Laužti
Laužti reikšmė
Žiūrėti žodį "lūžti"Žiūrėti žodį "pralaužti"lenkiant dalyti į gabalus, atskirti dalį nuo visumosimti, gauti (gabalus) skaldant, kertantlinus ar kanapes pavirš apminti, aplamdyti mintuvaisskinti (lapus)versti, griauti, daužtilošti, lenkti atgalkeisti kryptį (apie šviesos spindulius)lenkti kampusuktis kampu, kryptinekelti, neatlaikyti (apie ledą)spausti, slėgtigelti, skaudėtiskaudinti (sąnarius)versti, spirtimokyti, lavinti, pratintiperžengti, nesilaikyti, laužytistengtis įveikti, nugalėtiveržtis, brautisatlikti su staigiu trumpu pertrūkiu (apie balsą)užlaužtišiek tiek, dalį nulaužti, aplaužytiaplink nulaužtiatlikti pirminį linų mynimą, apminti juos mintuvaisapveikti, apgalėti, aplenktiatlikti didumą darbųapsileisti, būti netvarkingamstorai, netinkamai apsirengti, apsitūlotidaug turėti, apsiversti kuolenkiant atidalyti, atskirti nuo ko norsatlošti, atlenktiužsisukti (pakrypti)atkristi, atsinaujintipakartotinai susargintiatplėšti, išlaužtibaigti nulaužtidaryti, kad truputį įlūžtųkiek praardyti, pragriauti kurioje nors vietojeįveiktipamokyti, palavintiįsiveržti, įsibrauti jėgadaryti, kad išlūžtųišminti linus paviršutiniškaiišversti, išmušti norint atidarytiišplėštiišriesti, išlenktivargiai, sunkiai gauti, sugriebti, parūpintigodžiai išgerti, išmauktisunkiai išlavinti, išmokytiprasilaužus išeiti, išsiveržtiišsivaduoti, atsikratytidaryti, kad nulūžtų, nuo ko nors atsidalytųnuskinti (lapus)įveiktisugriautinutraukti, sustabdyti veikimąišspręstidaryti, kad palūžtųnulaužtisulaužytipaminti kurį laiką linuspaskinti, paskabytipasuktipalenktiprisiverstiužsispirtiįveikti, susilpninti, pakirstiparversti laužiantnugalėtiperpus sulaužytiįveikti, nugalėtikitaip įtikinti, pakeisti, paveiktipersigauti, prasibrautipakrypti, persiversti į kurią pusępadaryti griežtą posūkį, pasikeitimąpersiimti, perprastipradėti laužti, pirmą sykį atlaužtipadaryti tarpą, skylę, išlaužti, išgriautiveržiantis įveikti, pramuštipirmajam praminti važiuojant (žiemos kelią)pramokyti, pralavintilaužiant pririnkti, pridėti ką nors(linų) primintipriskinti (lapų)pripjautiprilenkti, prilošti iki kurprilenkti, priversti, pripratintiprisigrūsti, prisibrauti prie kosudėti, sudaryti ką laužant, suskinti kąsulaužytiįveikti, pralaužtiužriestiatsilaužtisusigrūsti kurne visai nulaužti, įlaužtilaužiant palikti įsmigusį nulūžusio daikto galąatversti atgal, užlenkti, užsuktiužversti, atlošti, užriestinulenkti žemyn kampupasisukti, pakryptiįveiktiprispirti, pričiuptipriversti kur būti, liktiužsiausti, užlenkti kurapleisti, paversti laužu
Kalbos dalis: priežastinis veiksmažodis
Kirčiavimas: láužti
Laužti sinonimai
antlaužtiaplaužtiatlaužtidalaužtiįlaužtiišlaužtinulaužtipalaužtiparlaužtiperlaužtipralaužtiprilaužtisulaužtiužlaužtilaužtinai
Laužti frazeologizmai
blaũzdą (kóją, úodegą) láužti versti, spirti: Ar velnias jau tau blaũzdą láužia, ar tu negali palaukt?!. Neskubink, niekas kójos neláužia (neveja). Ko skubat, ar velnias uodegą lauža!. Nėkas man úodegą neláuža: nenorėsu – neparduosu!gálvą láužti versti įtemptai galvoti, sukti galvą: Man laužia galvą tas raštas. Pradžia galvą laužia (pradžia visada sunki). .iš pir̃što láužti išgalvoti: Jei nežinai, iš pir̃što neláužk: sakyk tik, ką pats gerai žinaikẽlią láužti įveikti pirmuosius sunkumus, duoti pradžią: Prieš mus žalumynais apkaišyta stovėjo pirmoji stambesnė mūsų draugo knyga, laužianti kelią į literatūrą mūsų kartos rašytojamsnósį láužia labai dvokia ar kvepia: Prisismardinę kaži ko – nósę láuža. Smarvė čia net nosį laužia. O jau neša nuo jo – iš kurios pusės beprieik, nosį laužte laužia. Tai kvepia, net nósį láužiapirštùs láužtis gailėtis po laiko: Karalius net pirštus laužėsi iš gailestiespupàs láužti žaisti sveriant vienas kitą ant nugaros: Einam pùpų láužtantláužti užlaužti.Negaliu antsiláužti (prisiversti) šnapšės negerti.ántakius antláužti būti piktam, susiraukti: Ántakius antláužęs paveizėjo skersoms. Ko niūksai kaip miškas, antakius antláužęs?ši̇̀rdį antláužti prisiversti pamilti: Ant to žmogaus ans negal širdiẽs antláužti. Pirmiau ano nekenčiau, bet paskuo prigudau ir antláužiau ši̇̀rdį. Negal nė antlaužti širdelės muno ant turtingos mergelės, ana papratusi valelė[je] būti.apláužtišiek tiek, dalį nulaužti, aplaužyti: Vai, ko nuvyto žalia rūtelė – ar šakelės apláužtos, viršūnėlė nulaužta?aplink nulaužti.atlikti pirminį linų mynimą, apminti juos mintuvais: Jūs geriau apláužkit, kad mažiau spalių liktų. Tryneklė linus tik aplauža, dėl to duoda į mintuvus parbrauktiapveikti, apgalėti, aplenkti: Jau tu mane apláužei – greičiau pjauni.Dabar naktis dieną apláužia (nuo birželio 24 d. naktis ilgėja) atlikti didumą darbų: Kai apsilaušiu darbais, verpatės daug turiu, aust mislijuapsileisti, būti netvarkingam: Gryčia nešluota, visur prigriauta visa ko – kaip te ir gyvent, šitaip apsláužus. Apsláužė ir guli kaip laužas. Apsiláužė apsiláužė, ir neina dirbt. Apsiláužusi tokia, apveidė̃ (seno, neskaistaus veido), o gavo vyrą. Apsiláužiau visiškai su miegu, nebėr ir galo norėjimostorai, netinkamai apsirengti, apsitūloti: Pasidėk kailinius šiokio[je] šilto[je] [dienoje] – kaip tau nėr šilta, taip apsiláužus!. Sėdi, kailiniais apsiláužęs, rodos, kad būtų šaltà. Kepurėms apsiláužę (apsimaukšlinę) daug turėti, apsiversti kuo: Ana turia drobužių apsiláužusatláužtilenkiant atidalyti, atskirti nuo ko nors: Atláužęs duonos, duok jamui. Bubinas (tranas) rudenį voliojas: nė sparnų, nė kojų – visa par jį atláužta. Ėmiau pentį [dalgio] ir atláužiau, kap daviau kupstan.Žodį nebatláuši (nebeatšauksi) teisme: kas išsprūdo, tujau užrašo.Atsisėda ant akmens ir, atsilaužęs duonos, valgo. Su viena ranka duonos nelaužyk, bet dailiai atláužkis, su abim rankim riekę paėmęs. Stovi sūris, atsilaũž' (atsilaužk) i valgai (valgyk). Pakerė[je] žemės gabalas atsiláužėatlošti, atlenkti: Gaidį [šautuvo] atláužk. Atláužė šautuvą, bet nešavo, tik pabaidė. Atláužtą gaidelį neneškis, ka nenusišautumi. Teip kietai sučiupo, kad led atláužiau pirštus. Menkė atláuža meškerę. Antilopa yra atlaužtais ragais. Galvą atlaužti (atmesti atgal).Jis atsilaužė karabiną, per šakas in ją šovė. Eina atsiláužęs (atsilošęs) užsisukti (pakrypti): Ėjo ėjo ūlyčia, o paskui vėl atsiláužiaatkristi, atsinaujinti: Liga atlaužė. Kas tave varo iš lovos! O jei liga atlauš?.Buvau pasveikęs, liga vėl atsiláužė.pakartotinai susarginti: Jei tave tavo liga atlaužtų, tai aš rūpysiu, kad tu tos pačios liekarstvos gautumbei.atplėšti, išlaužti: Jie atlaužė geležinę piningų spintą su įrankiais. Norėjo vartus atlaužti. Vyriausybė prisakė, kad kiti tokius butus atlaužtų ir vislab sau atimtų.×daláužti baigti nulaužti: Palūžusios nendrės nedalauš, o rūkstančio lino neužgesys.įláužtidaryti, kad truputį įlūžtų: Įláužk lazdelę. Ir dabar tik pamačiau, kad jo dešinioji koja įlaužta. Buvo gruodas neįláužiamas (kėlė). Neįláužamas pašolis buvo aną rytą. Stogas taip yra dailiai klotas, jog nei audra neįlaužkiek praardyti, pragriauti kurioje nors vietoje: Tvanas ir pylimą įláužėįveikti: Gal kaip įláušim (baigsime namus statyti). Aš daug turiu darbo su keliais, da šiandie čia pro kaimą neįláušiu (neįstengsiu pataisyti) pamokyti, palavinti: Inláužė vaikąįsiveržti, įsibrauti jėga: [Minia] įsilaužė pro duris. Vagių būta įsiláužta klėtin, tik nieko nesuspėta pavogti.Tifaus liga įsilaužusi.sprándą įláužti nužudyti: Žmogžudžiai, anims sprándą įláužti reik!išláužtidaryti, kad išlūžtų: Jei neištrauksi, išláužk mietą iš žemės. Vėtra beržą išláužė (iš šaknų nulaužė). Laumė papykus išlaužė kiškiukui kitą kojytę. [Samsonas] atrado išdžiūvusiūse nasrūse įsimetusias bites, išlaužė korį ir valgė. Uosio tvorą išlaužė, žolynėlius išmynė. Ir išlaužė bėrs žirgelis naujįjį žiogrelį. Žmogus savo žambio ieną išlaužęs ir šunį nudaužęs. Akmenys išlaužti.Eidamas per sodžių, išsiláužiau baslį, kad turėčiau kuo šunų atsiginti. Išsilaušiu beržo rykštę, eisiu mergelę žadinti. Netyčia užvėžlinęs ant sraigės lukšto, išsilaužiau dešinį blauzdikaulį. Teip drąsiai kandau – būčia dantis išsiláužęsišminti linus paviršutiniškai: Linai tik išlaužti par mintuvus. Jeigu sauja blogai vyro išláužta, sunku mergai ją gerai išbrauktišversti, išmušti norint atidaryti: Išlaužiu duris. Smarkiai neužkišt – išlaũš korkęišplėšti: Toks pasirodo kaltininkas – pikčiau kaip klėtį išlaužęs arba žmogų užmušęsišriesti, išlenkti: Vieną pėdą išláužia ir užvožia kap kepurę – tai mendelys (guba). Vyrų daugelis kostiumuoti, su šilkiniais kaklaraiščiais, krūtines išlaužęvargiai, sunkiai gauti, sugriebti, parūpinti: Ko čia siaubt už laiko, kai reiks [pinigų], išláuši iš kur nors. Kai jum, gal kaip nors išláušiu (parūpinsiu) mašiną porai dienų.Ale iš kur tamsta išlaužei (išgalvojai), kad žemę dovanai duos?. Kurgi ji vaišins svečius, tokia sukta – laužte neišláužtum kapeikosgodžiai išgerti, išmaukti: Gečėnė nora gert, beveik pusę lyterio išláužėsunkiai išlavinti, išmokyti: Nebišláuš, nekeisu žodžių (aukštaitiškai nekalbėsiu). Aš užsispyriau ją išláužtie. Mes esame jį gana laužę ir anavę, ale nieko neišlaužėmprasilaužus išeiti, išsiveržti: Vėl arkliai išsilaužė, nulėkė prie stirtų. Buvo uždarytas, tai išsiláužė pro duris. Geras žvejys buvo, dėl to ir išsiláužė par vilnis, nenuskendo.Tąsyk Nemunas da tik ką išsiláužęs buvo.išsivaduoti, atsikratyti: Norėdamas išsilaužti iš valdžios kryžeivių, sandarą su juomi padarėiš pir̃što išláužtiišgalvoti, prasimanyti: Visos tos šnekos iš piršto išlaužtos. Kalbos pavyzdžiai nėr iš mano paties piršto išlaužti. Mano apysakų veikėjai nėra išgalvoti ir iš piršto išlaužti. Aš dabar nekenčiu išsvajoto ir iš piršto išlaužto dangaus. Iš pir̃što išláužtos naujienossakoma, kai labai sunku arba neįmanoma ką gauti: Iš kur aš tau imsiu: iš pir̃što neišláušiu (neturiu, nėra). Iš piršto neišlauši darbo. Iš kur aš gausiu [skolą grąžinti]: ar iš pir̃što išláušiu, kad neturiu. Be nieko iš piršto neišlauši, iš delno neišgrauši.nuláužtidaryti, kad nulūžtų, nuo ko nors atsidalytų: Jie susėdo ant audros nulaužto seno beržo. Ans nuláužė blauzkaulį. Žalios rūtos neišrauk, viršūnėlės nenulaužk. Palenkt baltą berželį, nulaužt žalią šluotelę. Nulaužk išalkusiam duonos tavos.Mat toj pati galybė, ką miškus sugraužė, širdį, dūšią apgriuvo ir giesmę nulaužė.Kad aš jojau per žalią girelę, nusilaužiau putino šakelę. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti. Jautis atsirėmė – ragus nusilaužė.Daug apžioti panorėjęs, dantis nusilauši.nuskinti (lapus): Lapus nulaužiu. Kopūstams lapus nuláužti. Alyvų lapų buvo nuskynusi (nulaužusi).įveikti: Itokis sveikas žmogus buvo, o smertis greit nuláužė.Ma[no] bobutė senai nusláužė (mirė) sugriauti: Triobą, tiltą nuláužti.nutraukti, sustabdyti veikimą: Visas paieškojimas turįs būti nulaužtas.išspręsti: Prova ilgai truko ir tapė galiausiai … ant gero nulaužta. Landrotas … mažus provos dalykus nulauž.gálvą (sprándą) nuláužti nužudyti: Toliau kaip jojo, klupo arklys – būtų karaliūnui galvą nulaužęs. O jei jo nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą.gálvą (sprándą) nusiláužti žūti, galą gauti: Gálvą nusiláužk – nerasi (niekaip nerasi). Tikėk manim, šį kartą jis nusilauš sau sprandąragùs nuláužti įveikti kieno išdidumą, puikybę, galybę: Jam kaimynai nuláužė ragùspaláužtidaryti, kad palūžtų: Audrų ar laiko palaužti šimtamečiai milžinai patys savaime griuvo ir puvo. Žalią rūtelę vėjelis paláužė . Palaužė tokį ąžuolėlį, paskynė mano dobilėlį. Palaužta, rūtele, daugiau nežaliuosi, tu, jauna mergele, daugiau nedainuosi. Oi, spuč, gegele, lėk į girelę, nepalaužk viršūnėlės!.nulaužti: Kap griuvo [namas], tai kojas paláužė. O šitas išgama, kad jis kojas palaužtų, elgiasi kaip ne visas pasaulis. Anas nežabojęs važiavo, nuog kalno arklys nunešė ir paláužė ranką.Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę. Tu pasilaužki pušų šakelę, pasigraibyki marių putelę. Jis pasilaužė koją.sulaužyti: Žirgas tvorelę paláužė. Ratus paláužė. O jis palaužė aukso žiedelį ant baltųjų rankelių.Žmogus ne ragaišis: ranka nepalauši, peiliu neperpjausi.paminti kurį laiką linus: Paláužk dabar tu už mane [linus]paskinti, paskabyti: Tuoj pareis iš lauko pusryčiautų, o dar bobulės nieko nepagaminta: nei agurkų neparinkta, nei batvinių nepalaužta, nei nieko…. Ejo Kotrelė ožkoms karklų paláužt. Įsakė jam motutė palaužti (suskinti) pušinę krosnies padui šluostyti.Reik eit lapų pasiláužt.Nuėjęs į mišką pasiláužk šluotųpasukti: Kap išvažiuosit, paláužkit kairėnpalenkti: Meška palaužė jį po savęs, tik vaikis beišgelbėjo pripuolęs su kirviu. Jei norėsi gubos pastatyti, tai pirma palaužk pėdą, o paskui statyk apie jį. Šuo, smarkiai paspirtas, kaukdamas išbėgo, uodegą palaužęs (pabrukęs). Drobė geriausia – nepalaužama kaip tošis.Kap ėmė pasakot, tai ir aš į tą šoną pasláužiau (palinkau, pritariau) prisiversti: Iš pradžių nėkaip nenorėjo mokyties, bet ilgainiuo pasiláužė. Blogai mokosi, vis nepasiláuža pri mokslo. Pasiláužk ir išgerk, kad ir šoka pryšužsispirti: Pasiláužė kaimynai stačiai eiti, ne aplinkuo, y[ra] neparsakomiįveikti, susilpninti, pakirsti: Ji buvo daug vargų mačiusi, bet jos linksmo būdo niekas nebuvo palaužęs. Pirmas nepasisekimas nepalaužė jo atkaklumo ir pasiryžimo. Tačiau sunkvežimio šoferis nepalaužiamas (nepaveikiamas, tvirtas): jis sėdi savo kabinoje ir – nė iš vietos. Paláužė ir man tokis gyvenimas sveikatą. Biednasis buvo paláužtas: nu saulės lig saulės turėjo dirbti.Dora – tvirta, visas bėdas palaužia.ragùs paláužti įveikti puikybę, galybę: Didesniam užaugus ragų nepalauši.ši̇̀rdį paláužti pakeisti kieno priešišką nusistatymą, paveikti: Jai skyrė užbaigti Jadvygos darbą ir palaužti šito laukinio valdovo širdį. Gražumu ir kietą ši̇̀rdį paláuši. [sàvo]ši̇̀rdį paláužti prisiversti, priprasti prie ko, prisiversti pamilti ką: Oi, tik palaužė savo širdelę į vargdienę mergelę. Aš nepalaužiau savo širdelės už bagoto bernelio. Dukrele mano, mano jaunoji, ant ko palaužei savo širdelę?.Paláužk ši̇̀rdį (nusilenk) i paprašykparláužtiparversti laužiant: Vaikai, kas tą medelį parláužėt?. Žirgs parlaužė lendrių tvorą ir išmynė rūtytes. Jisai griuvo ant manęs kaip medis parlaužtas. Susikibo toks žalginis dailus vyras su tuo krumpliu tokiu, o tas jį parláužė (parmetė), i gana. Tokį medį parláužė: kas jo par storumas, kas par šakos – tai tik ir vėjas!nugalėti: Tokį drūtą žmogų ir tep greit liga parláužėpérlaužtiperpus sulaužyti: Perlaužtas šiaudas vėl linko prie žemės. Mergaitė lyg perlaužta palinko, suklupo į bulvių skutenas.Ne pyragas – nepérlauši (kalbant apie užsispyrusį žmogų).Mietą pérsilaužęs, bėga kiaulės varyti iš daržo. Kap virto, tai koją per šeivą persilaužėpralaužti 3: Mūsų fronto niekas neperlaužė ir neperlaušįveikti, nugalėti: Kuris kurį pérlaušim (permesim per save, surėmę nugaras ir susinėrę rankomis) kitaip įtikinti, pakeisti, paveikti: Sunku seną žmogų bepérlaužti (perkreipti į kitą pusę, išmokyti). Jau kad ans užsispyrė, nė pasiutęs ano nepárlauši. Nei būdo, nei ūkio ūmai neperlauši.Aleksys tačiau jokiu būdu negalėjo tai padaryti, nors tam kartui ir persilauždavo (prisiversdavo, nusigalėdavo). Tura tokį stičą ans, ka jau pats savęs nebepársilaužapersigauti, prasibrauti: Persilaužiu, persiveržiu, persigaunu. Per erškėtynus ir aukštą žolę reikėjo persilaužti.pakrypti, persiversti į kurią pusę: Jauni jau párlaužė – ne taip kalba, kaip seni.Vasara persilaužė į rudenį. Ir muno Jonelis pársilaužė į gerą kelią.padaryti griežtą posūkį, pasikeitimą (apie kokį nors procesą): Kartą nubudo vakare – liga jau buvo persilaužus (krizė įvykusi) persiimti, perprasti: Kai pársilauš, tai matysi, kaip gerai mokysis. Jam sunku buvo kariuomenėje, kol pársilaužė. Nemažai dar vargo reiks padėt, lig pérslauš moksle. Kalbą persilaužt (išmokti kitaip kalbėti) sunkukáušą pérlaužti išgerti degtinės.nė pérlaužto grãšio nieko: Ne párlaužto grãšio negaunu nu vaikųši̇̀rdį pérlaužti paveikti: Neperlaužė širdies karaliaus ir tie stebuklaisàvo ši̇̀rdį pérlaužti prisiversti pamilti: Laužiau žagrelę ir pasagėlę, tik neperlaužiau savo širdelės. Tiktai perlaužiau savo širdelę ant vargdienės mergaitės. Aš neparlaužiau savo širdelę už bagoto bernelio.praláužtipradėti laužti, pirmą sykį atlaužti: Praláužk kitą miežienio raguolėlį, kur šiltesnis. Pirmą kėpį tura praláužti. Senis paėmė pagrandį, pralaužė ir norėjo valgyt.padaryti tarpą, skylę, išlaužti, išgriauti: Pralaužtà spraga. Užtvanka jau vieną kartą pralaužta, ir upeliai teka teka.Prieš juos nepralaužiama siena stovėjo vargas ir tamsaveržiantis įveikti, pramušti: Demonstrantai keliskart pralaužė policijos grandines.Sparnais pralaužėm dangaus mėlynę, žaibam atstatėm jauną krūtinę.Geru žodžiu ir kietą širdį pralauši (paveiksi).Bet ar jie iš viso prasilaužė (prasiveržė) iki savųjų?pirmajam praminti važiuojant (žiemos kelią): Važiuok vėliau – dabar nepralaužti̇̀ keliai.Jaunuolis pajėgia prasilaužti kelią į laimępramokyti, pralavinti: Gelžinės kantrybės reik, kol tokį pūslagalvį praláuži.Zosė truputį prasilaužė jau lenkiškai. Ji greit prasiláužė, kaip valgį virti. Anas truputį prasiláužęskẽlią praláužti pašalinti kliūtis, pirmam siekiant ko: Aš pralaušu kelią (pirmoji ištekėsiu), paskuo galėste ir kiti žanytiespriláužtilaužiant pririnkti, pridėti ką nors: Dar vežimą sausų lazdynų priláužėm.Prisiláužėm šluotų(linų) priminti: Pirma priláužkit, paskum parūkysitpriskinti (lapų): Priláužiau maišą lapų (burokų) pripjauti: Kad priláužė rugių kaip meldoprilenkti, prilošti iki kur: Mašina priláužė ir sudurdė žmogų. Ranka prilaužta pri nugaros, kur beišbėgsiprilenkti, priversti, pripratinti: Slinkas piemuo – pri darbo nepriláužamas. Daug privargo, kol prilaužė ingi saũ. Po nedaugi, po nedaugi prilaužėm, ir pasdarė geras šuva.Mažo nevedęs, nelenkęs, didelio nebeprilauši. Ant ko iš jauno save neprilenksi, ant seno neprilauši.Senam sunku prisláužti in mokslą. Prisilaužė kiek gerbt pirkėjus. Aš jau prisláužiau (pripratau), kap dar̃ kalbaprisigrūsti, prisibrauti prie ko.ši̇̀rdį priláužti priprasti prie ko, pamilti: Negaliu, ir gana, prie jo širdiẽs priláužtisuláužtisudėti, sudaryti ką laužant, suskinti ką: Aš suláušiu po šakelę ir sudėsiu po žodelį .O kaip nusieisi į rūtų darželį, tu susilaužki meirūnų šluotą.sulaužyti: Sulaužtos nendrės nedalauš ir rūkstančių linų neužgesys. 1Sulaužk nutvėręs žmogų, tai jis nesterėžiosįveikti, pralaužti: Tuo tarpu sulaužtasis sparnas kryžeivių atsitaisęs metės ant eilos lietuvių žemaičių. Nesulauš mūs vargai, neįveiks neturtaiužriesti: Arkliai bėga, uodegas suláužęatsilaužti: Susiláužiau šautuvą ir lauku baidyklės. Susilaužei šautuvą ir gali šautisusigrūsti kur.užláužtine visai nulaužti, įlaužti: Eidamas per mišką, vis užláužiau, užláužiau šakeles, kad žinočiau kelią atgal. Nagą užláužiaulaužiant palikti įsmigusį nulūžusio daikto galą: Rakštį piršte neužláužk. Užláužė pašiną (neištraukė, galas liko). Traukė ir užlaužė dantį. Lopyta lopyta ir adata ažláužta. Tu ažláužei [kirvio kotą], tu ir kalvėn eik.Kirsdamas malką, pašiną užsiláužiauatversti atgal, užlenkti, užsukti: Užlaužė mergelė baltas rankeles ir žodį kalbėjo, gailiai verkdama. Gulėjo jis aukštielninkas, nepatogiai užlaužęs dešinę ranką už nugaros. Nespėjo jis nė apsižiūrėti, kaip policininkai stvėrė jį už rankų, užlaužė jas už nugaros ir surišo virvagaliu. Ka užláužiau pirštą, tas vaikis pradėm į lubas šoka.Motina verkė, užsiláužus rankas.užversti, atlošti, užriesti: Kareiviai smalsiai stebėjo ją, užlaužusią galvą į dangų. Bėris bėga, uodegą užláužęs. Žiūrėk, tas varvalas, nosį užláužęs, vaiposi kaip čemerys. Kairysis jos ragas buvo užlaužtas atgal, o paskui nulenktas pažiauniui žemyn, iki pat snukio. Kepurės snapelis užláužtas aukštyn pagal madą.Rėkia kaip ožys užlaužta uodega. Bėga kaip vilkas, uodegą užlaužęs.Didelis vyras, užsiláužęs (užsivertęs, galvą atmetęs) turi žiūrėti. Kailinių apkaklę užsilaužęs (užsivertęs).nulenkti žemyn kampu: Senovės trobos buvo užlaužtais galais. Kai užlaužtas dangtis, tai trobos galo nepūdžia lietuspasisukti, pakrypti: Ties ežeru kelias užsiláužia kairėnįveikti: Jeigu rytoj tą darbą užláušme, pailsėsme. Bernai susiėmė, ir Jonas lengvai užláužė Petrą. Daug da bulbių yra, nelabai irgi rytõ užlaũš (nukas). Mūsų [mergaitės] ar (irgi) nebegal užláužt (užmigdyti) prispirti, pričiupti: Jūs jį užláužkit, kad pasistengtų. Galiam užlaužti ir pirminyką (pareikalauti iš jo), kad kelias blogas. Ji džiaugias, kad užláužė po savam (ginčą laimėjo).Užsilaũš (užsispirs) gulėt bent dienąpriversti kur būti, likti: Užláužiau šiandie vaiką namie, nebleidau į mokyklą tokie šaltie. Kas ten tave teip užláužė, ko nepareiti?. Užláužė muni numie jauniejai – turiu numus sergėti. Butelį užláužęs (nugėręs, ant dugno palikęs), davė ir mun gerti.Užsilaužė ans už kertės – nė pasiutęs būdamas ano neišvesiužsiausti, užlenkti kur: Kai aš tave užláušu kertė[je], tai tu savo kelmą išmanysi!.Kad juos užlauš (pareikalaus atsakomybės), tai aš jau trauksiuosapleisti, paversti laužu: Šiandiej, kaip tyčia, svečių prigužėjo, o gryčia užlaužta.Gyvena diedas su boba ažsiláužę kaip kokiam laužeañtakius užláužti būti piktam, susiraukti: Ka patraukiau tą stiklinę ántakius užláužusinósį užláužti didžiuotis, puikauti: Jos nósis užláužusios vaikščio[ja]. Tai mergos: nosis užlaužusios, mandrume prapuolusiosši̇̀rdį užláužti palenkti save, prisiversti pamilti: Negaliu priprasti, negaliu širdies užlaužti, negaliu nė paveizdėti. Bet užlaužk gi tu dabar širdį bent tam kartui. Kaip reik ši̇̀rdį tą užláužti, kad ir į ano pusę negaliu paveizėtiširdi̇̀s užláužia nešlykštu: Kam širdis užlaužia valgyti, tas lai valgai. Kopūstai puode gražiai atrodo, bet širdis neužlaužia. Neužlaũš man širdi̇̀s taip daryti
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas