, patraukintileisti pralėkti, greit prabėgti pro kągreitai pranešti, pravežti pro kąleisti prilėkti, greit pribėgti prie kogreitai prinešti prie koleisti, versti sulėktigreit užbėgtigreit užnešti, užvežtiŽiūrėti žodį "lakti"Žiūrėti žodį "palakti"girdyti (svaiginamaisiais gėrimais)skandintiduoti išlaktiblogai lakinant, numailinti, nusilpnintinugirdyti (svaiginamaisiais gėrimais)pagirdyti (svaiginamaisiais gėrimais)papenėti kurį laikąiki soties lakintiprigirdyti, nuskandintisuvartoti lakinantnupenėtiduoti ko nors kenksmingo užlaktiužgirdyti (svaiginamaisiais gėrimais)lakinant užauginti
Kalbos dalis: priežastinis veiksmažodis
Kirčiavimas: laki̇̀nti
Lakinti sinonimai
aplakintiatlakintiįlakintiišlakintinulakintipalakintiparlakintiperlakintipralakintiprilakintisulakintiužlakintiišlakintinulakintipalakintiprilakintisulakintiužlakinti
Lakinti frazeologizmai
liežùvį laki̇̀nti niekus tauzyti, liežuvauti: Tie nepraustaburniai tik liežuvius lakinti temoka. Tegul pirma išmoksta arti, sėti, tada galės liežuvį lakinti1 aplaki̇̀ntipadaryti, kad greitai aplėktų, apskristų aplink ką.greitai apnešti aplink ką: Šuo, pagavęs pirštinę, aplaki̇̀no aplink trobą ir pametė1 atlaki̇̀ntiversti greitai atbėgti, atginti, atvaryti: Atlaki̇̀nti (arklį).Vakarų vėjai iš jūrų marių atlakino rūkų.greit atnešti, atvežti, atgabenti: Tujau ana nubėgo į klėtį ir cigonei devynis svarus lašinių atlaki̇̀noatlėkti, atskubėti: Tas, savo vyresnįjį išvydęs, kaip žaibas atlakino1 įlaki̇̀ntipadaryti, kad įlėktų.greitai įnešti, įvežti: Įlakinusi metė raktus Veronei. Žirgai vienu atsikvėpimu norėtų įlakinti savo viešpačius į tą kalną1 išlaki̇̀ntileisti ar priversti išlėkti, išbėgti; išvyti: Mes išlakýsim tą karvelį pro langą. Ak tu, piemens šmote, – sakau, – kam bitis išlakinai?. Kas su geru nenori išlėkt, tas su nevalia išlakinamas. Šešuras tuo išlakiñs tą bobą laukan.Ugnį kibirkštimis išlaki̇̀nti. Nereikia bijoti per daug šilumos išlakintigreitai išvežti, išgabenti kur: Vaikai motiną išlaki̇̀no į kitą parakviją. Kaip velniai dūšią pagavę išlakino tą nabagėlį. Į karietą įsvadino, Vilniaus keliu išlakinogreitai išnešti, išvesti, išgabenti ką iš kur: Marikė vieną siekelį įpylė Joškiui į maišą, įbėgusi [į klėtį] atgal, ir antrą išlakino. Mergų valkčius pagrobę arba jas pačias už rankų išlakinę, išklegėjo iš pelkėssmarkiai išmesti, išblokšti iš ko ar kur: Nesuopuok taip smarkiai vaiko – dar iš lopišio išlaki̇̀nsi!. Su vylyčia, iš saidoko netyčiomis išlakinta, Achabą kiaurai pervėrė. Vilpštynė medų iš korių išlakinti (išsukti) (smarkiai) iškelti į viršų, išsupti: Vakar suopynėse vaikiai buvo muni lig pat balkio išlaki̇̀nę. Atskridęs vėjo sūkurys išlakina į orą mirštančių lapų daugybę.O draugijos įsteigėjas vėl stengės kiek galėdamas, kad draugija nebūtų išlakinama į padanges, nei kad ji būtų stumiama prie bedugnės krašto1 nulaki̇̀ntileisti, liepti nulėkti, nuskristi, nubėgti: Nė pati nešiau, nė kitam daviau – gegutę nulakinau.greitai nunešti, nuvežti, nugabenti kur: Nulaki̇̀nk laišką į paštą. Nulakink kaimynuo pjūklą – gal kur prireikti. Įdaviau vaikams pavakarę, ir nulaki̇̀no vyrams akinamirk. Vienais vėjais (labai greitai) nulakino drigantas į miestelį. Ne visi teip nulaki̇̀na, ką pasiskolinę, kaip mes.Mes ten nulaki̇̀nomos į dvarągreitai nešant, vežant, pašalinti iš buvusios vietos, nugabenti tolyn: Gundino noras Patroklį ietim net ir Hektorui smeigti, bet greitakojai žirgai šitą vyrą tuojau nulakino.Jonelis, atsikėlęs vartus, nusilakino Marelę ratukuosesmarkiai numesti, nusviesti, nublokšti: Jis paėmė ir nulaki̇̀no akmenį par stogą. Visiems trims su vienu kirčiu nulaki̇̀no galvas į pastalę. Atsipūtė šiaurys vėjas, nupūt[ė] vainikėlį, ir nupūtė nulakino į juodą purvelį.1 palaki̇̀ntiversti, leisti palėkti, paskristi: Palaki̇̀nk vištas nu laktos. Aš paukšteliui lėkti duosiu, aš paukštelį palaki̇̀nsiu.Visą tą kraštą į plėnis palakino (paleido plėnimis, sudegino) smarkiai išmesti, išsviesti (į viršų): Butą paplaišinti, į padanges palaki̇̀nti.1 parlaki̇̀ntiversti, leisti greit parbėgti: Iš kur tą arklį parlakinai̇̃ (greitai parjojai, parvažiavai)?greitai, skubiai parnešti, parvežti, pargabenti: Sėsk greit į vežimą, o par pusę valandos parlaki̇̀nsu į numus. Nušveisk į miestą – cukraus svarą parlakinsi. Tik prapuolė ans – jau ir parlaki̇̀nąs.Raganiukė parsilakino Joną į savo rūmą1 pérlakintileisti, priversti perlėkti, perskristi: Ar párlakinsi vištą par torą?.Kulką per galvą perlakins.nuvaryti nuo kojų, patraukinti: Pérlakinti (arklį).1 pralaki̇̀ntileisti pralėkti, greit prabėgti pro ką: Piotras pro ją vaikštinėjančią paukščiu pralakindavo savo ristūnągreitai pranešti, pravežti pro ką: Mačiau, daktarą pralaki̇̀no kaži kam1 prilaki̇̀ntileisti prilėkti, greit pribėgti prie ko: Valeras paėmė vadeles, arklius prilakinęs prie košarkosgreitai prinešti prie ko: Marelė prilakino Joneliui terbelę1 sulaki̇̀nti leisti, versti sulėkti.1 užlaki̇̀ntigreit užbėgti: Nemažai namiškiai nustebo, kaip su sykiu arkliai vieni ant kiemo užlakinogreit užnešti, užvežti: Ant kalno mus su dviračiu lakinte užlaki̇̀no
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas