Leipti
Leipti reikšmė
netekti sąmonės, alptidarytis netvirtam, netekti jėgų, glebti, silptilėpti, svirtilabai ko norėtinetekti sąmonės, apalptipasidaryti netvirtam, netekti jėgų, apglebtilabai jausti tai, kas pasakyta daiktavardžiuaplėptivisiems apsilpti, suglebtiišlėpti pavytusnetekti sąmonės, apalptiapsvaigtinugeibti, nugaištinumirtinetekti jėgų, nusilpti, suglebtinulėpti, nulinktilabai nusilpti, suglebtisuglebti, sudribtiužmirti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: lei̇̃pti
Leipti sinonimai
apleiptiišleiptinuleiptiperleiptisuleiptiužleipti
Leipti frazeologizmai
juokai̇̃s (juokù, iš juõko, nuo juõko) lei̇̃pti smarkiai juoktis: Juokais reikėdavo leipti, žiūrint į ją. Tiedu durniai mušasi, o visi žiūrėdami juokai̇̃s lei̇̃psta. Vaikas lei̇̃psta juokù. Žmonės kvatoja, lei̇̃psta iš juõko, kad ji su tokiu puspročiu sutiko (sutiko tekėti). Visi ten esantieji iš juokų pradėjo leipti. Vaikas net lei̇̃psta nuo juõkoaplei̇̃ptinetekti sąmonės, apalpti: Ligonis apleipo, t. y. apalpo. Jaunikaitis iš didelio skaudėjimo apleipo. Toks smarkuolis, o aplei̇̃po, ir gana. Et, jam apleipti ne naujienapasidaryti netvirtam, netekti jėgų, apglebti: Girtas benora apleipti, jau apžlebo ir užsiniūkęs nieko nemato. Pamatęs jos gražumą, net apleipo. Apleipusios nuo šilumos, darželyje po serbentais su išskėstais sparnais drybsojo vištos. Ta višta apleipus (išsiskėtusi tupi) ant tų kiaušinių, kad nė lest neina.su prielinksniu iš ir daiktavardžiais džiaugsmas, baimė… labai jausti tai, kas pasakyta daiktavardžiu: Atsidūrę jūros pakrantėje, matyt, taip apleipdavo iš džiaugsmo, jogei jiems net unijų idealai išdulkėdavo iš galvos. Šokau par griovį, šaly manęs ka šoko žmogus, i apleipaũ iš baimėsaplėpti: Kai anys pradeda žydėt, reikia apdengt; kad neapdengsi – aplei̇̃psjuokai̇̃s aplei̇̃pti smarkiai juoktis: Tas žmogus juokai̇̃s aplei̇̃poišlei̇̃ptivisiems apsilpti, suglebti: Per karščius visi žmonės išleipę. Tokių juokų pripasakojo, ko neišleipom besijuokdamiišlėpti pavytus: Paliekit tuos kvietkelius – išlei̇̃po nuo tokios saulėsjuokai̇̃s išlei̇̃pti prisijuokti smarkiai: Visos išlei̇̃po juokai̇̃s iš tokios mano suknelėsnulei̇̃ptinetekti sąmonės, apalpti: Taip bloga pasidarė, kad nė nepajutau, kai nuleipaũ. Iš skausmo visiškai nulei̇̃po. Garų pilna troba – žmogus čia gali nuleipti.apsvaigti: Kad aukštinio nebūtų, tai visi nulei̇̃pę galvom ateitum [iš pirties]nugeibti, nugaišti: Mergaitė apklojo tik išriedėjusius vištelius, ir radom rytą du nuleipusius. Rodėsi, spustelėsi, ir nuleips kaip žąsiukas.numirti: Po sunkios ligos nuleipo. Kad mes nebūtumėm davę, badu būtum nuleipęsnetekti jėgų, nusilpti, suglebti: Leipte nuleipai̇̃ pavargęs per dieną. Kas tau, kad tu toks nulei̇̃pęs?. Nuėjęs į upelį nusiplaut kojų, čia pat nuleipo ir kietai užmigo. Ilgai reikėjo stovėti, tai visai ant kojų nuleipaũnulėpti, nulinkti: Gyvulių ausys dažnai nuleipsta. Skiauturė vištos nuleipusi ant vieno šono. Saulė kaitino, ir žiedai buvo nuleipę. Lapai nulei̇̃pę, t. y. nuvytęjuokai̇̃s (iš juõko) nulei̇̃pti labai smarkiai juoktis: Kad ims ką pasakoti, tai ir nuleipk juokais. Mes visi nuleipome iš juokopérleipti labai nusilpti, suglebti: Vakar jis perleipęs parėjosulei̇̃pti suglebti, sudribti: Tokiu alpesiu suleipo kūnas. Ko toks sulei̇̃pęs – dar, rodos, ne senatvė?!. Per karščius visi būna sulei̇̃pęužlei̇̃pti užmirti: Užleipo kiaušiniuos viščiukai
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas